Antrasis Užupio renesansas baigėsi

Daugelis nustebtų sužinoję, kad prieš kelis dešimtmečius Užupis buvo vienas pavojingiausių Vilniaus rajonų. Šiandien palei Vilnelę besidriekianti bohemos oazė pasikeitė neatpažįstamai, o tai lėmė prieš dešimtmetį prasidėjęs Užupio renesansas.

Užupio atgimimas siejamas su Vilniaus Dailės akademijos įsteigimu, kai tuo metu skurdus Užupio rajonas viliojo meno studentus, kurie čia rado pigaus būsto alternatyvas. Pamažu čia kūrėsi menininkų bendruomenės gerokai pagerinusios rajono atmosferą. Viso šio proceso kulminacija tapo Užupio respublikos paskelbimas, kuris reiškė, kad ši miesto dalis tapo tokia pat laisva kūrybai ir įdomiam gyvenimui kaip Monmartras Paryžiuje arba Kristianija Kopenhagoje.

Statybos sutapo su nepriklausomybe

Tuo tarpu nekilnojamojo turto ekspertai pastebi, kad antrasis arba išoriškas Užupio atgimimas prasidėjo praėjus keliems metams po Užupio angelo skulptūros atidengimo – 2005 metais.  Kaip pasakoja nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka, tais metais pradėti įgyvendinti keli labai skirtingi, bet didžiausią įtaką naujo Užupio veido formavimuisi suteikę projektai.

„Vienas didžiausių buvo kompanijos „Ramada“ projektas Krivių ir Baltojo skersgatvio sankirtoje. Čia pastatyta virš 100 butų, modernus ir naujas būstas pritraukė jaunas šeimas. Tuo tarpu „YIT Kausta“ vystė kitą keliais etapais vykusį ir išties išskirtinį projektą Krivių gatvėje, čia uždaroje teritorijoje pastatyti 2-3 aukštų namai su mansardomis. Trečiasis ryškiausias tuo metu įgyvendintas naujo būsto projektas Užupyje buvo bendrovės „Ginta ir partneriai“ namo statybos Užupio g. 25“, – apie plėtrą pasakoja ekspertas.

Tiesa, jis pastebi, kad naujų statybų bumas rajone baigėsi ir dabar prasideda senųjų objektų rekonstrukcija. Taip išlaikomas originalusis Užupio veidas ir dvasia. Kaip pasakoja A. Šapoka, vienas iš tokių projektų pavyzdžių – „Lords LB Asset Management“ vystomas projektas „Užupio vartai“.

„Užupio vartai“ grąžino buvusį pastato užstatymą iš Krivių gatvės pusės. Atgimęs šviesus pastatas išlaikė senojo Užupio veidą, tačiau tuo pačiu gyventojams pasiūlė modernų ir šiuolaikišką būstą. Taip pat buvo atsižvelgta į Užupio bendruomenės prašymą restauruojamoje pastato dalyje nestatyti  4 aukštų, o daryti 3 aukštų pastatą. Siekiant senųjų tradicijų čia paliktos laisvos skvero ribos, statinio vidiniame kieme atgaivintos senosios klasicistinės kolonos, o dalyje butų – atidengtos autentiškos freskos“, – atskleidžia jis.

Plėsis tik pakraščiuose

Panašiu keliu statomi projektai „Užupio citadelė“ šalia Užupio angelo ir „Užupio krantinės“, iškilusios vietoje čia stovėjusios siuvyklos. Ekspertas pastebi, kad centrinėje prestižinio rajono dalyje vietos naujoms statyboms mažėja, taigi lieka vietos tik pavienių nedidelių namų statyboms, o kitiems reikalingas restauravimas.

A. Šapoka prognozuoja, kad tokiu atveju didžiausia plėtra numatoma periferinėse Užupio dalyse, kurios anksčiau buvo skirtos pramonei.

„Kai lieka vis mažiau vietos centrinėje Užupio dalyje, natūralu, kad didžiausia naujos statybos namų plėtra vyksta jo pakraščiuose. Šiandien būtent čia yra daugiausiai erdvės naujiems projektams. Tokiu būdu yra statomos „Užupio krantinės“ vietoje „Vilijos“ siuvyklos, o buvusioje „Skytek“ gamyklos vietoje numatytas dar didesnis projektas“, – prognozuoja ekspertas.

Daugelis nustebtų sužinoję, kad prieš kelis dešimtmečius Užupis buvo vienas pavojingiausių Vilniaus rajonų. Šiandien palei Vilnelę besidriekianti bohemos oazė pasikeitė neatpažįstamai, o tai lėmė prieš dešimtmetį prasidėjęs Užupio renesansas.

Užupio atgimimas siejamas su Vilniaus Dailės akademijos įsteigimu, kai tuo metu skurdus Užupio rajonas viliojo meno studentus, kurie čia rado pigaus būsto alternatyvas. Pamažu čia kūrėsi menininkų bendruomenės gerokai pagerinusios rajono atmosferą. Viso šio proceso kulminacija tapo Užupio respublikos paskelbimas, kuris reiškė, kad ši miesto dalis tapo tokia pat laisva kūrybai ir įdomiam gyvenimui kaip Monmartras Paryžiuje arba Kristianija Kopenhagoje.

Statybos sutapo su nepriklausomybe

Tuo tarpu nekilnojamojo turto ekspertai pastebi, kad antrasis arba išoriškas Užupio atgimimas prasidėjo praėjus keliems metams po Užupio angelo skulptūros atidengimo – 2005 metais.  Kaip pasakoja nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka, tais metais pradėti įgyvendinti keli labai skirtingi, bet didžiausią įtaką naujo Užupio veido formavimuisi suteikę projektai.

„Vienas didžiausių buvo kompanijos „Ramada“ projektas Krivių ir Baltojo skersgatvio sankirtoje. Čia pastatyta virš 100 butų, modernus ir naujas būstas pritraukė jaunas šeimas. Tuo tarpu „YIT Kausta“ vystė kitą keliais etapais vykusį ir išties išskirtinį projektą Krivių gatvėje, čia uždaroje teritorijoje pastatyti 2-3 aukštų namai su mansardomis. Trečiasis ryškiausias tuo metu įgyvendintas naujo būsto projektas Užupyje buvo bendrovės „Ginta ir partneriai“ namo statybos Užupio g. 25“, – apie plėtrą pasakoja ekspertas.

Tiesa, jis pastebi, kad naujų statybų bumas rajone baigėsi ir dabar prasideda senųjų objektų rekonstrukcija. Taip išlaikomas originalusis Užupio veidas ir dvasia. Kaip pasakoja A. Šapoka, vienas iš tokių projektų pavyzdžių – „Lords LB Asset Management“ vystomas projektas „Užupio vartai“.

„Užupio vartai“ grąžino buvusį pastato užstatymą iš Krivių gatvės pusės. Atgimęs šviesus pastatas išlaikė senojo Užupio veidą, tačiau tuo pačiu gyventojams pasiūlė modernų ir šiuolaikišką būstą. Taip pat buvo atsižvelgta į Užupio bendruomenės prašymą restauruojamoje pastato dalyje nestatyti  4 aukštų, o daryti 3 aukštų pastatą. Siekiant senųjų tradicijų čia paliktos laisvos skvero ribos, statinio vidiniame kieme atgaivintos senosios klasicistinės kolonos, o dalyje butų – atidengtos autentiškos freskos“, – atskleidžia jis.

Plėsis tik pakraščiuose

Panašiu keliu statomi projektai „Užupio citadelė“ šalia Užupio angelo ir „Užupio krantinės“, iškilusios vietoje čia stovėjusios siuvyklos. Ekspertas pastebi, kad centrinėje prestižinio rajono dalyje vietos naujoms statyboms mažėja, taigi lieka vietos tik pavienių nedidelių namų statyboms, o kitiems reikalingas restauravimas.

A. Šapoka prognozuoja, kad tokiu atveju didžiausia plėtra numatoma periferinėse Užupio dalyse, kurios anksčiau buvo skirtos pramonei.

„Kai lieka vis mažiau vietos centrinėje Užupio dalyje, natūralu, kad didžiausia naujos statybos namų plėtra vyksta jo pakraščiuose. Šiandien būtent čia yra daugiausiai erdvės naujiems projektams. Tokiu būdu yra statomos „Užupio krantinės“ vietoje „Vilijos“ siuvyklos, o buvusioje „Skytek“ gamyklos vietoje numatytas dar didesnis projektas“, – prognozuoja ekspertas.