Vilnius diktuoja statybų tempą ne tik Lietuvoje, bet ir visame Pabaltijyje

2013 metai Baltijos šalių gyvenamųjų patalpų rinkai atnešė nemažai teigiamų pokyčių. Visose trijose sostinėse buvo fiksuojami tiek sandorių skaičiaus, tiek pasiūlos, tiek ir kainų augimo rodikliai. Apie tai skelbia didžiausia Baltijos šalyse veikianti NT paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) kasmetinėje NT konferencijoje, pristatydama naujausią Baltijos šalių NT rinkos apžvalgą.

Pastaraisiais metais itin daug diskutuojama apie atsinaujinančias būsto statybas, o vienvaldžiu tiek Lietuvos, tiek Baltijos šalių lyderiu įvardinamas Vilnius. Ir išties, Lietuvos sostinėje naujų daugiabučių plėtotojai nežada mažinti plėtros tempų rinkoje periodiškai įgyvendindami vis naujus projektus. 2013 metais Vilniaus mieste plėtotojai rinkai, „Ober-Haus“ duomenimis, pasiūlė 22 naujus projektus, kuriuose įrengta šiek tiek daugiau nei 1330 butų. Latvijos sostinėje Rygoje šis rodiklis siekė 1100, o Taline – 600 naujų butų.

shutterstock_51957838

Didžiausio plėtotojų susidomėjimo Vilniuje tradiciškai sulaukė miegamieji rajonai, kuriuose pastatyti butai sudaro net 68% visos 2013 m. pasiūlos. Aktyviausia plėtra ir toliau fiksuojama sparčiai besiplečiančiuose gyvenamuosiuose rajonuose – Pašilaičiuose ir Pilaitėje. Kadangi dalies naujų projektų statybų pabaiga buvo nukelta į 2014 m., tai šiais metais Vilniaus rinkai turėtų būti pasiūlyta virš 2200 naujų butų 26 skirtinguose projektuose. „Ober-Haus“ duomenimis, tai būsianti gausiausia naujų butų pasiūla per pastaruosius 6 metus, tačiau vis tiek 2-3 kartus mažesnė, palyginus su 2006-2008 m. laikotarpiu. Tuomet buvo fiksuojamos didžiausios naujų butų statybų apimtys pardavimui Vilniuje – 5000-6000 butų kasmet.

Pasiūlos tempų 2014 metais neketina lėtinti ir Lietuvos kaimynės: Latvijos sostinėje Rygoje planuojama įgyvendinti 1250 naujų butų, Taline – 900.

Vilniuje – ryškiausi būsto sandorių pokyčiai
Jeigu 2012 m. naujos statybos butų pardavimai penkiuose Lietuvos didmiesčiuose augo trečdaliu, tai 2013 m. augimas jau sudarė 41%. Iš viso penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkta arba rezervuota beveik 2.900 naujos statybos butų jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose. „Ober-Haus“ duomenimis, 2013 m. sostinėje buvo parduota arba rezervuota beveik 2,300 naujų butų, ir tai yra net 57% daugiau, palyginti su 2012 m. Kaune realizacijos rodikliai per tą patį laikotarpį išaugo 46% – parduota apie 340 naujų butų, o Klaipėdoje fiksuojamas 23% sumažėjimas ir parduota apie 250 naujų butų.

2013 m. bendras sektoriaus aktyvumas nustebino rinkos dalyvius. Jeigu 2010-2011 m. spartų būsto sandorių augimą galima buvo sieti ir su itin drastiškai sumažėjusiu sandorių kiekiu 2009 m. (žema palyginamąja baze), tai 2013 m. rezultatai tokias prielaidas išsklaidė su kaupu. VĮ Registrų centro duomenimis, 2013 m. Lietuvoje sudaryta 25% daugiau butų ir beveik 10% daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių nei per 2012 m. Vidutiniškai 2013 m. Lietuvoje per mėnesį buvo sudaroma apie beveik 2,400 butų ir 750 namų sandorių. Spartus būsto sandorių augimas be išimčių buvo fiksuojamas visuose Lietuvos didmiesčiuose.

Vilniuje ir Rygoje 2013 metais fiksuojama beveik identiškas butų pardavimų apimtys. Atsakingos abiejų šalių institucijos praėjusiais metais registravo po beveik 9000 butų pirkimo-pardavimų sandorių. Talino statistiniai duomenis šiek tiek kuklesni – apie 7800. Lyginant su 2012 metais, didžiausias būsto pardavimų sandorių skaičiaus augimas 2013 metais stebimas Vilniuje – 32 proc. Rygoje – 17 proc., Taline – 10 proc.

Butų kainos augo visur, sparčiausiai – Taline

shutterstock_95879578
Spartus rinkos aktyvumo atsigavimas judina ir būsto kainas iš jas sukausčiusio sąstingio. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2013 m. butų kainos Vilniuje vidutiniškai išaugo 2,8%, ir tai yra didžiausias teigiamas pokytis nuo 2008 m. Teigiamos kainų permainos buvo fiksuojamos tiek senos statybos, tiek ir naujos statybos segmentuose. Išaugęs susidomėjimas naujos statybos butais lėmė 3,2% kainų augimą, o senos statybos butai brango 2,6%. Ryškiausią 7% kainų kilimą 2013 metais „Ober-Haus“ tradiciškai fiksavo pačiame paklausiausiame būsto segmente – 2 kambarių butai miegamuosiuose rajonuose. Augančios pardavimo kainos suteikė stimulo ir tolimesniems nuomos kainų pokyčiams. Jeigu 2012 m. Vilniaus mieste butų nuomos kainos vidutiniškai išaugo 8%, tai per praėjusius metus butų nuoma ūgtelėjo dar 4%.

Tarp trijų Baltijos šalių sostinių ryškiausi būsto kainų pokyčiai 2013 metais fiksuojami Talino gyvenamųjų patalpų rinkoje. „Ober-Haus“ duomenimis, būstas Estijos sostinėje vidutiniškai pabrango 20 proc. Latvijos sostinėje Rygoje kainos vidutiniškai pakilo 4,1 proc. Kaip žinome, Vilniuje šis augimas siekė 2,8 proc. Aukščiausia buto vidutinė kvadratinio metro kaina ir toliau išlieka Taline – 4692 Lt. Toliau rikiuojasi Vilnius – 4205 Lt, Rygoje šis skaičius siekia 3556 Lt.

Kalbant apie kitus Lietuvos didmiesčius, Šiauliuose ir Klaipėdoje per 2013 m. „Ober-Haus“ atitinkamai užfiksavo 1,0% ir 0,3% butų kainų augimą. Tuo tarpu Kaune ir Panevėžyje vis dar buvo stebimi neigiami kainų pokyčiai, kurie sudarė atitinkamai 1,8% ir 0,8%. Visuose šalies didmiesčiuose, išskyrus Vilnių, dar nematoma tvaraus rinkos atsigavimo ar didesnių vilčių spartesniems teigiamiems pokyčiams artimiausiu metu. Lemiamos įtakos tam turi tiek mažėjantis gyventojų skaičius, tiek ir neaugančios investicijos į naujus projektus. Tačiau augantis būsto sandorių skaičius signalizuoja apie dar esančius šių miestų vidinius resursus.

***
Praėjusių metų skolinimosi rezultatai taip pat atitinka bendras augančios rinkos tendencijas. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 2013 m. pagrindinės šalies kreditavimo įstaigos naujų būsto paskolų išdavė už beveik 1,9 mlrd. litų, t. y. 34% daugiau, palyginti su 2012 m. Tačiau augant skolinimosi apimtims, neslopsta ir už nuosavas lėšas įsigijimo būsto procesas. Turintys santaupų Lietuvos gyventojai (ypač mažesniuose miestuose, kur turtas pigesnis) siekia nuosavą būstą įsigyti išvengdami bankų paskolų. Savo ruožtu norintys įdarbinti laisvas turimas lėšas, neturi daug investavimo alternatyvų, todėl įsigyja būstą tikėdamiesi stabilios grąžos iš nuomos (bendrasis nuomos pelningumas Lietuvos didmiesčiuose siekia 4-6%) ir turto kainų augimo ateityje. Prie tokio privačių investuotojų sugrįžimo į nekilnojamojo turto rinką prisideda ne tik atsigaunanti pati rinka, bet ir labai žemos, vos 0-3% siekiančios, indėlių palūkanos kredito įstaigose, nesėkmingi kai kurių tokių įstaigų (dažniausiai siūliusių aukštesnes palūkanas nei konkurentai) veiklos pavyzdžiai.

Išsamią Baltijos šalių NT rinkų apžvalgą 2014 “Ober-Haus” savo internetinio puslapio lankytojams pristatys vasario viduryje.

2013 metai Baltijos šalių gyvenamųjų patalpų rinkai atnešė nemažai teigiamų pokyčių. Visose trijose sostinėse buvo fiksuojami tiek sandorių skaičiaus, tiek pasiūlos, tiek ir kainų augimo rodikliai. Apie tai skelbia didžiausia Baltijos šalyse veikianti NT paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) kasmetinėje NT konferencijoje, pristatydama naujausią Baltijos šalių NT rinkos apžvalgą.

Pastaraisiais metais itin daug diskutuojama apie atsinaujinančias būsto statybas, o vienvaldžiu tiek Lietuvos, tiek Baltijos šalių lyderiu įvardinamas Vilnius. Ir išties, Lietuvos sostinėje naujų daugiabučių plėtotojai nežada mažinti plėtros tempų rinkoje periodiškai įgyvendindami vis naujus projektus. 2013 metais Vilniaus mieste plėtotojai rinkai, „Ober-Haus“ duomenimis, pasiūlė 22 naujus projektus, kuriuose įrengta šiek tiek daugiau nei 1330 butų. Latvijos sostinėje Rygoje šis rodiklis siekė 1100, o Taline – 600 naujų butų.

shutterstock_51957838

Didžiausio plėtotojų susidomėjimo Vilniuje tradiciškai sulaukė miegamieji rajonai, kuriuose pastatyti butai sudaro net 68% visos 2013 m. pasiūlos. Aktyviausia plėtra ir toliau fiksuojama sparčiai besiplečiančiuose gyvenamuosiuose rajonuose – Pašilaičiuose ir Pilaitėje. Kadangi dalies naujų projektų statybų pabaiga buvo nukelta į 2014 m., tai šiais metais Vilniaus rinkai turėtų būti pasiūlyta virš 2200 naujų butų 26 skirtinguose projektuose. „Ober-Haus“ duomenimis, tai būsianti gausiausia naujų butų pasiūla per pastaruosius 6 metus, tačiau vis tiek 2-3 kartus mažesnė, palyginus su 2006-2008 m. laikotarpiu. Tuomet buvo fiksuojamos didžiausios naujų butų statybų apimtys pardavimui Vilniuje – 5000-6000 butų kasmet.

Pasiūlos tempų 2014 metais neketina lėtinti ir Lietuvos kaimynės: Latvijos sostinėje Rygoje planuojama įgyvendinti 1250 naujų butų, Taline – 900.

Vilniuje – ryškiausi būsto sandorių pokyčiai
Jeigu 2012 m. naujos statybos butų pardavimai penkiuose Lietuvos didmiesčiuose augo trečdaliu, tai 2013 m. augimas jau sudarė 41%. Iš viso penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkta arba rezervuota beveik 2.900 naujos statybos butų jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose. „Ober-Haus“ duomenimis, 2013 m. sostinėje buvo parduota arba rezervuota beveik 2,300 naujų butų, ir tai yra net 57% daugiau, palyginti su 2012 m. Kaune realizacijos rodikliai per tą patį laikotarpį išaugo 46% – parduota apie 340 naujų butų, o Klaipėdoje fiksuojamas 23% sumažėjimas ir parduota apie 250 naujų butų.

2013 m. bendras sektoriaus aktyvumas nustebino rinkos dalyvius. Jeigu 2010-2011 m. spartų būsto sandorių augimą galima buvo sieti ir su itin drastiškai sumažėjusiu sandorių kiekiu 2009 m. (žema palyginamąja baze), tai 2013 m. rezultatai tokias prielaidas išsklaidė su kaupu. VĮ Registrų centro duomenimis, 2013 m. Lietuvoje sudaryta 25% daugiau butų ir beveik 10% daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių nei per 2012 m. Vidutiniškai 2013 m. Lietuvoje per mėnesį buvo sudaroma apie beveik 2,400 butų ir 750 namų sandorių. Spartus būsto sandorių augimas be išimčių buvo fiksuojamas visuose Lietuvos didmiesčiuose.

Vilniuje ir Rygoje 2013 metais fiksuojama beveik identiškas butų pardavimų apimtys. Atsakingos abiejų šalių institucijos praėjusiais metais registravo po beveik 9000 butų pirkimo-pardavimų sandorių. Talino statistiniai duomenis šiek tiek kuklesni – apie 7800. Lyginant su 2012 metais, didžiausias būsto pardavimų sandorių skaičiaus augimas 2013 metais stebimas Vilniuje – 32 proc. Rygoje – 17 proc., Taline – 10 proc.

Butų kainos augo visur, sparčiausiai – Taline

shutterstock_95879578
Spartus rinkos aktyvumo atsigavimas judina ir būsto kainas iš jas sukausčiusio sąstingio. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2013 m. butų kainos Vilniuje vidutiniškai išaugo 2,8%, ir tai yra didžiausias teigiamas pokytis nuo 2008 m. Teigiamos kainų permainos buvo fiksuojamos tiek senos statybos, tiek ir naujos statybos segmentuose. Išaugęs susidomėjimas naujos statybos butais lėmė 3,2% kainų augimą, o senos statybos butai brango 2,6%. Ryškiausią 7% kainų kilimą 2013 metais „Ober-Haus“ tradiciškai fiksavo pačiame paklausiausiame būsto segmente – 2 kambarių butai miegamuosiuose rajonuose. Augančios pardavimo kainos suteikė stimulo ir tolimesniems nuomos kainų pokyčiams. Jeigu 2012 m. Vilniaus mieste butų nuomos kainos vidutiniškai išaugo 8%, tai per praėjusius metus butų nuoma ūgtelėjo dar 4%.

Tarp trijų Baltijos šalių sostinių ryškiausi būsto kainų pokyčiai 2013 metais fiksuojami Talino gyvenamųjų patalpų rinkoje. „Ober-Haus“ duomenimis, būstas Estijos sostinėje vidutiniškai pabrango 20 proc. Latvijos sostinėje Rygoje kainos vidutiniškai pakilo 4,1 proc. Kaip žinome, Vilniuje šis augimas siekė 2,8 proc. Aukščiausia buto vidutinė kvadratinio metro kaina ir toliau išlieka Taline – 4692 Lt. Toliau rikiuojasi Vilnius – 4205 Lt, Rygoje šis skaičius siekia 3556 Lt.

Kalbant apie kitus Lietuvos didmiesčius, Šiauliuose ir Klaipėdoje per 2013 m. „Ober-Haus“ atitinkamai užfiksavo 1,0% ir 0,3% butų kainų augimą. Tuo tarpu Kaune ir Panevėžyje vis dar buvo stebimi neigiami kainų pokyčiai, kurie sudarė atitinkamai 1,8% ir 0,8%. Visuose šalies didmiesčiuose, išskyrus Vilnių, dar nematoma tvaraus rinkos atsigavimo ar didesnių vilčių spartesniems teigiamiems pokyčiams artimiausiu metu. Lemiamos įtakos tam turi tiek mažėjantis gyventojų skaičius, tiek ir neaugančios investicijos į naujus projektus. Tačiau augantis būsto sandorių skaičius signalizuoja apie dar esančius šių miestų vidinius resursus.

***
Praėjusių metų skolinimosi rezultatai taip pat atitinka bendras augančios rinkos tendencijas. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 2013 m. pagrindinės šalies kreditavimo įstaigos naujų būsto paskolų išdavė už beveik 1,9 mlrd. litų, t. y. 34% daugiau, palyginti su 2012 m. Tačiau augant skolinimosi apimtims, neslopsta ir už nuosavas lėšas įsigijimo būsto procesas. Turintys santaupų Lietuvos gyventojai (ypač mažesniuose miestuose, kur turtas pigesnis) siekia nuosavą būstą įsigyti išvengdami bankų paskolų. Savo ruožtu norintys įdarbinti laisvas turimas lėšas, neturi daug investavimo alternatyvų, todėl įsigyja būstą tikėdamiesi stabilios grąžos iš nuomos (bendrasis nuomos pelningumas Lietuvos didmiesčiuose siekia 4-6%) ir turto kainų augimo ateityje. Prie tokio privačių investuotojų sugrįžimo į nekilnojamojo turto rinką prisideda ne tik atsigaunanti pati rinka, bet ir labai žemos, vos 0-3% siekiančios, indėlių palūkanos kredito įstaigose, nesėkmingi kai kurių tokių įstaigų (dažniausiai siūliusių aukštesnes palūkanas nei konkurentai) veiklos pavyzdžiai.

Išsamią Baltijos šalių NT rinkų apžvalgą 2014 “Ober-Haus” savo internetinio puslapio lankytojams pristatys vasario viduryje.

Naujienos

Visos naujienos
Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
2024-06-28

Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai

Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…

Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…

Visos naujienos
+
Būtinieji
Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, mūsų sistemose negali būti išjungti.
Funkciniai
Šie slapukai suteikia galimybę pagerinti funkcionalumą ir suasmeninimą, pavyzdžiui, jie pagerina pateikiamo turinio formatą ir formą, nustato šrifto dydį ar svetainės elementų pozicijas. Jie gali būti įdiegti mūsų arba kitų tiekėjų, kurie teikia į mūsų puslapius įdėtas paslaugas. Jei neleisite šiems slapukams veikti, kai kurios ar visos minėtos funkcijos negalės tinkamai veikti. Funkciniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Statistiniai
Šie slapukai leidžia mums skaičiuoti apsilankymus ir lankytojų srauto šaltinius, kad galėtume matuoti ir gerinti svetainės veikimą. Pvz., pateikti skaitomiausią turinį pagal rubrikas, kategorijas. Visa šių slapukų informacija yra apibendrinta, todėl anoniminė. Jei neleisite šiems slapukams veikti, nežinosime, kad lankėtės mūsų puslapyje. Statistiniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Reklaminiai
Šiuos slapukus per mūsų svetainę naudoja mūsų reklamos partneriai. Tos bendrovės gali juos naudoti jūsų interesų profiliui formuoti ir jums tinkamoms reklamoms kitose svetainėse parinkti. Jie veikia unikaliai identifikuodami jūsų naršyklę ir įrenginį. Jei neleisite šiems slapukams veikti, įvairiose kitose svetainėse nematysite mūsų tikslingai Jums skirtų pasiūlymų. Reklaminiai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Sutinku su visais Nesutinku su visais

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.