Vilniuje vasarį fiksuojamas spartesnis butų kainų augimas

building-1081868„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų vasario mėnesio reikšmė išaugo 0,5%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 3,0% (2016 metų sausį metinis augimas siekė 2,5%).

Teigiami butų kainų pokyčiai 2016 metų vasario mėnesį buvo užfiksuoti Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje. „Ober-Haus“ duomenimis, sostinėje užfiksuotas 0,8% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1 340 Eur (+10 Eur/m2). Per metus butų kainos Vilniuje augo 4,5%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, jos yra išaugusios 16,0% (+185 Eur/m2). Kaune ir Panevėžyje vasario mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,3% ir 0,7% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 948 Eur (+3 Eur/m2) ir 535 Eur (+4 Eur/m2). Klaipėdoje ir Šiauliuose kainų pokyčių nebuvo užfiksuota ir vidutinė kaina liko tokia pati kaip ir prieš mėnesį – atitinkamai 989 Eur/m2 ir 567 Eur/m2.

Per paskutinius dvylika mėnesių butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 4,5%, Kaune – 0,7%, Klaipėdoje – 1,4%, Šiauliuose – 1,9% ir Panevėžyje – 1,1%.

„2016 metų vasarį penkiuose šalies didmiesčiuose, palyginti su 2016 metų sausio mėnesiu, sudaryta beveik 11% daugiau butų sandorių. Visuose šalies didmiesčiuose fiksuojamas rinkos aktyvumo augimas, tiek lyginant su prieš tai buvusiu mėnesiu, tiek su 2015 metų vasariu. Nors šalies sostinėje būsto kainos kas mėnesį auga palyginti nedideliais tempais, tačiau per pastaruosius penkerius metus jau matomi akivaizdūs pokyčiai. Geriausias to atspindys yra standartinis vilniečio būstas, kuris per pastarąjį sunkmetį nuvertėjo daugiausiai. Jeigu 2010 metų viduryje įrengtas dviejų kambarių butas senos statybos blokiniame name gyvenamuosiuose sostinės rajonuose dažniausiai kainuodavo apie 40 000 – 45 000 eurų, tai šiuo metu toks būstas jau yra daugiau nei penktadaliu brangesnis ir vidutiniškai kainuoja 50 000 – 55 000 eurų.“,- teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Butų kainos augo visose Baltijos šalių sostinėse

Teigiamas butų kainų pokytis vasario mėnesį stebimas visose Baltijos šalių sostinėse. „Ober-Haus“ duomenimis, 2016 metų vasario mėnesį didžiausias butų kainų augimas buvo Vilniuje (0,8%). Tuo metu Taline po trumpos pertraukos vėl užfiksuoti teigiami kainų pokyčiai – butų kainos augo 0,5% ir vasario mėnesį vidutinė kvadratinio metro kaina Estijos sostinėje siekė 1 554 Eur/m². Per paskutinius 12 mėnesių butų kainos Taline kilo 4,5%. Latvijos sostinėje butų kainos augo mažiausiai – vos 0,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina siekė 1 063 Eur/m². Bendras butų kainų lygis per pastaruosius 12 mėnesių Rygoje ūgtelėjo 0,9%.

Šių metų sausio-vasario mėnesiais daugiausia butų pardavimo sandorių atlikta Vilniuje – įgyvendintas 1 441 butų sandoris, tai yra 19% daugiau nei tais pačiais mėnesiais 2015 metais. Nuo Vilniaus beveik neatsilieka ir Latvijos sostinė – Rygoje sudaryti 1 436 sandoriai, 28% daugiau nei 2015 metų sausio-vasario mėnesiais. Tuo metu Taline butų sandorių skaičius, palyginti su 2015 metų sausio-vasario rezultatais, augo tik 3%, buvo atlikta 1 240 butų pardavimo sandorių.

Pilną OHBI apžvalgą su grafikais galite peržiūrėti ČIA

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas

Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų spalio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2023 metų rugsėjo mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 1,1% (2023 metų rugsėjį metinis augimas siekė 2,6%). 2023 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai sumažėjo 0,1%, 0,1% ir 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.565 (-3 Eur/m²),  1.722 Eur (-2 Eur/m²) ir 1.074 Eur (-4 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje spalio mėnesį užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.619 Eur (+6 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.103Eur. Per metus (2023 metų spalio mėnesį, palyginti su 2022 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 0,8%, Kaune – 1,8%, Klaipėdoje – 0,7%, Šiauliuose – 3,4% ir Panevėžyje – 1,9%. „Reikšmingai žemyn pasikoregavęs būsto rinkos aktyvumas ir nustojusios augti pardavimo kainos, akivaizdžiai koreguoja ir naujo būsto plėtotojų sprendimus. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pradėtų statyti būstų skaičius daugiabučiuose (trijų ar daugiau būstų pastatuose) Lietuvoje 2023 m. I-III ketv., palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu,…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Paspaudę "Aš sutinku" arba naršydami toliau, patvirtisite savo sutikimą. Aš sutinku

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.