Pirkėjų nedomina pervertinti būstai
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų rugsėjo mėnesio reikšmė nesikeitė (2023 metų rugpjūtį buvo fiksuojamas 0,4% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 2,6% (2023 metų rugpjūtį metinis augimas siekė 4,9%).
2023 metų rugsėjo mėnesį Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje atitinkamai užfiksuotas 0,2%, 0,3% ir 0,4% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.613 Eur (+3 Eur/m²), 1.103 Eur (+3 Eur/m²) ir 1.078 Eur (+4 Eur/m²). Tuo tarpu Vilniuje ir Kaune butų pardavimo kainos per mėnesį sumažėjo 0,1% ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 2.568 (-3 Eur/m²) ir 1.724 Eur (-2 Eur/m²).
Per metus (2023 metų rugsėjo mėnesį, palyginti su 2022 metų rugsėjo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 2,6%, Kaune – 3,2%, Klaipėdoje – 1,6%, Šiauliuose – 3,7% ir Panevėžyje – 2,5%.
„Lietuvos būsto rinkoje ir toliau tęsiasi stagnacijos laikotarpis. Nors rinkos aktyvumo rodikliai nerodo jokių pagerėjimo ženklų, didžioji dalis būsto pardavėjų iš esmės nekeičia savo pardavimo strategijos ir yra pasirengę ilgesniam pardavimo procesui. Pavyzdžiui, naujausios SEB banko apklausos duomenimis, 46% apklaustų gyventojų Lietuvoje mano, jog būsto kaina per artimiausius dvylika mėnesių didės (2023 metų antrąjį ketvirtį taip manančių dalis sudarė 43%). T. y. beveik pusė apklaustųjų artimiausiu metu dar tikisi būsto kainų augimo. Tuo pačiu nekilnojamojo turto rinkoje taip pat yra nemažai būsto pardavėjų, kurie šiuo metu nelinkę koreguoti pardavimo kainos į mažesnę pusę ir linkę ilgau laukti potencialaus pirkėjo.
Tačiau sulėtėjęs rinkos aktyvumas dalį būsto pardavėjų visgi verčia peržiūrėti ne tik savo lūkesčius dėl pardavimo kainos, bet ir sutikti su potencialių pirkėjų pasiūlymais. Ne visi pardavėjai gali laukti ilgesnį laiką, todėl dažnai rinkoje matome atvejus, kuomet skubantys parduoti pardavėjai pirmiausia sumažina viešai skelbiamą pardavimo kainą (perdėtus savo lūkesčius), o vėliau dar turi atlaikyti potencialių pirkėjų spaudimą dėl papildomo kainos sumažinimo. Šiuo metu norintys skubiau parduoti būstą turi pasiūlyti konkurencingą kainą, kadangi būsto ieškantys pirkėjai priima sprendimą dėl būsto įsigijimo tik tada, kai įsitikina, kad perkamo būsto kaina neviršija rinkos kainų lygio ar yra net žemesnė.
Jeigu bendras būsto rinkos aktyvumas išliks dabartiniame žemame lygyje ilgesnį laiką, tai būsto pardavėjų pozicijos dar labiau susilpnės ir rinkoje vis dažniau fiksuosime atvejus, kuomet būstas bus parduodamas žemesne kaina nei anksčiau susiformavęs kainų lygis rinkoje. VĮ Registrų centro duomenimis, 2023 metų rugsėjo mėnesį, palyginti su 2022 metų rugsėjo mėnesiu, Lietuvoje įsigyta 8% mažiau senesnės statybos butų ir tai jau devynioliktas mėnuo iš eilės kuomet šiame segmente yra fiksuojamas neigiamas sandorių metinis pokytis. Didmiesčių pirminėje butų rinkoje situacija pastaruoju metu stabilizavosi, tačiau metiniai realizacijos rodikliai ir toliau išlieka su minuso ženklu. „Ober-Haus“ duomenimis, šių metų sausio-rugsėjo laikotarpiu užfiksuotos realizacijos apimtys, palyginti su 2022 metų vidurkiu, Vilniuje yra 16% mažesnės, Kaune – 30% mažesnės, o Klaipėdoje – 27% mažesnės“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų rugsėjo mėnesio reikšmė nesikeitė (2023 metų rugpjūtį buvo fiksuojamas 0,4% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 2,6% (2023 metų rugpjūtį metinis augimas siekė 4,9%).
2023 metų rugsėjo mėnesį Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje atitinkamai užfiksuotas 0,2%, 0,3% ir 0,4% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.613 Eur (+3 Eur/m²), 1.103 Eur (+3 Eur/m²) ir 1.078 Eur (+4 Eur/m²). Tuo tarpu Vilniuje ir Kaune butų pardavimo kainos per mėnesį sumažėjo 0,1% ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 2.568 (-3 Eur/m²) ir 1.724 Eur (-2 Eur/m²).
Per metus (2023 metų rugsėjo mėnesį, palyginti su 2022 metų rugsėjo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 2,6%, Kaune – 3,2%, Klaipėdoje – 1,6%, Šiauliuose – 3,7% ir Panevėžyje – 2,5%.
„Lietuvos būsto rinkoje ir toliau tęsiasi stagnacijos laikotarpis. Nors rinkos aktyvumo rodikliai nerodo jokių pagerėjimo ženklų, didžioji dalis būsto pardavėjų iš esmės nekeičia savo pardavimo strategijos ir yra pasirengę ilgesniam pardavimo procesui. Pavyzdžiui, naujausios SEB banko apklausos duomenimis, 46% apklaustų gyventojų Lietuvoje mano, jog būsto kaina per artimiausius dvylika mėnesių didės (2023 metų antrąjį ketvirtį taip manančių dalis sudarė 43%). T. y. beveik pusė apklaustųjų artimiausiu metu dar tikisi būsto kainų augimo. Tuo pačiu nekilnojamojo turto rinkoje taip pat yra nemažai būsto pardavėjų, kurie šiuo metu nelinkę koreguoti pardavimo kainos į mažesnę pusę ir linkę ilgau laukti potencialaus pirkėjo.
Tačiau sulėtėjęs rinkos aktyvumas dalį būsto pardavėjų visgi verčia peržiūrėti ne tik savo lūkesčius dėl pardavimo kainos, bet ir sutikti su potencialių pirkėjų pasiūlymais. Ne visi pardavėjai gali laukti ilgesnį laiką, todėl dažnai rinkoje matome atvejus, kuomet skubantys parduoti pardavėjai pirmiausia sumažina viešai skelbiamą pardavimo kainą (perdėtus savo lūkesčius), o vėliau dar turi atlaikyti potencialių pirkėjų spaudimą dėl papildomo kainos sumažinimo. Šiuo metu norintys skubiau parduoti būstą turi pasiūlyti konkurencingą kainą, kadangi būsto ieškantys pirkėjai priima sprendimą dėl būsto įsigijimo tik tada, kai įsitikina, kad perkamo būsto kaina neviršija rinkos kainų lygio ar yra net žemesnė.
Jeigu bendras būsto rinkos aktyvumas išliks dabartiniame žemame lygyje ilgesnį laiką, tai būsto pardavėjų pozicijos dar labiau susilpnės ir rinkoje vis dažniau fiksuosime atvejus, kuomet būstas bus parduodamas žemesne kaina nei anksčiau susiformavęs kainų lygis rinkoje. VĮ Registrų centro duomenimis, 2023 metų rugsėjo mėnesį, palyginti su 2022 metų rugsėjo mėnesiu, Lietuvoje įsigyta 8% mažiau senesnės statybos butų ir tai jau devynioliktas mėnuo iš eilės kuomet šiame segmente yra fiksuojamas neigiamas sandorių metinis pokytis. Didmiesčių pirminėje butų rinkoje situacija pastaruoju metu stabilizavosi, tačiau metiniai realizacijos rodikliai ir toliau išlieka su minuso ženklu. „Ober-Haus“ duomenimis, šių metų sausio-rugsėjo laikotarpiu užfiksuotos realizacijos apimtys, palyginti su 2022 metų vidurkiu, Vilniuje yra 16% mažesnės, Kaune – 30% mažesnės, o Klaipėdoje – 27% mažesnės“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Naujienos
Visos naujienos
Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…
Kam rūpi aukštos lubos?
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…
Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…
Visos naujienos