Vilniuje ir Klaipėdoje geriausias būsto įperkamumo rodiklis nuo 1999-ųjų

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ ištyrė, kaip kito Lietuvos didmiesčiuose gyvenančių žmonių pajėgumai įsigyti nekilnojamąjį turtą per pastaruosius 15 metų. Siekdami suprantamai ir kuo objektyviau įvertinti žmonių realiąsias galimybes (o ne skolintomis lėšomis paremtą įperkamumą) įsigyti norimą turtą bei pačios būsto rinkos būseną, „Ober-Haus“ specialistai rėmėsi keliais fundamentaliais rodikliais: žmonių realiai disponuojamomis pajamomis ir turto kaina konkrečiu momentu. O būsto kainų ir gaunamų pajamų santykio pokyčiai Lietuvoje buvo pakankamai ryškūs, tad galimybės įsigyti nekilnojamąjį turtą nagrinėjamuoju 15 metų laikotarpiu buvo skirtingos.

„Ober-Haus“ skaičiuoja, kad pats prasčiausias butų kainų ir atlyginimo santykis buvo 2006-2007 m., kuomet butų kainos pasiekė savo rekordines aukštumas. Tuo metu Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gyventojas už savo vidutinį grynąjį (neto) metinį darbo užmokestį galėjo įsigyti 2,9 – 5,1 m2 vidutinės klasės bute. Pavyzdžiui, statistinis vilnietis mažiausiai kvadratinių buto metrų galėjo įsigyti 2006 m. Tuo metu vidutinė buto kvadratinio metro kaina sostinėje siekė daugiau nei 5300 Lt, o vidutinis grynasis mėnesinis darbo užmokestis – apie 1300 Lt. Tad statistinis vilnietis už savo metinį atlyginimą galėjo įsigyti tik 2,9 m2 vidutinės klasės bute.

iperkamumas_2013

„Ober-Haus“ duomenimis, Klaipėdoje toks pats rodiklis buvo fiksuojamas 2007 m. Kaunietis tais pačiais metais už savo metinį atlyginimą galėjo nusipirkti 3,4 m2, Šiaulių ir Panevėžio gyventojai – atitinkamai 5,1 ir 5,0 m2. Analizuodami 1999-2003 m. laikotarpį „Ober-Haus“ specialistai fiksuoja, kad butų ir atlyginimų santykis geriausias buvo 2001-2003 m. Tuo metu po Rusijos ir Lietuvos ekonominės krizės butų kainos, nespėjusios atsigauti po užkluptų sunkumų, pasiekė žemiausią tašką. 2002 m. kaunietis už vidutinį grynąjį metinį atlyginimą galėjo įsigyti 7,8 m2, o Panevėžio gyventojas – 17,6 m2. Tuo tarpu Šiaulių gyventojo metinio atlyginimo ir buto kvadratinio metro kainos santykis geriausias buvo 2003 m. ir siekė 15,3 m2. Vilnius ir Klaipėda tuo laikotarpiu išsiskyrė aukštesnėmis butų kainomis, todėl šių miestų gyventojų vidutinis metinis atlyginimas prilygo apie 5 – 6 m2 kainai vidutinės klasės bute.

iperkamumas_lentele_2013.jpg

Šaltiniai: “Ober-Haus”, Lietuvos Statistikos departamentas

„Ober-Haus“ duomenimis, nuo 2007-2008 m. butų kainos Lietuvos didmiesčiuose vidutiniškai yra sumažėjusios beveik 40%. Tuo tarpu nominalus vidutinis darbo užmokestis per pastaruosius 6 metus, priklausomai nuo konkretaus regiono, yra išaugęs apie 25-30%. Todėl statistiškai didmiesčių gyventojai šiuo metu jau gali įsigyti 2 kartus daugiau ploto nei per būsto kainų piką 2007-2008 m. „Ober-Haus“ specialistai, įvertinę 2013 m. devynių mėnesių būsto kainas ir pirmųjų dviejų šių metų ketvirčių atlyginimus konkrečiuose miestuose, nustatė tokius būsto įperkamumo rodiklius: Vilnius – 5,8 m2 (žemiausias rodiklis 2006 m. – 2,9 m2), Kaunas – 6,3 m2 (2007 m. – 3,4 m2), Klaipėda – 6,7 m2 (2007 m. – 2,9 m2), Šiauliai – 9,8 m2 (2007 m. – 5,1 m2) ir Panevėžys – 10,9 m2 (2007 m. – 5,1 m2). Reikėtų pažymėti, kad šiuo metu Vilniuje ir Klaipėdoje fiksuojamas aukščiausias įperkamumo rodiklis per pastaruosius 15 metų.

„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis:

image_182626

Milžinišką postūmį visai rinkai suteikė nuo 2001 metų atsiradusios realios galimybės skolintis būsto įsigijimui, o gerėjantis paskolų prieinamumas dar labiau priartino žmones prie nuosavo turto. Tačiau ilguoju laikotarpiu yra pakankamai sudėtinga palyginti žmonių galimybes įsigyti būstą, kadangi sąlygos itin greitai keičiasi: per gana trumpą periodą maksimalus teikiamų paskolų laikotarpis išaugo nuo 10 iki 40 metų; paskolų palūkanos per sąlyginai trumpą laiką gali kisti 2-3 kartus; besikeičiantys nuosavų lėšų reikalavimai ir pan.

Tel.: 8 5 210 97 17
Mob.: 8 685 78 228
saulius.vagonis@ober-haus.lt

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų spalio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2023 metų rugsėjo mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 1,1% (2023 metų rugsėjį metinis augimas siekė 2,6%). 2023 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai sumažėjo 0,1%, 0,1% ir 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.565 (-3 Eur/m²),  1.722 Eur (-2 Eur/m²) ir 1.074 Eur (-4 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje spalio mėnesį užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.619 Eur (+6 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.103Eur. Per metus (2023 metų spalio mėnesį, palyginti su 2022 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 0,8%, Kaune – 1,8%, Klaipėdoje – 0,7%, Šiauliuose – 3,4% ir Panevėžyje – 1,9%. „Reikšmingai žemyn pasikoregavęs būsto rinkos aktyvumas ir nustojusios augti pardavimo kainos, akivaizdžiai koreguoja ir naujo būsto plėtotojų sprendimus. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pradėtų statyti būstų skaičius daugiabučiuose (trijų ar daugiau būstų pastatuose) Lietuvoje 2023 m. I-III ketv., palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu,…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Paspaudę "Aš sutinku" arba naršydami toliau, patvirtisite savo sutikimą. Aš sutinku

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.