2022 metais butų kainos augo 19,1%, o įvertinus infliaciją – smuko 0,5%
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2022 metų gruodžio mėnesio reikšmė nesikeitė. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 19,1% (2022 metų lapkritį metinis augimas siekė 20,4%). Vidutinis metinis butų kainų augimas 2022 metais (2022 metų sausį–gruodį, palyginti su 2021 metų sausiu–gruodžiu) pasiekė 21,5%.
2022 metų gruodžio mėnesį butų pardavimo kainos Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose atitinkamai sumažėjo 0,2%, 0,3% ir 0,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 1.691 Eur (-2 Eur/m²), 1.601 Eur (-5 Eur/m²) ir 1.072 Eur (-2 Eur/m²). Vilniuje ir Panevėžyje gruodžio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,1% ir 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 2.546 Eur (+3 Eur/m²) ir 1.060 Eur (+3 Eur/m²).
Per metus (2022 metų gruodžio mėnesį, palyginti su 2021 metų gruodžio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 22,0%, Kaune – 15,7%, Klaipėdoje – 14,9%, Šiauliuose – 15,3% ir Panevėžyje – 15,9%.
„Nepaisant to, kad 2022 metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais butų pardavimo kainos šalies didmiesčiuose iš esmės nekito (buvo fiksuojami nežymūs teigiami arba neigiami pokyčiai), vidutinis metinis butų pardavimo kainų augimas šalies didmiesčiuose buvo vienas aukščiausių istorijoje ir sudarė net 21,5% (2021 metais vidutinis augimas siekė 14,2%). Iki šiol spartesnis vidutinis metinis butų kainų augimas šalies didmiesčiuose buvo fiksuotas 2004 metais (25,7%), 2005 metais (47,8%), 2006 metais (36,9%) ir 2007 metais (26,9%).
2022 metais sparčiai augo ne tik būsto pardavimo kainos, tačiau beveik identišku tempu kilo ir kitų vartojimo prekių bei paslaugų kainos šalyje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2022 metų gruodį pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota metinė infliacija sudarė 20,0%, tuo tarpu butų pardavimo kainos per tą patį laikotarpį augo 19,1%. Eliminavus infliacijos įtaką, per 2022 metus butai šalies didmiesčiuose pigo 0,5%. Pastarąjį kartą realiųjų butų pardavimo kainų sumažėjimas buvo fiksuojamas 2017 metais ir siekė 0,3%. Statistiškai 2022 metais būstas šalies didmiesčiuose iš esmės sugebėjo išsaugoti savo vertę net ir rekordinio infliacijos lygio aplinkoje.
Ekonomistai prognozuoja, kad 2023 metais infliacijos augimo tempas pastebimai sulėtės (galima tikėtis net ir mažėjančių prekių ar paslaugų kainų tam tikrais mėnesiais) ir metų pabaigoje metinė infliacija Lietuvoje gali nesiekti ir 5%. Tuo tarpu būsto pardavimo kainų dinamika aiškiai rodo, kad spartus kainų augimo tempas jau yra praeityje ir šiuo metu stebime kainų stabilizacijos laikotarpį. Bent jau artimiausio pusmečio perspektyvos būsto rinkai nėra optimistinės, kadangi tiek pirminėje, tiek antrinėje būsto rinkoje sandorių apimtys išlieka dešimtmečio žemumose ir dabartinėmis sąlygomis greito rinkos atsigavimo tikėtis yra sunku. Augančios būsto paskolų palūkanos, dėl infliacijos mažėjančios realiosios gyventojų pajamos bei ne itin optimistiniai gyventojų lūkesčiai verčia pirkėjus atidėti rekordiškai brangaus būsto įsigijimą bei neskatina prisiimti didesnių įsipareigojimų. Todėl išliekant vangiai būsto rinkai, artimiausiu metu galime fiksuoti didesnius neigiamus būsto pardavimo kainų pokyčius atskiruose segmentuose ir galbūt tikėtis jau gerėjančių būsto rinkos rodiklių 2023 metų antrojoje pusėje. Bet tam visų pirma reikės sulaukti infliacijos augimo sulėtėjimo, kuris bent nebeviršytų gyventojų pajamų augimo tempo bei didesnio aiškumo dėl palūkanų normų pokyčių“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2022 m. gruodžio mėn.
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2022 metų gruodžio mėnesio reikšmė nesikeitė. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 19,1% (2022 metų lapkritį metinis augimas siekė 20,4%). Vidutinis metinis butų kainų augimas 2022 metais (2022 metų sausį–gruodį, palyginti su 2021 metų sausiu–gruodžiu) pasiekė 21,5%.
2022 metų gruodžio mėnesį butų pardavimo kainos Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose atitinkamai sumažėjo 0,2%, 0,3% ir 0,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 1.691 Eur (-2 Eur/m²), 1.601 Eur (-5 Eur/m²) ir 1.072 Eur (-2 Eur/m²). Vilniuje ir Panevėžyje gruodžio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,1% ir 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 2.546 Eur (+3 Eur/m²) ir 1.060 Eur (+3 Eur/m²).
Per metus (2022 metų gruodžio mėnesį, palyginti su 2021 metų gruodžio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 22,0%, Kaune – 15,7%, Klaipėdoje – 14,9%, Šiauliuose – 15,3% ir Panevėžyje – 15,9%.
„Nepaisant to, kad 2022 metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais butų pardavimo kainos šalies didmiesčiuose iš esmės nekito (buvo fiksuojami nežymūs teigiami arba neigiami pokyčiai), vidutinis metinis butų pardavimo kainų augimas šalies didmiesčiuose buvo vienas aukščiausių istorijoje ir sudarė net 21,5% (2021 metais vidutinis augimas siekė 14,2%). Iki šiol spartesnis vidutinis metinis butų kainų augimas šalies didmiesčiuose buvo fiksuotas 2004 metais (25,7%), 2005 metais (47,8%), 2006 metais (36,9%) ir 2007 metais (26,9%).
2022 metais sparčiai augo ne tik būsto pardavimo kainos, tačiau beveik identišku tempu kilo ir kitų vartojimo prekių bei paslaugų kainos šalyje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2022 metų gruodį pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota metinė infliacija sudarė 20,0%, tuo tarpu butų pardavimo kainos per tą patį laikotarpį augo 19,1%. Eliminavus infliacijos įtaką, per 2022 metus butai šalies didmiesčiuose pigo 0,5%. Pastarąjį kartą realiųjų butų pardavimo kainų sumažėjimas buvo fiksuojamas 2017 metais ir siekė 0,3%. Statistiškai 2022 metais būstas šalies didmiesčiuose iš esmės sugebėjo išsaugoti savo vertę net ir rekordinio infliacijos lygio aplinkoje.
Ekonomistai prognozuoja, kad 2023 metais infliacijos augimo tempas pastebimai sulėtės (galima tikėtis net ir mažėjančių prekių ar paslaugų kainų tam tikrais mėnesiais) ir metų pabaigoje metinė infliacija Lietuvoje gali nesiekti ir 5%. Tuo tarpu būsto pardavimo kainų dinamika aiškiai rodo, kad spartus kainų augimo tempas jau yra praeityje ir šiuo metu stebime kainų stabilizacijos laikotarpį. Bent jau artimiausio pusmečio perspektyvos būsto rinkai nėra optimistinės, kadangi tiek pirminėje, tiek antrinėje būsto rinkoje sandorių apimtys išlieka dešimtmečio žemumose ir dabartinėmis sąlygomis greito rinkos atsigavimo tikėtis yra sunku. Augančios būsto paskolų palūkanos, dėl infliacijos mažėjančios realiosios gyventojų pajamos bei ne itin optimistiniai gyventojų lūkesčiai verčia pirkėjus atidėti rekordiškai brangaus būsto įsigijimą bei neskatina prisiimti didesnių įsipareigojimų. Todėl išliekant vangiai būsto rinkai, artimiausiu metu galime fiksuoti didesnius neigiamus būsto pardavimo kainų pokyčius atskiruose segmentuose ir galbūt tikėtis jau gerėjančių būsto rinkos rodiklių 2023 metų antrojoje pusėje. Bet tam visų pirma reikės sulaukti infliacijos augimo sulėtėjimo, kuris bent nebeviršytų gyventojų pajamų augimo tempo bei didesnio aiškumo dėl palūkanų normų pokyčių“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2022 m. gruodžio mėn.
Naujienos
Visos naujienosProjekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…
Kam rūpi aukštos lubos?
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…
Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…