2022 metais butų kainos augo 19,1%, o įvertinus infliaciją – smuko 0,5%

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2022 metų gruodžio mėnesio reikšmė nesikeitė. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 19,1% (2022 metų lapkritį metinis augimas siekė 20,4%). Vidutinis metinis butų kainų augimas 2022 metais (2022 metų sausį–gruodį, palyginti su 2021 metų sausiu–gruodžiu) pasiekė 21,5%.

2022 metų gruodžio mėnesį butų pardavimo kainos Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose atitinkamai sumažėjo 0,2%, 0,3% ir 0,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 1.691 Eur (-2 Eur/m²), 1.601 Eur (-5 Eur/m²) ir 1.072 Eur (-2 Eur/m²). Vilniuje ir Panevėžyje gruodžio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,1% ir 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 2.546 Eur (+3 Eur/m²) ir 1.060 Eur (+3 Eur/m²).

Per metus (2022 metų gruodžio mėnesį, palyginti su 2021 metų gruodžio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 22,0%, Kaune – 15,7%, Klaipėdoje – 14,9%, Šiauliuose – 15,3% ir Panevėžyje – 15,9%.

„Nepaisant to, kad 2022 metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais butų pardavimo kainos šalies didmiesčiuose iš esmės nekito (buvo fiksuojami nežymūs teigiami arba neigiami pokyčiai), vidutinis metinis butų pardavimo kainų augimas šalies didmiesčiuose buvo vienas aukščiausių istorijoje ir sudarė net 21,5% (2021 metais vidutinis augimas siekė 14,2%). Iki šiol spartesnis vidutinis metinis butų kainų augimas šalies didmiesčiuose buvo fiksuotas 2004 metais (25,7%), 2005 metais (47,8%), 2006 metais (36,9%) ir 2007 metais (26,9%).

2022 metais sparčiai augo ne tik būsto pardavimo kainos, tačiau beveik identišku tempu kilo ir kitų vartojimo prekių bei paslaugų kainos šalyje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2022 metų gruodį pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota metinė infliacija sudarė 20,0%, tuo tarpu butų pardavimo kainos per tą patį laikotarpį augo 19,1%. Eliminavus infliacijos įtaką, per 2022 metus butai šalies didmiesčiuose pigo 0,5%. Pastarąjį kartą realiųjų butų pardavimo kainų sumažėjimas buvo fiksuojamas 2017 metais ir siekė 0,3%. Statistiškai 2022 metais būstas šalies didmiesčiuose iš esmės sugebėjo išsaugoti savo vertę net ir rekordinio infliacijos lygio aplinkoje.

Ekonomistai prognozuoja, kad 2023 metais infliacijos augimo tempas pastebimai sulėtės (galima tikėtis net ir mažėjančių prekių ar paslaugų kainų tam tikrais mėnesiais) ir metų pabaigoje metinė infliacija Lietuvoje gali nesiekti ir 5%. Tuo tarpu būsto pardavimo kainų dinamika aiškiai rodo, kad spartus kainų augimo tempas jau yra praeityje ir šiuo metu stebime kainų stabilizacijos laikotarpį. Bent jau artimiausio pusmečio perspektyvos būsto rinkai nėra optimistinės, kadangi tiek pirminėje, tiek antrinėje būsto rinkoje sandorių apimtys išlieka dešimtmečio žemumose ir dabartinėmis sąlygomis greito rinkos atsigavimo tikėtis yra sunku. Augančios būsto paskolų palūkanos, dėl infliacijos mažėjančios realiosios gyventojų pajamos bei ne itin optimistiniai gyventojų lūkesčiai verčia pirkėjus atidėti rekordiškai brangaus būsto įsigijimą bei neskatina prisiimti didesnių įsipareigojimų. Todėl išliekant vangiai būsto rinkai, artimiausiu metu galime fiksuoti didesnius neigiamus būsto pardavimo kainų pokyčius atskiruose segmentuose ir galbūt tikėtis jau gerėjančių būsto rinkos rodiklių 2023 metų antrojoje pusėje. Bet tam visų pirma reikės sulaukti infliacijos augimo sulėtėjimo, kuris bent nebeviršytų gyventojų pajamų augimo tempo bei didesnio aiškumo dėl palūkanų normų pokyčių“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2022 m. gruodžio mėn.

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų spalio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2023 metų rugsėjo mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 1,1% (2023 metų rugsėjį metinis augimas siekė 2,6%). 2023 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai sumažėjo 0,1%, 0,1% ir 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.565 (-3 Eur/m²),  1.722 Eur (-2 Eur/m²) ir 1.074 Eur (-4 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje spalio mėnesį užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.619 Eur (+6 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.103Eur. Per metus (2023 metų spalio mėnesį, palyginti su 2022 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 0,8%, Kaune – 1,8%, Klaipėdoje – 0,7%, Šiauliuose – 3,4% ir Panevėžyje – 1,9%. „Reikšmingai žemyn pasikoregavęs būsto rinkos aktyvumas ir nustojusios augti pardavimo kainos, akivaizdžiai koreguoja ir naujo būsto plėtotojų sprendimus. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pradėtų statyti būstų skaičius daugiabučiuose (trijų ar daugiau būstų pastatuose) Lietuvoje 2023 m. I-III ketv., palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu,…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Paspaudę "Aš sutinku" arba naršydami toliau, patvirtisite savo sutikimą. Aš sutinku

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.