2019 metais apie 70% pastatytų butų Vilniuje bus A ir aukštesnės energinės klasės pastatuose

Pastaruosius trejus metus Lietuvos statybos sektorius ir nekilnojamojo turto rinka išgyvena didžiulius ne tik kiekybinius, bet ir kokybinius pokyčius. Nuo 2016 metų lapkričio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo pakeitimai statybos techniniame reglamente, kuomet naujai projektuojami ir statomi pastatai turėjo būti ne žemesnės kaip A energinio naudingumo klasės (išskyrus rekonstruojamus, atnaujinamus ar remontuojamus pastatus ar jų dalis, kuriems su tam tikromis sąlygomis taikomi kiti minimalūs reikalavimai, arba pastatus, kuriems nėra taikomi minimalūs energinio naudingumo reikalavimai). Nuo 2018 m. sausio 1 d. pastatų energinio naudingumo klasė jau turėjo būti ne žemesnė kaip A+, o nuo 2021 metų nauji pastatai privalės būti A++ energinio naudingumo klasės.

Norint įvertinti, kokia buvo pasiekta pažanga energiškai efektyvių pastatų statybose, racionalu būtų kalbėti apie būsto plėtotojus ir konkrečiai apie Vilnių, kuris šalyje akivaizdžiai pirmauja tiek pagal daugiabučių plėtros apimtis, tiek pagal plėtotojų siekį išbandyti statybų naujoves dar iki joms įsigaliojant. Juk dar 2012 metais Vilniuje buvo pastatytas daugiabutis, kuriam pirmajam Lietuvoje tais pačiais metais buvo išduotas A klasės energinio naudingumo sertifikatas (daugiabutis Bajorų kelyje, plėtotojas – „Hanner“). Jau tuomet dalis plėtotojų pradėjo ruoštis artėjančioms statybų sektoriaus bei pačios nekilnojamojo turto rinkos permainoms ir praktiškai investuoti į energiškai efektyvesnių ir gyventojams patogesnių pastatų projektavimą bei statybas.

„Akivaizdu, kad iki 2015 metų A energinės klasės daugiabučių dalis, jau nekalbant apie aukštesnės nei A energinės klasės daugiabučius, naujos statybos rinkoje buvo itin nedidelė, o jos spartesnis augimas fiksuojamas vėlesniais metais“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ surinko duomenis apie visus 2015–2018 metais Vilniaus mieste ir jo apylinkėse pardavimui pastatytus daugiabučius ir remiantis VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro išduotų pastatų sertifikavimo dokumentų registro duomenimis, paskaičiavo, kiek butų buvo įrengta konkrečios energinės klasės pastatuose (daugiabučiuose).

„Ober-Haus“ gauti duomenys rodo, kad 2015 metais butų skaičiaus dalis A ir A+ energinės klasės daugiabučiuose sudarė tik šiek tiek daugiau nei 9% nuo visų tais metais pastatytų butų Vilniaus mieste ir jo apylinkėse. 2016 metais tokių butų dalis sudarė beveik 11%, о 2017 metais ši dalis jau šoktelėjo iki 25%. 2018 metais sostinės naujos statybos daugiabučių rinkoje dar dominavo butai, kurie buvo įrengti B energinės klasės daugiabučiuose (55%), tačiau ir toliau buvo stebimas spartus aukštesnės energinės klasės butų skaičiaus augimas. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2018 metais butų skaičiaus dalis A ir A+ energinės klasės daugiabučiuose išaugo iki beveik 44% (А klasė – 39%, А+ klasė – 5%). Likusi butų dalis (1%) buvo žemesnės nei B energinės klasės daugiabučiuose arba duomenų apie tokių pastatų energinę naudingumo klasę nėra (dažniausiai tai yra rekonstruojami pastatai ar jų dalys arba faktiškai jau pastatyti, bet dar nesertifikuoti pastatai).

„Kaip matome, 2015–2018 metais įvykę pokyčiai naujų daugiabučių statybose yra akivaizdūs ir šiais metais sostinėje matysime tolimesnį energiškai efektyvesnių pastatų dalies augimą – ne tik A ar A+ energinės klasės daugiabučių, bet ir beveik energijos nevartojančių A++ energinės klasės pastatų, kuriuose butus jau įsirenginėja pirmieji gyventojai“, – sako R. Reginis. Remiantis VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro duomenimis, šiais metais Lietuvoje buvo sertifikuoti pirmieji A++ energinės klasės daugiabučiai ir visi jie yra pastatyti šalies sostinėje: daugiabutis Peteliškių g. (plėtotojas – „Peteliškių parkas“), trys daugiabučiai antrajame „Šaltinių namų“ projekto etape Aguonų g. (plėtotojas – „Pro Kapital“) ir daugiabutis Tvankstos g. (plėtotojas – „Eika“).

Preliminariais „Ober-Haus“ duomenimis, iš 2019 metais šalies sostinėje pastatytų butų apie 5% butų turėtų būti A++ energinės klasės daugiabučiuose, 18% butų – A+ energinės klasės daugiabučiuose, 48% butų – А energinės klasės daugiabučiuose, 23% butų – B energinės klasės daugiabučiuose. Apie likusių butų (6%) energinę naudingumo klasę šiuo metu duomenų dar nėra. „Vadinasi, 2019 metais naujai pastatytų A ir aukštesnės energinės klasės butų dalis sudarys jau apie 70%“, – teigia R. Reginis. 2015–2016 metais ši dalis sudarė tik 9–11%.

Žvelgiant į šiuos pakankamai staigius pokyčius įvykusius per pastaruosius 4–5 metus, matyti, kad nekilnojamojo turto plėtotojai, projektuotojai ir statybininkai per pakankamai trumpą laiką sugebėjo prisitaikyti prie šių naujų statybos techninių reikalavimų, o dalis investuotojų jau iš anksto ruošiasi tolimesniems pokyčiams. Pirkėjai taip pat teigiamai priima šiuos pokyčius ir supranta naudą, kurią teikia tiek energiškai efektyvesnis, tiek komfortiškesnis būstas.

„Tačiau pirkėjas tikrai nesivaiko kuo aukštesnės energinio naudingumo klasės ir supranta, kad vis aukštesnė naudingumo klasė lemia ne tik didesnius statybų kaštus plėtotojui, bet ir didesnę būsto įsigijimo kainą, kurią bent jau iš dalies jie ir apmoka“, – atkreipia dėmesį R. Reginis. O papildomų pastato įrengimų priežiūra taip pat bent jau iš dalies ateityje guls ant tų pačių pirkėjų. Todėl ir toliau sparčiai augant aukštesnės energinės klasės pastatų statybų apimtims, visiems rinkos dalyviams reikės dar mokytis ne tik kaip statyti, bet ir kaip tinkamai prižiūrėti tai, kas jau yra pastatyta.

Pastaruosius trejus metus Lietuvos statybos sektorius ir nekilnojamojo turto rinka išgyvena didžiulius ne tik kiekybinius, bet ir kokybinius pokyčius. Nuo 2016 metų lapkričio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo pakeitimai statybos techniniame reglamente, kuomet naujai projektuojami ir statomi pastatai turėjo būti ne žemesnės kaip A energinio naudingumo klasės (išskyrus rekonstruojamus, atnaujinamus ar remontuojamus pastatus ar jų dalis, kuriems su tam tikromis sąlygomis taikomi kiti minimalūs reikalavimai, arba pastatus, kuriems nėra taikomi minimalūs energinio naudingumo reikalavimai). Nuo 2018 m. sausio 1 d. pastatų energinio naudingumo klasė jau turėjo būti ne žemesnė kaip A+, o nuo 2021 metų nauji pastatai privalės būti A++ energinio naudingumo klasės.

Norint įvertinti, kokia buvo pasiekta pažanga energiškai efektyvių pastatų statybose, racionalu būtų kalbėti apie būsto plėtotojus ir konkrečiai apie Vilnių, kuris šalyje akivaizdžiai pirmauja tiek pagal daugiabučių plėtros apimtis, tiek pagal plėtotojų siekį išbandyti statybų naujoves dar iki joms įsigaliojant. Juk dar 2012 metais Vilniuje buvo pastatytas daugiabutis, kuriam pirmajam Lietuvoje tais pačiais metais buvo išduotas A klasės energinio naudingumo sertifikatas (daugiabutis Bajorų kelyje, plėtotojas – „Hanner“). Jau tuomet dalis plėtotojų pradėjo ruoštis artėjančioms statybų sektoriaus bei pačios nekilnojamojo turto rinkos permainoms ir praktiškai investuoti į energiškai efektyvesnių ir gyventojams patogesnių pastatų projektavimą bei statybas.

„Akivaizdu, kad iki 2015 metų A energinės klasės daugiabučių dalis, jau nekalbant apie aukštesnės nei A energinės klasės daugiabučius, naujos statybos rinkoje buvo itin nedidelė, o jos spartesnis augimas fiksuojamas vėlesniais metais“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ surinko duomenis apie visus 2015–2018 metais Vilniaus mieste ir jo apylinkėse pardavimui pastatytus daugiabučius ir remiantis VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro išduotų pastatų sertifikavimo dokumentų registro duomenimis, paskaičiavo, kiek butų buvo įrengta konkrečios energinės klasės pastatuose (daugiabučiuose).

„Ober-Haus“ gauti duomenys rodo, kad 2015 metais butų skaičiaus dalis A ir A+ energinės klasės daugiabučiuose sudarė tik šiek tiek daugiau nei 9% nuo visų tais metais pastatytų butų Vilniaus mieste ir jo apylinkėse. 2016 metais tokių butų dalis sudarė beveik 11%, о 2017 metais ši dalis jau šoktelėjo iki 25%. 2018 metais sostinės naujos statybos daugiabučių rinkoje dar dominavo butai, kurie buvo įrengti B energinės klasės daugiabučiuose (55%), tačiau ir toliau buvo stebimas spartus aukštesnės energinės klasės butų skaičiaus augimas. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2018 metais butų skaičiaus dalis A ir A+ energinės klasės daugiabučiuose išaugo iki beveik 44% (А klasė – 39%, А+ klasė – 5%). Likusi butų dalis (1%) buvo žemesnės nei B energinės klasės daugiabučiuose arba duomenų apie tokių pastatų energinę naudingumo klasę nėra (dažniausiai tai yra rekonstruojami pastatai ar jų dalys arba faktiškai jau pastatyti, bet dar nesertifikuoti pastatai).

„Kaip matome, 2015–2018 metais įvykę pokyčiai naujų daugiabučių statybose yra akivaizdūs ir šiais metais sostinėje matysime tolimesnį energiškai efektyvesnių pastatų dalies augimą – ne tik A ar A+ energinės klasės daugiabučių, bet ir beveik energijos nevartojančių A++ energinės klasės pastatų, kuriuose butus jau įsirenginėja pirmieji gyventojai“, – sako R. Reginis. Remiantis VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro duomenimis, šiais metais Lietuvoje buvo sertifikuoti pirmieji A++ energinės klasės daugiabučiai ir visi jie yra pastatyti šalies sostinėje: daugiabutis Peteliškių g. (plėtotojas – „Peteliškių parkas“), trys daugiabučiai antrajame „Šaltinių namų“ projekto etape Aguonų g. (plėtotojas – „Pro Kapital“) ir daugiabutis Tvankstos g. (plėtotojas – „Eika“).

Preliminariais „Ober-Haus“ duomenimis, iš 2019 metais šalies sostinėje pastatytų butų apie 5% butų turėtų būti A++ energinės klasės daugiabučiuose, 18% butų – A+ energinės klasės daugiabučiuose, 48% butų – А energinės klasės daugiabučiuose, 23% butų – B energinės klasės daugiabučiuose. Apie likusių butų (6%) energinę naudingumo klasę šiuo metu duomenų dar nėra. „Vadinasi, 2019 metais naujai pastatytų A ir aukštesnės energinės klasės butų dalis sudarys jau apie 70%“, – teigia R. Reginis. 2015–2016 metais ši dalis sudarė tik 9–11%.

Žvelgiant į šiuos pakankamai staigius pokyčius įvykusius per pastaruosius 4–5 metus, matyti, kad nekilnojamojo turto plėtotojai, projektuotojai ir statybininkai per pakankamai trumpą laiką sugebėjo prisitaikyti prie šių naujų statybos techninių reikalavimų, o dalis investuotojų jau iš anksto ruošiasi tolimesniems pokyčiams. Pirkėjai taip pat teigiamai priima šiuos pokyčius ir supranta naudą, kurią teikia tiek energiškai efektyvesnis, tiek komfortiškesnis būstas.

„Tačiau pirkėjas tikrai nesivaiko kuo aukštesnės energinio naudingumo klasės ir supranta, kad vis aukštesnė naudingumo klasė lemia ne tik didesnius statybų kaštus plėtotojui, bet ir didesnę būsto įsigijimo kainą, kurią bent jau iš dalies jie ir apmoka“, – atkreipia dėmesį R. Reginis. O papildomų pastato įrengimų priežiūra taip pat bent jau iš dalies ateityje guls ant tų pačių pirkėjų. Todėl ir toliau sparčiai augant aukštesnės energinės klasės pastatų statybų apimtims, visiems rinkos dalyviams reikės dar mokytis ne tik kaip statyti, bet ir kaip tinkamai prižiūrėti tai, kas jau yra pastatyta.