Sostinėje per pusmetį nupirkta beveik 100 itin brangių butų

Per pastarąjį penkmetį Vilniaus būsto rinka patyrė išties nemažai pokyčių. Viena iš reikšmingesnių tendencijų – naujai statomo būsto pasiūlos struktūros pokyčiai. Jeigu krizės metu ir pokrizinio laikotarpio pradžioje butų plėtotojai buvo nukreipę beveik visas savo investicijas į ekonominės ir vidutinės klasės daugiabučių plėtrą, tai per pastaruosius penkis metus fiksuojamas itin spartus brangesnės klasės būsto statybų apimčių augimas.

„Ober-Haus“ duomenimis, 2013–2015 metais brangesnių butų dalis nuo visų tais metais pastatytų butų sudarė nuo 6% iki 8%, o 2016 metais butų dalis jau siekė 13%, 2017 metais – net 18%. 2018-ieji metai taip pat pasižymės gausia statomo brangesnio būsto (butų su daline apdaila, kurių kaina viršija 2.000 Eur/m²) dalimi, kuri preliminariais „Ober-Haus“ skaičiavimais sudarys apie 15–17% (apie 700–800 butų) nuo visų šiais metais planuojamų pastatyti butų (4.600–4.700 butų).

„Kadangi gyvename itin aktyvios būsto rinkos laikotarpiu, jau nestebina būsto kainos šalies sostinėje, kur vieno kvadratinio metro kaina siekia 2.000 ar 3.000 eurų. Bet galime pažvelgti į dar brangesnį būsto segmentą ir pamatyti kokios yra realios pirkėjų galimybės, kiek yra įsigyjama bei mokama už pačius brangiausius butus Vilniuje“, – pristato apžvalgą Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

„Ober-Haus“ paskutinį kartą tokį tyrimą atliko prieš metus (2017 metų spalį), todėl šį kartą apžvelgiami 2017 metų antrojo ir 2018 metų pirmojo pusmečio rezultatai. Vilniuje per nagrinėjamą laikotarpį buvo atrinkti ir išanalizuoti visi įregistruoti butų sandoriai (duomenų šaltinis: VĮ Registrų centras), kuriuose vieno kvadratinio metro įsigijimo kaina viršijo 3.000 eurų, eliminavus automobilių stovėjimo vietų, sandėliukų ir kitų butų priklausinių kainą iš bendros sandorio sumos.

Gauti rezultatai rodo, kad sostinėje 2017–2018 metų laikotarpiu fiksuojamas spartus tokio turto sandorių kiekio ir jų vertės augimas. Jeigu per 2017 metų pirmąjį pusmetį Vilniuje brangiausių butų (kurių vieno kvadratinio metro kaina viršijo 3.000 eurų) įsigyta 54, tai per 2017 metų antrąjį pusmetį tokių butų jau buvo įsigyta 91, o per 2018 metų pirmąjį pusmetį – net 99.

Atitinkamai augo ir bendra tokio būsto įsigijimo kaina: „Ober-Haus“ skaičiavimais, už įsigytą turtą per 2017 metų pirmąjį pusmetį (54 butus ir jų priklausinius) sumokėta beveik 18,7 mln. eurų, 2017 metų antrąjį pusmetį – 34,3 mln. eurų, o už įsigytą prabangų būstą per 2018 metų pirmąjį pusmetį sumokėta 29,5 mln. eurų. Palyginimui, 2016 metais per visus metus buvo įsigyta 90 tokių butų ir už juos sumokėta 24,7 mln. eurų.

„Nagrinėjant per pastaruosius du pusmečius užregistruotus brangiausių butų sandorius, matyti, kad tik itin retu atveju už vieną kvadratinį buto metrą pirkėjai sumokėjo daugiau nei 5.000 eurų“, – sako R. Reginis. Vertinant pagal vieno kvadratinio metro kainą, brangiausias butas Vilniuje 2018 metų pirmąjį pusmetį buvo parduotas istoriniame name Etmonų g. (Senamiestyje) – už 47 m² ploto butą buvo sumokėta virš 305.000 eurų (6.500 eurų už vieną kvadratinį buto metrą). „Beje, tame pačiame name dar 2016 metais buvo įsigytas vienas butas, už kurį pirkėjas taip pat sumokėjo aukštą kainą (apie 5.600 Eur/m²). Tačiau šių metų sandoris išties išsiskiria rinkoje, nes antroje vietoje esančio sandorio vieno kvadratinio metro kaina yra net 1.100 eurų žemesnė“, – atkreipia dėmesį R. Reginis.

2017 metų antrąjį pusmetį parduotas butas rekonstruotame istoriniame name Gaono g. (Senamiestyje) – už beveik 90 m² ploto butą su požeminėmis automobilio stovėjimo vietomis buvo sumokėta 530.000 eurų (beveik 5.400 eurų už vieną kvadratinį buto metrą, atmetus automobilių stovėjimo vietų kainą).

2017 metų antrąjį pusmetį parduotas butas naujos statybos name Bokšto g. (Senamiestyje) – už daugiau nei 300 m² ploto butą su automobilio stovėjimo vietomis buvo sumokėta virš 1.700.000 eurų (beveik 5.300 eurų už vieną kvadratinį buto metrą, atmetus automobilių stovėjimo vietų kainą).

2017 metų antrąjį pusmetį parduotas butas naujos statybos name A. Tumėno g. (šalia Seimo rūmų) – už daugiau nei 370 m² ploto butą su automobilio stovėjimo vietomis ir kitais priklausiniais buvo sumokėta daugiau nei 2.200.000 eurų (beveik 5.100 eurų už vieną kvadratinį buto metrą, atmetus automobilių stovėjimo vietų ir kitų buto priklausinių kainą).

Skaičiuojant brangiausių butų sandorių kiekį bendroje visų Vilniaus butų pardavimo statistikoje, matyti, kad jų dalis 2016–2018 metais tik augo. Jeigu 2016 metų pirmąjį pusmetį sostinėje pačių brangiausių butų dalis bendrame butų sandorių kiekyje sudarė 0,8%, 2017 metų pirmąjį pusmetį – 1,1%, tai 2017 metų antrąjį pusmetį šoktelėjo iki 1,7%, o 2018 metų pirmąjį pusmetį sudarė 1,8%.

„Analizuojant įvykusius sandorius, matyti, kad pirkėjai labiausiai vertina ir daugiausiai sumoka už geros būklės istoriniuose pastatuose esančius prabangiai įrengtus butus arba butus naujai statomuose projektuose centrinėje Vilniaus miesto dalyje ir Senamiestyje. Dažniausiai patys brangiausi parduoti butai yra viršutiniuose pastatų aukštuose ir didesnio ploto. Pavyzdžiui, per 2017 metų antrąjį ir 2018 metų pirmąjį pusmetį įsigytų prabangių butų vidutinis plotas sudarė 86 m2“, – sako R. Reginis.

Pasak „Ober-Haus“ atstovo, būtent sparčiai augantis naujų gyvenamųjų projektų kiekis centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje, Užupyje didele dalimi lėmė ir sparčiai augančias tokio būsto pardavimo apimtis. Nauji projektai pasiturintiems pirkėjams gali pasiūlyti naujas ir platesnes būsto pasirinkimo galimybes, kuriomis, kaip rodo oficialūs duomenys, jie ir naudojasi. Pavyzdžiui, iš 190 brangiausių per 2017 metų antrąjį ir 2018 metų pirmąjį pusmetį parduotų butų Vilniuje, 60% jų buvo parduota neseniai pastatytuose gyvenamuosiuose projektuose (2016–2018 metų statybos).

Kalbant apie konkrečius Vilniaus gyvenamuosius projektus, aukščiausiomis butų kainomis per nagrinėjamą laikotarpį išsiskyrė „Grafų Pliaterių rūmai“ (Bokšto g.), „Magnus residence“ (Gedimino pr.), „Pilies apartamentai“ (Olimpiečių g.), „Jogailos rezidencija“ (Jogailos g.), „Užupio krantinės“ (Polocko g.), „Čiurlionio 3“ (M. K. Čiurlionio g.), „K. Kalinausko 20“ (K. Kalinausko g.), „Užupio citadelė“ (Malūnų g.) ir dar keletas mažesnių projektų. „Išliekantis aukštas būsto rinkos aktyvumas, rinkai pristatomi nauji projektai prestižinėse sostinės vietose ir juose rezervuojamų brangiausių butų apimtys leidžia tikėtis ne ką mažiau išskirtinių sandorių ir artimiausiu metu. Pasiturintys pirkėjai vertina išskirtinumą ir tokiam būstui nepagaili iš ties nemažų sumų“, – sako R. Reginis.

Per pastarąjį penkmetį Vilniaus būsto rinka patyrė išties nemažai pokyčių. Viena iš reikšmingesnių tendencijų – naujai statomo būsto pasiūlos struktūros pokyčiai. Jeigu krizės metu ir pokrizinio laikotarpio pradžioje butų plėtotojai buvo nukreipę beveik visas savo investicijas į ekonominės ir vidutinės klasės daugiabučių plėtrą, tai per pastaruosius penkis metus fiksuojamas itin spartus brangesnės klasės būsto statybų apimčių augimas.

„Ober-Haus“ duomenimis, 2013–2015 metais brangesnių butų dalis nuo visų tais metais pastatytų butų sudarė nuo 6% iki 8%, o 2016 metais butų dalis jau siekė 13%, 2017 metais – net 18%. 2018-ieji metai taip pat pasižymės gausia statomo brangesnio būsto (butų su daline apdaila, kurių kaina viršija 2.000 Eur/m²) dalimi, kuri preliminariais „Ober-Haus“ skaičiavimais sudarys apie 15–17% (apie 700–800 butų) nuo visų šiais metais planuojamų pastatyti butų (4.600–4.700 butų).

„Kadangi gyvename itin aktyvios būsto rinkos laikotarpiu, jau nestebina būsto kainos šalies sostinėje, kur vieno kvadratinio metro kaina siekia 2.000 ar 3.000 eurų. Bet galime pažvelgti į dar brangesnį būsto segmentą ir pamatyti kokios yra realios pirkėjų galimybės, kiek yra įsigyjama bei mokama už pačius brangiausius butus Vilniuje“, – pristato apžvalgą Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

„Ober-Haus“ paskutinį kartą tokį tyrimą atliko prieš metus (2017 metų spalį), todėl šį kartą apžvelgiami 2017 metų antrojo ir 2018 metų pirmojo pusmečio rezultatai. Vilniuje per nagrinėjamą laikotarpį buvo atrinkti ir išanalizuoti visi įregistruoti butų sandoriai (duomenų šaltinis: VĮ Registrų centras), kuriuose vieno kvadratinio metro įsigijimo kaina viršijo 3.000 eurų, eliminavus automobilių stovėjimo vietų, sandėliukų ir kitų butų priklausinių kainą iš bendros sandorio sumos.

Gauti rezultatai rodo, kad sostinėje 2017–2018 metų laikotarpiu fiksuojamas spartus tokio turto sandorių kiekio ir jų vertės augimas. Jeigu per 2017 metų pirmąjį pusmetį Vilniuje brangiausių butų (kurių vieno kvadratinio metro kaina viršijo 3.000 eurų) įsigyta 54, tai per 2017 metų antrąjį pusmetį tokių butų jau buvo įsigyta 91, o per 2018 metų pirmąjį pusmetį – net 99.

Atitinkamai augo ir bendra tokio būsto įsigijimo kaina: „Ober-Haus“ skaičiavimais, už įsigytą turtą per 2017 metų pirmąjį pusmetį (54 butus ir jų priklausinius) sumokėta beveik 18,7 mln. eurų, 2017 metų antrąjį pusmetį – 34,3 mln. eurų, o už įsigytą prabangų būstą per 2018 metų pirmąjį pusmetį sumokėta 29,5 mln. eurų. Palyginimui, 2016 metais per visus metus buvo įsigyta 90 tokių butų ir už juos sumokėta 24,7 mln. eurų.

„Nagrinėjant per pastaruosius du pusmečius užregistruotus brangiausių butų sandorius, matyti, kad tik itin retu atveju už vieną kvadratinį buto metrą pirkėjai sumokėjo daugiau nei 5.000 eurų“, – sako R. Reginis. Vertinant pagal vieno kvadratinio metro kainą, brangiausias butas Vilniuje 2018 metų pirmąjį pusmetį buvo parduotas istoriniame name Etmonų g. (Senamiestyje) – už 47 m² ploto butą buvo sumokėta virš 305.000 eurų (6.500 eurų už vieną kvadratinį buto metrą). „Beje, tame pačiame name dar 2016 metais buvo įsigytas vienas butas, už kurį pirkėjas taip pat sumokėjo aukštą kainą (apie 5.600 Eur/m²). Tačiau šių metų sandoris išties išsiskiria rinkoje, nes antroje vietoje esančio sandorio vieno kvadratinio metro kaina yra net 1.100 eurų žemesnė“, – atkreipia dėmesį R. Reginis.

2017 metų antrąjį pusmetį parduotas butas rekonstruotame istoriniame name Gaono g. (Senamiestyje) – už beveik 90 m² ploto butą su požeminėmis automobilio stovėjimo vietomis buvo sumokėta 530.000 eurų (beveik 5.400 eurų už vieną kvadratinį buto metrą, atmetus automobilių stovėjimo vietų kainą).

2017 metų antrąjį pusmetį parduotas butas naujos statybos name Bokšto g. (Senamiestyje) – už daugiau nei 300 m² ploto butą su automobilio stovėjimo vietomis buvo sumokėta virš 1.700.000 eurų (beveik 5.300 eurų už vieną kvadratinį buto metrą, atmetus automobilių stovėjimo vietų kainą).

2017 metų antrąjį pusmetį parduotas butas naujos statybos name A. Tumėno g. (šalia Seimo rūmų) – už daugiau nei 370 m² ploto butą su automobilio stovėjimo vietomis ir kitais priklausiniais buvo sumokėta daugiau nei 2.200.000 eurų (beveik 5.100 eurų už vieną kvadratinį buto metrą, atmetus automobilių stovėjimo vietų ir kitų buto priklausinių kainą).

Skaičiuojant brangiausių butų sandorių kiekį bendroje visų Vilniaus butų pardavimo statistikoje, matyti, kad jų dalis 2016–2018 metais tik augo. Jeigu 2016 metų pirmąjį pusmetį sostinėje pačių brangiausių butų dalis bendrame butų sandorių kiekyje sudarė 0,8%, 2017 metų pirmąjį pusmetį – 1,1%, tai 2017 metų antrąjį pusmetį šoktelėjo iki 1,7%, o 2018 metų pirmąjį pusmetį sudarė 1,8%.

„Analizuojant įvykusius sandorius, matyti, kad pirkėjai labiausiai vertina ir daugiausiai sumoka už geros būklės istoriniuose pastatuose esančius prabangiai įrengtus butus arba butus naujai statomuose projektuose centrinėje Vilniaus miesto dalyje ir Senamiestyje. Dažniausiai patys brangiausi parduoti butai yra viršutiniuose pastatų aukštuose ir didesnio ploto. Pavyzdžiui, per 2017 metų antrąjį ir 2018 metų pirmąjį pusmetį įsigytų prabangių butų vidutinis plotas sudarė 86 m2“, – sako R. Reginis.

Pasak „Ober-Haus“ atstovo, būtent sparčiai augantis naujų gyvenamųjų projektų kiekis centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje, Užupyje didele dalimi lėmė ir sparčiai augančias tokio būsto pardavimo apimtis. Nauji projektai pasiturintiems pirkėjams gali pasiūlyti naujas ir platesnes būsto pasirinkimo galimybes, kuriomis, kaip rodo oficialūs duomenys, jie ir naudojasi. Pavyzdžiui, iš 190 brangiausių per 2017 metų antrąjį ir 2018 metų pirmąjį pusmetį parduotų butų Vilniuje, 60% jų buvo parduota neseniai pastatytuose gyvenamuosiuose projektuose (2016–2018 metų statybos).

Kalbant apie konkrečius Vilniaus gyvenamuosius projektus, aukščiausiomis butų kainomis per nagrinėjamą laikotarpį išsiskyrė „Grafų Pliaterių rūmai“ (Bokšto g.), „Magnus residence“ (Gedimino pr.), „Pilies apartamentai“ (Olimpiečių g.), „Jogailos rezidencija“ (Jogailos g.), „Užupio krantinės“ (Polocko g.), „Čiurlionio 3“ (M. K. Čiurlionio g.), „K. Kalinausko 20“ (K. Kalinausko g.), „Užupio citadelė“ (Malūnų g.) ir dar keletas mažesnių projektų. „Išliekantis aukštas būsto rinkos aktyvumas, rinkai pristatomi nauji projektai prestižinėse sostinės vietose ir juose rezervuojamų brangiausių butų apimtys leidžia tikėtis ne ką mažiau išskirtinių sandorių ir artimiausiu metu. Pasiturintys pirkėjai vertina išskirtinumą ir tokiam būstui nepagaili iš ties nemažų sumų“, – sako R. Reginis.