„Ober-Haus“ parengė Vilniaus miesto daugiabučių plėtros intensyvumo žemėlapį

Vilniaus miestas išgyvena itin aktyvių naujo būsto plėtros etapą, kurį jau galime prilyginti ankstesnės intensyvios plėtros laikotarpiui prieš 12–15 metų. „Kasmet būsto Vilniaus mieste ir jo apylinkėse pastatoma vis daugiau, o būsto plėtros varikliu išlieka didžiausias ir svarbiausias nekilnojamojo turto segmentas – daugiabučiai. Jeigu trumpuoju laikotarpiu pokyčiai nėra tokie pastebimi, tai pažvelgę šiek tiek atgal pamatysime, kaip pasikeitė mūsų šalies sostinė ir visų mūsų gyvenamoji aplinka“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

„Ober-Haus“ duomenimis, per pastaruosius penkerius metus (2015–2019 m.) Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje pardavimui skirtuose daugiabučiuose buvo pastatyta beveik 20.000 butų, kurių naudingas gyvenamasis plotas sudarė net 1 mln. kv. m. Vertinant viso miesto požiūriu, šie skaičiai tikrai ženklūs. Šie naujai pastatyti daugiabučiai miesto gyvenamąjį būsto fondą padidino 7–8% (priklauso, ar skaičiuojama būsto vienetais ar plotu). „Kad dar aiškiau įsivaizduotume šį mastą, tai labai panašus būsto kiekis ir jo plotas yra Žirmūnų seniūnijoje (2011 metų gyventojų ir būstų surašymo duomenimis). Tad galima sakyti, kad plėtotojai per pastaruosius penkerius metus Vilniuje pastatė Žirmūnų dydžio rajoną“, – paaiškina R. Reginis. Žinoma, naujas rajonas neatsirado – šis naujas plotas buvo išbarstytas beveik per visą Vilnių. Tačiau vienose miesto seniūnijose ar rajonuose apskritai nebuvo nieko pastatyta, o kitos miesto zonos tiesiog kaito nuo statybų gausos.

Tokios seniūnijos kaip Grigiškių, Panerių ar Šeškinės per pastarąjį penkmetį apskritai nesulaukė dėmesio iš plėtotojų ir naujų tradicinių daugiabučių ten nebuvo pastatyta. Pavyzdžiui, Šeškinėje net po 14 metų pertraukos yra baigiamas statyti pirmas daugiabučių projektas. Tačiau jeigu vienose miesto zonose daugiabučių plėtros nebuvo fiksuojama arba buvo sąlyginai vangi, tai kitose miesto vietose daugiabučiai dygo vienas po kito.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Vilniaus miesto seniūnijos yra labai skirtingo dydžio ir jų plotas svyruoja nuo 2,5 iki beveik 80 kv. km., todėl pastatyto ploto kiekis konkrečioje seniūnijoje neparodys plėtros intensyvumo. „Todėl skaičiavome santykinį pastatyto ploto kiekį tenkantį konkrečios seniūnijos vienam kvadratiniam kilometrui“, – pasakoja R. Reginis. Pavyzdžiui, bendras per 2015–2019 metų laikotarpį pastatytų butų ploto rodiklis Vilniaus savivaldybėje sudarė 2.541 kv. m vienam kvadratiniam kilometrui.

Gauti rezultatai rodo, kad šis plėtros intensyvumo rodiklis konkrečiose seniūnijose labai skirtingas, o sąrašo viršuje atsidūrė dažniausiai būsto rinkoje linksniuojami miesto rajonai (seniūnijos): Pilaitė (8.456 kv. m / kv. km), Žirmūnai (11.437 kv. m / kv. km), Pašilaičiai (14.342 kv. m / kv. km), Žvėrynas (15.900 kv. m / kv. km), Senamiestis (18.562 kv. m / kv. km), Naujamiestis (24.511 kv. m / kv. km) ir akivaizdus lyderis Šnipiškės, kurios viename kvadratiniame kilometre buvo pastatyta net 36.063 kv. m. „Kaip matome iš šio seniūnijų sąrašo, intensyviausia (tankiausia) daugiabučių plėtra pastaruosius metus buvo vykdoma centrinėje miesto dalyje ir šalimai esančiose teritorijose“, – teigia R. Reginis.

Tačiau net ir šie rodikliai neparodo detalesnio plėtros intensyvumo konkrečiose miesto vietose, juk didesnėse seniūnijose naujai pastatytų daugiabučių plotas gali būti paskirstytas tolygiai per visą seniūnija, bet gali būti ir sukoncentruotas vienoje teritorijoje. Pasak R. Reginio, geriausia pavyzdys būtų Verkių seniūnija, kuri yra viena didžiausių pagal plotą tarp Vilniaus miesto seniūnijų ir į ją patenka tokie rajonai kaip Santariškės, Visoriai, Jeruzalė, Baltupiai ir kt. Vertinant statistiškai, tai daugiabučių plėtra visoje Verkių seniūnijoje per pastaruosius penkerius metus buvo kukli, net nesiekė bendro Vilniaus miesto rodiklio (2.541 kv. m / kv. km) ir sudarė tik 1.759 kv. m / kv. km. Tačiau vertinant konkrečias šios seniūnijos zonas, tai didžioji dalis Verkių seniūnijoje pastatyto gyvenamojo ploto teko Ozo parko teritorijai (59%). „Būtent tai ir rodo mūsų įmonės sudarytas Vilniaus miesto daugiabučių plėtros intensyvumo žemėlapis – kuo tankiau ir daugiau buvo pastatyta konkrečioje teritorijoje, tuo spalva yra šiltesnė – link oranžinės–raudonos spalvos“, – tyrimą pristato R. Reginis.

Kaip matyti iš žemėlapio, pastaruosius penkerius metus tankiausia ir didžiausia plėtra buvo stebima Pilaitės, Pašilaičių, Naujamiesčio, Šnipiškių bei jau minėtoje Verkių seniūnijos pietinėje dalyje (Ozo parko teritorija). „Apibendrinant galima pasakyti, kad per pastaruosius penkerius metus Vilniaus miestas dėl daugiabučių statybų buvo toliau urbanizuojamas šiaurės–vakarų kryptimi, bet labiausiai buvo susikoncentruota į visos centrinės miesto dalies tankinimą“, – teigia R. Reginis.

Būtent centrinė miesto dalis turėtų sulaukti išskirtinio miesto planuotojų dėmesio, kadangi būsto plėtra čia tikrai nežada sustoti, o senbuviai turės ir toliau pasispausti priimdami naujakurius. „Todėl miestiečiai ir toliau aktyviai kels jiems rūpimus klausimus dėl vykstančios ir tolimesnės miesto plėtros ir jo tankinimo. Ar bus patogus susisiekimas tiek pėstute, tiek įvairios rūšies transporto priemonėmis, ar bus pakankamai viešųjų ir žaliųjų erdvių bei vietų ugdymo įstaigose netoli namų? Ir dar daug kitų klausimų. Tačiau tikėkimės, kad sparčiai augančiame mieste ir toliau gyvens patys laimingiausi žmonės Europoje“, – sako R. Reginis.

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų spalio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2023 metų rugsėjo mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 1,1% (2023 metų rugsėjį metinis augimas siekė 2,6%). 2023 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai sumažėjo 0,1%, 0,1% ir 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.565 (-3 Eur/m²),  1.722 Eur (-2 Eur/m²) ir 1.074 Eur (-4 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje spalio mėnesį užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.619 Eur (+6 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.103Eur. Per metus (2023 metų spalio mėnesį, palyginti su 2022 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 0,8%, Kaune – 1,8%, Klaipėdoje – 0,7%, Šiauliuose – 3,4% ir Panevėžyje – 1,9%. „Reikšmingai žemyn pasikoregavęs būsto rinkos aktyvumas ir nustojusios augti pardavimo kainos, akivaizdžiai koreguoja ir naujo būsto plėtotojų sprendimus. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pradėtų statyti būstų skaičius daugiabučiuose (trijų ar daugiau būstų pastatuose) Lietuvoje 2023 m. I-III ketv., palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu,…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Paspaudę "Aš sutinku" arba naršydami toliau, patvirtisite savo sutikimą. Aš sutinku

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.