Auga sandėlių rinka, biurų plotai vėl pildosi

Sandėliavimo patalpų sektorius gerina savo rodiklius

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ pastebi, kad trečiąjį šių metų ketvirtį komercinio nekilnojamojo turto rinka didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje) ir toliau demonstruoja vis gerėjančius rodiklius. Teigiami pokyčiai itin pastebimi sandėliavimo patalpų ir logistikos sektoriuose. Per tris šių metų ketvirčius, „Ober-Haus“ duomenimis, laisvų modernių sandėliavimo patalpų lygis Vilniaus regione sumažėjo nuo 6,1% iki 2,9%, ir neužimtų patalpų kiekis trečio ketvirčio pabaigoje sudarė tik 12 300 m2. Be to, šiandien surasti didesnio, 3000 – 5000 m2, ploto patalpas koncentruotas vienoje vietoje yra itin sudėtinga. Situaciją rinkoje iliustruoja ir šių metų viduryje pastatytos ir jau pilnai išnuomotos trečiojo „Airport Business Park“ projekto etapo patalpos (8000 m2) šalia Vilniaus oro uosto.

shutterstock_63663973

„Ober-Haus“ skaičiuoja, kad Kaune laisvų modernių sandėliavimo patalpų lygis šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje sudarė 1,3%, о Klaipėdoje – 4,0%. „Gan aukštiems užimtumo rodikliams įtakos turi ne tik tokių patalpų paklausa, tačiau ir lėti plėtros tempai. Vienintelis Vilnius galėjo pasigirti aktyvesniais plėtotojų veiksmais“, – situaciją komentuoja „Ober-Haus“ Vertinimo departamento vadovas Saulius Vagonis. Šiais metais sostinėje buvo baigti statyti 3 nauji projektai, kurie rinkai pasiūlė beveik 16 000 m2 modernių sandėliavimo patalpų. Po šių projektų įgyvendinimo modernių sandėliavimo patalpų plotas Vilniaus regione išaugo beveik 4% ir bendras plotas siekia 427 500 m2. Kaune, savo ruožtu, buvo užbaigtos „Sanitex“ 6 700 m2 ploto šaldytų produktų sandėliavimo pastato statybos. „Tačiau, kaip matome, geri užimtumo rodikliai vis dar neskatina plėtotojų imtis naujų projektų, kadangi dabartinės sandėlių nuomos kainos neatperka augančių statybos kaštų“, – teigia „Ober-Haus“ Vertinimo departamento vadovas.

Privatiems investuotojams delsiant imtis aktyvios naujų projektų plėtros, valstybinės įmonės kartu su miestų savivaldybėmis toliau tęsia trijų stambių projektų – viešųjų logistikos centrų (VLC) – įgyvendinimą Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Valstybės valdoma įmonė „Lietuvos paštas“ paskelbė apie planus iš Vilniaus į Kauną perkelti laiškų ir siuntinių rūšiavimo centrą. Naujame, šalia automagistralės Vilnius-Kaunas, 10 000 m2 ploto logistikos centre planuojama įsikurti iki 2015 m. Kaune užfiksuotas investicinis sandoris, kurio metu suomių kompanija „Peikko Group“ iš antrinės Swedbank įmonės „Ektornet Commercial Lithuania“ įsigijo 8 600 m2 gamybinės, sandėliavimo ir administracinės paskirties kompleksą R. Kalantos g. Sandorio detalės neatskleidžiamos.

„Ober-Haus“ rinkotyros ekspertai skaičiuoja, kad per trečiąjį šių metų ketvirtį naujų ir senų sandėliavimo patalpų nuomos kainos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose vidutiniškai ūgtelėjo apie 5-10% (0,5-1 Lt/m2). Šiuo metu Vilniuje naujos statybos sandėliavimo patalpas siūloma nuomotis už 11–16 Lt/m2, o senos – už 4–9 Lt/m2. Kaune už naujos statybos sandėliavimo patalpas prašoma 11-14 Lt/m2, o už senos – 5-9 Lt/m2, o Klaipėdoje atitinkamai 9-13 Lt/m2 ir 4-7 Lt/m2.

Biurų plotai vėl pildosi

Vilniuje pirmus du šių metų ketvirčius buvo stebimas nedidelis laisvų biuro patalpų kiekio augimas. Trečiąjį šių metų ketvirtį „Ober-Haus“ fiksuoja neužimtų plotų sumažėjimą nuo 9,5% iki 8,9% (A klasė – 6,3%, B klasė – 10,6%). Bendras laisvų patalpų kiekis sostinės rinkoje smuktelėjo nuo 44 000 m2 iki 41 700 m2. Nuo 2010 m. III ketvirčio Vilniuje laisvų biuro patalpų lygis svyruoja 9%-10% ribose. Per tris šių metų ketvirčius Vilniaus verslo centruose iš viso buvo išnuomota 24 000 m2 biuro patalpų, arba 7% daugiau nei per tą patį laikotarpį 2011 m. „Įvertinus situaciją rinkoje matome, kad verslo centrai sugeba išlaikyti ne tik esamus nuomininkus, bet pritraukti naujus, o esantis laisvas plotas kol kas nekelia didesnio rūpesčio jų savininkams“, – kalba S. Vagonis. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad šiuo metu Vilniuje statomi 3 verslo centrai, kurie rinkai pasiūlys dar papildomai 25 000 m2 modernaus biurų ploto. Minėtų objektų statybos darbų pabaigos planuojamos dar šiemet ir kitąmet. Pasak „Ober-Haus“ Vertinimo departamento vadovo, tikėtina, kad šie projektai gali lengvai, 1-2% ribose, pakoreguoti bendrus verslo centrų užimtumo rodiklius.

shutterstock_79336360

„Ober-Haus“ duomenimis, mažiausias laisvų biuro patalpų lygis išlieka Kaune ir sudaro tik 3,5% arba 2500 m2 laisvų patalpų moderniuose verslo centruose. Tačiau ryžtingesnių plėtotojų žingsnių laikinoji sostinė vis dar nesulaukia. „Vienos pagrindinių tam kliūčių yra pakankamai žemas nuomos kainų lygis bei neprognozuojama biuro patalpų paklausa. Todėl ir stebime tik pavienių projektų statybas savo reikmėms, pvz. statomas „Senukų“ biurų pastatas“,- kalba S. Vagonis. Klaipėdoje situacija išlieka prasčiausia – laisvų biuro patalpų lygis sudaro 19,4%, arba 11 700 m2 laisvų patalpų moderniuose verslo centruose. Iš esmės naujų verslo centrų statybos uostamiestyje nevyksta jau trečius metus iš eilės ir sunku prognozuoti, kada rinkoje rasis nauji projektai. Pasak „Ober-Haus“ atstovo, žemas nuomos kainų lygis, nemažas laisvų patalpų kiekis ir miglotos ekonominės miesto perspektyvos sulaiko plėtotojus nuo didesnių investicijų. „Ober-Haus“ duomenimis, Kaune ir Klaipėdoje A klasės biurų nuoma svyruoja nuo 22 iki 36 Lt/m2, B klasės – 14-20 Lt/m2. Vilniuje A klasės biurų nuoma svyruoja nuo 36 iki 48 Lt/m2, B klasės – 24-36 Lt/m2.

2012 m. III ketvirčio komercinio nekilnojamojo turto rinkos apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia.

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų spalio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2023 metų rugsėjo mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 1,1% (2023 metų rugsėjį metinis augimas siekė 2,6%). 2023 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai sumažėjo 0,1%, 0,1% ir 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.565 (-3 Eur/m²),  1.722 Eur (-2 Eur/m²) ir 1.074 Eur (-4 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje spalio mėnesį užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.619 Eur (+6 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.103Eur. Per metus (2023 metų spalio mėnesį, palyginti su 2022 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 0,8%, Kaune – 1,8%, Klaipėdoje – 0,7%, Šiauliuose – 3,4% ir Panevėžyje – 1,9%. „Reikšmingai žemyn pasikoregavęs būsto rinkos aktyvumas ir nustojusios augti pardavimo kainos, akivaizdžiai koreguoja ir naujo būsto plėtotojų sprendimus. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pradėtų statyti būstų skaičius daugiabučiuose (trijų ar daugiau būstų pastatuose) Lietuvoje 2023 m. I-III ketv., palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu,…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Paspaudę "Aš sutinku" arba naršydami toliau, patvirtisite savo sutikimą. Aš sutinku

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.