2017 metais butų kainos didmiesčiuose augo lėčiau
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2017 metų gruodžio mėnesio reikšmė nepakito (2017 metų lapkritį buvo fiksuojamas 0,2% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 3,6% (2017 metų lapkritį metinis augimas sudarė 4,0%).
Nepaisant per mėnesį nepakitusios apibendrintos visų šalies didmiesčių kainų indekso reikšmės, atskiruose miestuose buvo fiksuojami skirtingi pardavimo kainų pokyčiai. 2017 metų gruodžio mėnesį butų kainų augimas užfiksuotas Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje, kur jos atitinkamai ūgtelėjo 0,2%, 0,3% ir 0,5% ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.031 Eur (+2 Eur/m²), 612 Eur (+2 Eur/m²) ir 576 Eur (+3 Eur/m²). Vilniuje butų kainų pokyčių nebuvo užfiksuota ir vidutinė kvadratinio metro kaina išliko tokia pati kaip ir 2017 metų lapkritį – 1.468 Eur. Tuo tarpu Klaipėdoje užfiksuotas 0,2% kainų sumažėjimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina sumažėjo iki 1.037 Eur (-2 Eur/m²).
Per metus (2017 m. gruodžio mėn., palyginti su 2016 m. gruodžio mėn.) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Kaune – 4,8%, Vilniuje – 3,6%, Panevėžyje – 3,1%, Šiauliuose – 2,7% ir Klaipėdoje – 2,4%.
„Žvelgiant į bendrus ir atskirų didmiesčių rezultatus, 2017-uosius metus galima įvardinti kaip nuosaikesnio būsto kainų augimo laikotarpį. Po 5,5% butų kainų augimo 2016-aisiais metais, bendras butų kainų augimas 2017 metais šalies didmiesčiuose sumažėjo iki 3,6%.
Tačiau vertinant atskirų miestų rezultatus, galima pastebėti jau besikeičiančias tendencijas. Jeigu 2010–2016 metų laikotarpiu vienvaldžiu butų kainų augimo lyderiu buvo šalies sostinė, tai 2017 metais didžiausias kainų augimas jau fiksuojamas Kauno mieste. 2016 metais Kaune buvo fiksuojamas 4,3% butų kainų augimas, o per 2017 metus jos paaugo dar 4,8% ir tai buvo didžiausias santykinis butų kainų pokytis tarp visų šalies didmiesčių. Galima sakyti, kad Vilnius jau išgyveno savo spartaus būsto kainų augimo fazę ir užleidžia šią poziciją regionui, kuris turi nemažą ekonominio augimo potencialą, žemesnį kainų lygį bei tuo pačiu geresnius būsto įperkamumo rodiklius, palyginti su tuo pačiu Vilniumi.
Kita vertus, reikia nepamiršti, kad pernykštis Kauno butų kainų spartesnis augimas yra tik santykinis dydis. Vertinant kiek butų kainos Vilniuje ir Kaune per metus paaugo ne procentais, o eurais už kvadratinį metrą, Vilniuje per 2017 metus vidutinė kvadratinio metro kaina paaugo 51 Eur, o Kaune – 47 Eur“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.
OHBI apžvalga 2017 m. gruodžio mėn.
Naujienos
Visos naujienos
Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…
Kam rūpi aukštos lubos?
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…
Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…
Visos naujienos