2010 NT rinkoje: nuosaikus kainų kritimas, itin sumenkusi pasiūla, patrauklios namų kainos
Nuosaikus būsto kainų smukimas
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ apibendrinti 2010 m. statistiniai duomenys rodo, kad bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje – smuktelėjo 3,0% . 2009 metais šio rodiklio nuosmukis siekė 26,8%. „Ober-Haus“ statistika rodo, kad būtent 2010 metais išsiskyrė būsto kainų pokyčių tendencijos Lietuvos didmiesčiuose. Vilnius vienintelis Lietuvos didmiestis, kuriame per 2010 m. buvo užfiksuotas teigiamas butų kainų pokytis – 0,1%. Tuo tarpu kituose Lietuvos didžiuosiuose miestuose bendras butų kainų lygis per praėjusius metus dar sumažėjo: Kaune – 8,3%, Klaipėdoje – 4,9%, o Šiauliuose ir Panevėžyje vienodai – po 3,1%.
Didžiausi būsto kainų pokyčiai Vilniuje buvo stebimi naujos statybos butų rinkoje: sparčiai besitraukianti pasiūlai bei rinkoje įgyvendinami naujesni ir patrauklesni projektai leido pardavėjams atskirais atvejais kilstelėti jų kainas net iki 10-15%. Savo ruožtu brangesniuose būsto segmentuose (naujos ir senos statybos butai prestižiniuose rajonuose ir centrinėje miesto dalyje) 2010 m. užfiksuotas nedidelis sumažėjimas, siekęs 3-6%.
Būsto pasiūla pasiekė rekordines žemumas, Vilniuje 2010 metais pastatyto būsto – 11-12 kartų mažiau!
2010 metais naujai pastatytų butų kiekis Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje buvo 3,5 karto mažesnis, lyginant su 2009 metais. Vilniuje 2010 m. baigta statyti virš 500 butų ir tai yra 3 kartus mažiau nei 2009 m., ir net 11-12 kartų mažiau nei 2007 ir 2008 m. Klaipėdoje per 2010 metus buvo pastatyta beveik 350 butų – 3 kartus mažiau nei 2008-2009 m. laikotarpiu, o Kaune – viso labo 160 butų ir tai yra 5,5 karto mažiau nei 2008-2009 m. Lyginant 2009 m., kada beveik nebuvo pradėta statyti jokių naujų gyvenamųjų projektų, 2010-ieji jau suteikė daugiau vilties: buvo ne tik anonsuojama apie atsinaujinančias kai kurių objektų statybas, bet dalis įmonių jau ėmėsi ir realių darbų. Atsižvelgiant į dabartinę rinkos situaciją bei statybų tempus, 2011-ais galima prognozuoti naujos pasiūlos augimą.
„Ober-Haus“ duomenimis, paskutinįjį 2010 m. ketvirtį, užbaigus dalį projektų, Lietuvos didmiesčiuose neparduotų naujos statybos butų skaičius šiek tiek ūgtelėjo. Tuo tarpu tokių butų kiekis šalyje per metus pastebimai sumažėjo. 2009 m. pabaigoje bendras neparduotų naujos statybos butų skaičius jau pastatytuose daugiabučiuose buvo 4.100, 2010 m. šis rodiklis tesiekė 2.850 butų, t. y. reali pasiūla sumažėjo 30%. Šiuo metu 2007-2010 m. statytuose daugiabučiuose namuose Vilniuje siūloma įsigyti virš 1.350 butų, Kaune – virš 600 butų, Klaipėdoje – 800 butų, o Šiauliuose ir Panevėžyje kartu – apie 80 naujos statybos butų. Pagal pirminėje rinkoje neparduotų butų kiekį, tenkantį 1000 gyventojų, vis dar akivaizdžiai pirmauja Klaipėdos miestas. 1.000-iui klaipėdiečių tenka 4,4 buto, Vilniuje – 2,5 buto, Kaune – 1,8 buto.
Nuolaidų metas nuomos rinkoje
2010 metų vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje butų nuomos rinkos aktyvumas Lietuvos didmiesčiuose buvo pastebimai pakilęs, tuo tarpu žiemos sezono metu būsto savininkams vėl tenka dėti nemažai pastangų ieškant nuomininkų. „Ober-Haus“ pastebi, kad per paskutinius praėjusių metų mėnesius savininkams teko taikyti gan apčiuopiamas nuolaidas ne tik būsimiems, bet jau ir esamiems nuomininkams. Savininkų siūlomos nuolaidos siekė nuo 100 iki 200 litų. Ypač lankstūs priversti būti didesnio ploto ar brangesnio išlaikymo reikalaujančių butų savininkai. Labai tikėtina, kad derybinio pranašumo jie neturės ir šių metų pradžioje.
Individualių namų kainos tampa vis patrauklesnės
Individualių namų rinka Lietuvos didmiesčiuose pastebimai suaktyvėjo, tačiau išaugęs sandorių skaičius teigiamos įtakos kainoms neturėjo: per 2010 m. namų kainos vidutiniškai sumažėjo dar 5-10%. Išlikti ganėtinai žemoms namų kainoms lemiamos įtakos turėjo 2008-2009 m. ženkliai smukusios žemės sklypų bei statybos sąnaudų kainos ir vis dar vyraujanti plati namų pasiūla. Praėjusiais metais didžiausio pirkėjų dėmesio sulaukė naujos statybos namai esantys miestų pakraščiuose, kurie dažniausiai yra patrauklūs dėl mažesnės kainos ir ne itin didelio atstumo iki miesto centro. Šiuo metu 150-200 m2 bendro ploto individualūs namai su 6-10 arų žemės sklypu bei daline apdaila Vilniaus pakraštyje parduodami už 300.000 – 500.000 Lt, Kauno ir Klaipėdos prieigose – 250.000 – 450.000 Lt, o Šiauliuose ir Panevėžyje už 200.000 – 300.000 Lt.
Išvada
Statistika rodo, kad 2010-ieji metai, lyginant su 2009, buvo palankesni tiek būsto pardavėjams, tiek ir pirkėjams. Pardavėjai galėjo džiaugtis išaugusiu pirkėjų aktyvumu, gerokai stabilesnėmis kainomis, pirkėjus, savo ruožtu, domino po truputį atsirandanti nauja pasiūla (ypač sostinėje), gerėjančios būsto paskolų sąlygos ir vis dar patrauklios būsto kainos. Nusistovėjęs būsto kainų lygis, pirmuosius atsigavimo požymius fiksuojanti šalies ekonomika, didesnis bankų aktyvumas kredituojant būsto įsigijimą, turėtų lemti, kad 2011 metais nekilnojamojo turto rinka bus ne mažiau aktyvi nei 2010 metais. Pagrįstai galima daryti prielaidą, kad šiais metais ryškesni kainų kilimo požymiai bus fiksuojami ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose.
Išsamią apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia.
Nuosaikus būsto kainų smukimas
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ apibendrinti 2010 m. statistiniai duomenys rodo, kad bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje – smuktelėjo 3,0% . 2009 metais šio rodiklio nuosmukis siekė 26,8%. „Ober-Haus“ statistika rodo, kad būtent 2010 metais išsiskyrė būsto kainų pokyčių tendencijos Lietuvos didmiesčiuose. Vilnius vienintelis Lietuvos didmiestis, kuriame per 2010 m. buvo užfiksuotas teigiamas butų kainų pokytis – 0,1%. Tuo tarpu kituose Lietuvos didžiuosiuose miestuose bendras butų kainų lygis per praėjusius metus dar sumažėjo: Kaune – 8,3%, Klaipėdoje – 4,9%, o Šiauliuose ir Panevėžyje vienodai – po 3,1%.
Didžiausi būsto kainų pokyčiai Vilniuje buvo stebimi naujos statybos butų rinkoje: sparčiai besitraukianti pasiūlai bei rinkoje įgyvendinami naujesni ir patrauklesni projektai leido pardavėjams atskirais atvejais kilstelėti jų kainas net iki 10-15%. Savo ruožtu brangesniuose būsto segmentuose (naujos ir senos statybos butai prestižiniuose rajonuose ir centrinėje miesto dalyje) 2010 m. užfiksuotas nedidelis sumažėjimas, siekęs 3-6%.
Būsto pasiūla pasiekė rekordines žemumas, Vilniuje 2010 metais pastatyto būsto – 11-12 kartų mažiau!
2010 metais naujai pastatytų butų kiekis Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje buvo 3,5 karto mažesnis, lyginant su 2009 metais. Vilniuje 2010 m. baigta statyti virš 500 butų ir tai yra 3 kartus mažiau nei 2009 m., ir net 11-12 kartų mažiau nei 2007 ir 2008 m. Klaipėdoje per 2010 metus buvo pastatyta beveik 350 butų – 3 kartus mažiau nei 2008-2009 m. laikotarpiu, o Kaune – viso labo 160 butų ir tai yra 5,5 karto mažiau nei 2008-2009 m. Lyginant 2009 m., kada beveik nebuvo pradėta statyti jokių naujų gyvenamųjų projektų, 2010-ieji jau suteikė daugiau vilties: buvo ne tik anonsuojama apie atsinaujinančias kai kurių objektų statybas, bet dalis įmonių jau ėmėsi ir realių darbų. Atsižvelgiant į dabartinę rinkos situaciją bei statybų tempus, 2011-ais galima prognozuoti naujos pasiūlos augimą.
„Ober-Haus“ duomenimis, paskutinįjį 2010 m. ketvirtį, užbaigus dalį projektų, Lietuvos didmiesčiuose neparduotų naujos statybos butų skaičius šiek tiek ūgtelėjo. Tuo tarpu tokių butų kiekis šalyje per metus pastebimai sumažėjo. 2009 m. pabaigoje bendras neparduotų naujos statybos butų skaičius jau pastatytuose daugiabučiuose buvo 4.100, 2010 m. šis rodiklis tesiekė 2.850 butų, t. y. reali pasiūla sumažėjo 30%. Šiuo metu 2007-2010 m. statytuose daugiabučiuose namuose Vilniuje siūloma įsigyti virš 1.350 butų, Kaune – virš 600 butų, Klaipėdoje – 800 butų, o Šiauliuose ir Panevėžyje kartu – apie 80 naujos statybos butų. Pagal pirminėje rinkoje neparduotų butų kiekį, tenkantį 1000 gyventojų, vis dar akivaizdžiai pirmauja Klaipėdos miestas. 1.000-iui klaipėdiečių tenka 4,4 buto, Vilniuje – 2,5 buto, Kaune – 1,8 buto.
Nuolaidų metas nuomos rinkoje
2010 metų vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje butų nuomos rinkos aktyvumas Lietuvos didmiesčiuose buvo pastebimai pakilęs, tuo tarpu žiemos sezono metu būsto savininkams vėl tenka dėti nemažai pastangų ieškant nuomininkų. „Ober-Haus“ pastebi, kad per paskutinius praėjusių metų mėnesius savininkams teko taikyti gan apčiuopiamas nuolaidas ne tik būsimiems, bet jau ir esamiems nuomininkams. Savininkų siūlomos nuolaidos siekė nuo 100 iki 200 litų. Ypač lankstūs priversti būti didesnio ploto ar brangesnio išlaikymo reikalaujančių butų savininkai. Labai tikėtina, kad derybinio pranašumo jie neturės ir šių metų pradžioje.
Individualių namų kainos tampa vis patrauklesnės
Individualių namų rinka Lietuvos didmiesčiuose pastebimai suaktyvėjo, tačiau išaugęs sandorių skaičius teigiamos įtakos kainoms neturėjo: per 2010 m. namų kainos vidutiniškai sumažėjo dar 5-10%. Išlikti ganėtinai žemoms namų kainoms lemiamos įtakos turėjo 2008-2009 m. ženkliai smukusios žemės sklypų bei statybos sąnaudų kainos ir vis dar vyraujanti plati namų pasiūla. Praėjusiais metais didžiausio pirkėjų dėmesio sulaukė naujos statybos namai esantys miestų pakraščiuose, kurie dažniausiai yra patrauklūs dėl mažesnės kainos ir ne itin didelio atstumo iki miesto centro. Šiuo metu 150-200 m2 bendro ploto individualūs namai su 6-10 arų žemės sklypu bei daline apdaila Vilniaus pakraštyje parduodami už 300.000 – 500.000 Lt, Kauno ir Klaipėdos prieigose – 250.000 – 450.000 Lt, o Šiauliuose ir Panevėžyje už 200.000 – 300.000 Lt.
Išvada
Statistika rodo, kad 2010-ieji metai, lyginant su 2009, buvo palankesni tiek būsto pardavėjams, tiek ir pirkėjams. Pardavėjai galėjo džiaugtis išaugusiu pirkėjų aktyvumu, gerokai stabilesnėmis kainomis, pirkėjus, savo ruožtu, domino po truputį atsirandanti nauja pasiūla (ypač sostinėje), gerėjančios būsto paskolų sąlygos ir vis dar patrauklios būsto kainos. Nusistovėjęs būsto kainų lygis, pirmuosius atsigavimo požymius fiksuojanti šalies ekonomika, didesnis bankų aktyvumas kredituojant būsto įsigijimą, turėtų lemti, kad 2011 metais nekilnojamojo turto rinka bus ne mažiau aktyvi nei 2010 metais. Pagrįstai galima daryti prielaidą, kad šiais metais ryškesni kainų kilimo požymiai bus fiksuojami ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose.
Išsamią apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia.
Naujienos
Visos naujienos
Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…
Kam rūpi aukštos lubos?
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…
Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…
Visos naujienos