Antakalnyje, šalia Neries krantinės statomas naujas butų projektas

Sostinės Antakalnio rajone, P. Vileišio gatvėje pradėti būsto projekto „Antakalnio krantas“ statybos darbai. Keturių aukštų name statomi 1,5–4 kambarių butai nuo 36 iki 102 m². Iš viso projekte – 43 butai. Numatoma, kad „Antakalnio kranto“ statybų darbai bus baigti 2019 metų antrąjį ketvirtį.

Modernios architektūros 4 aukštų namas suprojektuotas Algirdo Kaušpėdo architektų studijos. „Labai mėgstu Antakalnį dėl dviejų dalykų – nuostabios gamtos ir architektūros įvairovės. Tikiuosi, kad mūsų studijos „JP Architektūra“ parengtas „Antakalnio kranto“ projektas padės sujungi šias dvi Antakalnio vertybes į vieną – jaukų ir džiaugsmingą gyvenimą“, – sako Algirdas Kaušpėdas, architektas ir projekto bendraautorius.

Pirmo aukšto butai turės privačius, aptvertus kiemelius. Kitų aukštų butai turės balkonus arba erdvias iki 28 m² terasas. Namo teritorija aptverta ir apšviesta, įrengiamas kiemas ir žaidimų aikštelė. Vaizdo kameromis stebima automobilių stovėjimo aikštelė ir sandėliukai bus įrengti požeminėje aikštelėje.

Namas statomas vos 70 m iki Neries krantinės. „Išskirtinėje sostinės vietoje statomas projektas darniai įsilieja į supančią architektūrinę ir gamtinę aplinką. Nors projektas yra nedidelis, tačiau visa komanda įdėjo ypatingai daug pastangų apgalvojant techninius, inžinerinius, vidaus planavimo sprendimus. Juos jau įvertino pirmieji pirkėjai. Gyventojų patogumui kiekviename bute sumontuoti itin platūs dvivėriai panoraminiai langai, tolygų šilumos pasiskirstymą užtikrins grindinis šildymas, kieme įrengiamos elektromobilių įkrovimo vietos“, – pasakoja Audrius Šapoka, „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas.

Neatsiejama projekto dalis – Neries krantinės atgaivinimas ir pritaikymas poilsiui bei laisvalaikiui. Projekto plėtotojas įsipareigoja sutvarkyti aplinką ir priešais namą esančią krantinę. „Visai šalia esanti Neries krantinė bus išvalyta, tad antro ir aukštesnių aukštų gyventojai galės mėgautis vaizdais į tekančią upę. Beje, iki namo statybų pabaigos bus baigta P. Vileišio gatvės rekonstrukcija ir jos pritaikymas pėstiesiems bei dviratininkams“, – atkreipia dėmesį A. Šapoka. Vilniečių pamėgtoje dviratininkų trasoje P. Vileišio gatvėje jau nutiesta naujo dviračių tako su šaligatviais atkarpa. Ateityje šis takas taps pagrindine Antakalnio ir Saulėtekio jungtimi su miesto centru.

Projekto plėtotojas – UAB „Plėtros projektai“, statybų darbai – UAB „Binkauskas ir Stašinskas“, projekto architektai – UAB „JP Architektūra“, koncepcijos kūrimas, rinkodara ir pardavimas – UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas.

Plačiau apie projektą www.antakalniokrantas.lt

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų spalio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2023 metų rugsėjo mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 1,1% (2023 metų rugsėjį metinis augimas siekė 2,6%). 2023 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai sumažėjo 0,1%, 0,1% ir 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.565 (-3 Eur/m²),  1.722 Eur (-2 Eur/m²) ir 1.074 Eur (-4 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje spalio mėnesį užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.619 Eur (+6 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.103Eur. Per metus (2023 metų spalio mėnesį, palyginti su 2022 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 0,8%, Kaune – 1,8%, Klaipėdoje – 0,7%, Šiauliuose – 3,4% ir Panevėžyje – 1,9%. „Reikšmingai žemyn pasikoregavęs būsto rinkos aktyvumas ir nustojusios augti pardavimo kainos, akivaizdžiai koreguoja ir naujo būsto plėtotojų sprendimus. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pradėtų statyti būstų skaičius daugiabučiuose (trijų ar daugiau būstų pastatuose) Lietuvoje 2023 m. I-III ketv., palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu,…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Paspaudę "Aš sutinku" arba naršydami toliau, patvirtisite savo sutikimą. Aš sutinku

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.