„Ober-Haus“ parengė Vilniaus miesto daugiabučių plėtros intensyvumo žemėlapį

Vilniaus miestas išgyvena itin aktyvių naujo būsto plėtros etapą, kurį jau galime prilyginti ankstesnės intensyvios plėtros laikotarpiui prieš 12–15 metų. „Kasmet būsto Vilniaus mieste ir jo apylinkėse pastatoma vis daugiau, o būsto plėtros varikliu išlieka didžiausias ir svarbiausias nekilnojamojo turto segmentas – daugiabučiai. Jeigu trumpuoju laikotarpiu pokyčiai nėra tokie pastebimi, tai pažvelgę šiek tiek atgal pamatysime, kaip pasikeitė mūsų šalies sostinė ir visų mūsų gyvenamoji aplinka“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

„Ober-Haus“ duomenimis, per pastaruosius penkerius metus (2015–2019 m.) Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje pardavimui skirtuose daugiabučiuose buvo pastatyta beveik 20.000 butų, kurių naudingas gyvenamasis plotas sudarė net 1 mln. kv. m. Vertinant viso miesto požiūriu, šie skaičiai tikrai ženklūs. Šie naujai pastatyti daugiabučiai miesto gyvenamąjį būsto fondą padidino 7–8% (priklauso, ar skaičiuojama būsto vienetais ar plotu). „Kad dar aiškiau įsivaizduotume šį mastą, tai labai panašus būsto kiekis ir jo plotas yra Žirmūnų seniūnijoje (2011 metų gyventojų ir būstų surašymo duomenimis). Tad galima sakyti, kad plėtotojai per pastaruosius penkerius metus Vilniuje pastatė Žirmūnų dydžio rajoną“, – paaiškina R. Reginis. Žinoma, naujas rajonas neatsirado – šis naujas plotas buvo išbarstytas beveik per visą Vilnių. Tačiau vienose miesto seniūnijose ar rajonuose apskritai nebuvo nieko pastatyta, o kitos miesto zonos tiesiog kaito nuo statybų gausos.

Tokios seniūnijos kaip Grigiškių, Panerių ar Šeškinės per pastarąjį penkmetį apskritai nesulaukė dėmesio iš plėtotojų ir naujų tradicinių daugiabučių ten nebuvo pastatyta. Pavyzdžiui, Šeškinėje net po 14 metų pertraukos yra baigiamas statyti pirmas daugiabučių projektas. Tačiau jeigu vienose miesto zonose daugiabučių plėtros nebuvo fiksuojama arba buvo sąlyginai vangi, tai kitose miesto vietose daugiabučiai dygo vienas po kito.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Vilniaus miesto seniūnijos yra labai skirtingo dydžio ir jų plotas svyruoja nuo 2,5 iki beveik 80 kv. km., todėl pastatyto ploto kiekis konkrečioje seniūnijoje neparodys plėtros intensyvumo. „Todėl skaičiavome santykinį pastatyto ploto kiekį tenkantį konkrečios seniūnijos vienam kvadratiniam kilometrui“, – pasakoja R. Reginis. Pavyzdžiui, bendras per 2015–2019 metų laikotarpį pastatytų butų ploto rodiklis Vilniaus savivaldybėje sudarė 2.541 kv. m vienam kvadratiniam kilometrui.

Gauti rezultatai rodo, kad šis plėtros intensyvumo rodiklis konkrečiose seniūnijose labai skirtingas, o sąrašo viršuje atsidūrė dažniausiai būsto rinkoje linksniuojami miesto rajonai (seniūnijos): Pilaitė (8.456 kv. m / kv. km), Žirmūnai (11.437 kv. m / kv. km), Pašilaičiai (14.342 kv. m / kv. km), Žvėrynas (15.900 kv. m / kv. km), Senamiestis (18.562 kv. m / kv. km), Naujamiestis (24.511 kv. m / kv. km) ir akivaizdus lyderis Šnipiškės, kurios viename kvadratiniame kilometre buvo pastatyta net 36.063 kv. m. „Kaip matome iš šio seniūnijų sąrašo, intensyviausia (tankiausia) daugiabučių plėtra pastaruosius metus buvo vykdoma centrinėje miesto dalyje ir šalimai esančiose teritorijose“, – teigia R. Reginis.

Tačiau net ir šie rodikliai neparodo detalesnio plėtros intensyvumo konkrečiose miesto vietose, juk didesnėse seniūnijose naujai pastatytų daugiabučių plotas gali būti paskirstytas tolygiai per visą seniūnija, bet gali būti ir sukoncentruotas vienoje teritorijoje. Pasak R. Reginio, geriausia pavyzdys būtų Verkių seniūnija, kuri yra viena didžiausių pagal plotą tarp Vilniaus miesto seniūnijų ir į ją patenka tokie rajonai kaip Santariškės, Visoriai, Jeruzalė, Baltupiai ir kt. Vertinant statistiškai, tai daugiabučių plėtra visoje Verkių seniūnijoje per pastaruosius penkerius metus buvo kukli, net nesiekė bendro Vilniaus miesto rodiklio (2.541 kv. m / kv. km) ir sudarė tik 1.759 kv. m / kv. km. Tačiau vertinant konkrečias šios seniūnijos zonas, tai didžioji dalis Verkių seniūnijoje pastatyto gyvenamojo ploto teko Ozo parko teritorijai (59%). „Būtent tai ir rodo mūsų įmonės sudarytas Vilniaus miesto daugiabučių plėtros intensyvumo žemėlapis – kuo tankiau ir daugiau buvo pastatyta konkrečioje teritorijoje, tuo spalva yra šiltesnė – link oranžinės–raudonos spalvos“, – tyrimą pristato R. Reginis.

Kaip matyti iš žemėlapio, pastaruosius penkerius metus tankiausia ir didžiausia plėtra buvo stebima Pilaitės, Pašilaičių, Naujamiesčio, Šnipiškių bei jau minėtoje Verkių seniūnijos pietinėje dalyje (Ozo parko teritorija). „Apibendrinant galima pasakyti, kad per pastaruosius penkerius metus Vilniaus miestas dėl daugiabučių statybų buvo toliau urbanizuojamas šiaurės–vakarų kryptimi, bet labiausiai buvo susikoncentruota į visos centrinės miesto dalies tankinimą“, – teigia R. Reginis.

Būtent centrinė miesto dalis turėtų sulaukti išskirtinio miesto planuotojų dėmesio, kadangi būsto plėtra čia tikrai nežada sustoti, o senbuviai turės ir toliau pasispausti priimdami naujakurius. „Todėl miestiečiai ir toliau aktyviai kels jiems rūpimus klausimus dėl vykstančios ir tolimesnės miesto plėtros ir jo tankinimo. Ar bus patogus susisiekimas tiek pėstute, tiek įvairios rūšies transporto priemonėmis, ar bus pakankamai viešųjų ir žaliųjų erdvių bei vietų ugdymo įstaigose netoli namų? Ir dar daug kitų klausimų. Tačiau tikėkimės, kad sparčiai augančiame mieste ir toliau gyvens patys laimingiausi žmonės Europoje“, – sako R. Reginis.

Naujienos

Visos naujienos
Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
2024-06-28

Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai

Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…

Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…

Visos naujienos
+
Būtinieji
Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, mūsų sistemose negali būti išjungti.
Funkciniai
Šie slapukai suteikia galimybę pagerinti funkcionalumą ir suasmeninimą, pavyzdžiui, jie pagerina pateikiamo turinio formatą ir formą, nustato šrifto dydį ar svetainės elementų pozicijas. Jie gali būti įdiegti mūsų arba kitų tiekėjų, kurie teikia į mūsų puslapius įdėtas paslaugas. Jei neleisite šiems slapukams veikti, kai kurios ar visos minėtos funkcijos negalės tinkamai veikti. Funkciniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Statistiniai
Šie slapukai leidžia mums skaičiuoti apsilankymus ir lankytojų srauto šaltinius, kad galėtume matuoti ir gerinti svetainės veikimą. Pvz., pateikti skaitomiausią turinį pagal rubrikas, kategorijas. Visa šių slapukų informacija yra apibendrinta, todėl anoniminė. Jei neleisite šiems slapukams veikti, nežinosime, kad lankėtės mūsų puslapyje. Statistiniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Reklaminiai
Šiuos slapukus per mūsų svetainę naudoja mūsų reklamos partneriai. Tos bendrovės gali juos naudoti jūsų interesų profiliui formuoti ir jums tinkamoms reklamoms kitose svetainėse parinkti. Jie veikia unikaliai identifikuodami jūsų naršyklę ir įrenginį. Jei neleisite šiems slapukams veikti, įvairiose kitose svetainėse nematysite mūsų tikslingai Jums skirtų pasiūlymų. Reklaminiai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Sutinku su visais Nesutinku su visais

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.