Augančią būsto pasiūlą plečia ir patrauklūs loftų projektai

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, per pirmąjį 2012 m. pusmetį butų kainos Lietuvos didmiesčiuose smuktelėjo 0,5%, o per metus kritimas pasiekė 1,0%. Nedidelių neigiamų kainų pokyčių nepavyko išvengti ir svarbiausiam bei didžiausiu būsto rinkos aktyvumu pasižyminčiam Vilniui: per paskutinius tris mėnesius sostinėje butų kainos smuktelėjo 0,7%. Tos pačios tendencijos buvo stebimos Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, kur butų kainos mažėjo atitinkamai 0,2%, 0,3% ir 1,6%. Vieninteliame Panevėžyje nebuvo užfiksuota jokių pokyčių nagrinėjamuoju laikotarpiu. Tikėtina, kad tam įtakos turėjo išliekantis mažiausias kainų lygis tarp kitų didžiausių Lietuvos miestų.

„Nors fiksuojami neigiami kainų pokyčiai yra labiau simboliniai, akivaizdu, kad būsto rinka gana jautriai reaguoja į vykstančius procesus tiek šalies viduje, tiek ir už jos ribų. Netylančios kalbos apie tebesitęsiančią skolų krizę euro zonoje, didžiųjų valstybių ekonomikos augimo lėtėjimas bei mūsų šalies vidaus ūkio iššūkiai (iš esmės neaugančios gyventojų pajamos, nuo praėjusių metų sugriežtintos skolinimosi sąlygos), šiek tiek koregavo būsto kainas neigiama linkme“, – kalba Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas.

shutterstock_65719678(1)

Nors būsto kainos Lietuvos didmiesčiuose mažėjo, tačiau sandorių kiekis dar teberodo augimo požymius. VĮ Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje sudaryta 4% daugiau butų ir 12% daugiau namų pirkimo–pardavimo sandorių nei prieš metus. 2012 m. I pusmetį Lietuvoje vidutiniškai buvo sudaroma 630 namų ir 1760 butų sandorių per mėnesį. „ Palyginti su 2010 ir 2011 m., sandorių kiekio augimo tempai statistiškai yra vis mažesni, tačiau nereikia pamiršti, kad tam įtakos turi ir kasmet didėjanti palyginamoji bazė“, – teigia „Ober-Haus“ specialistas.

Pastaraisiais metais ženkliai atsigavęs ir augęs gyventojų skolinimasis būstui įsigyti, šiuo metu demonstruoja ramesnes tendencijas. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį pagrindinės šalies kreditavimo įstaigos išdavė būsto paskolų už beveik 661 mln. litų, t. y. 17% mažiau, palyginti su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu. „ Labiausia tikėtina, kad šiam mažėjimui didžiausios įtakos turėjo praėjusių metų pabaigoje Lietuvos banko priimtomis Atsakingojo skolinimosi nuostatomis, kurios įpareigoja kreditavimo įstaigas kur kas griežčiau vertinti besiskolinančius gyventojus bei didinti nuosavų lėšų kiekį (ne daugiau nei 85% įkeičiamo turto vertės) skolinantis būsto įsigijimui“, – sako S. Vagonis, „Ober-Haus“ atstovas.

„Ober-Haus“ duomenimis, trečią ketvirtį iš eilės Lietuvos didmiesčiuose fiksuojamas po truputį augantis neparduotų butų skaičius, kurį lemia kylantys nauji daugiabučiai namai sostinėje. Per pirmąjį 2012 m. pusmetį Lietuvos didmiesčiuose neparduotų naujos statybos butų skaičius jau pastatytuose daugiabučiuose išaugo beveik 6%, t. y. nuo 2660 iki 2820 butų. „Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu 2007-2012 m. statytuose daugiabučiuose namuose Vilniuje siūloma įsigyti 1240 butų, Kaune – apie 580 butų, Klaipėdoje – virš 920 butų, o Šiauliuose ir Panevėžyje kartu – virš 80 naujos statybos butų.

Kituose Lietuvos didmiesčiuose toliau tęsiant likučių išpardavimą pastatytuose naujuose namuose, Vilniaus rinka vis pildosi naujais projektais. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad per pirmąjį šių metų pusmetį sostinėje pastatyta 760 butų (12 skirtingų daugiabučių projektų) ir tai yra net šiek tiek daugiau nei buvo pastatyta per visus 2011 metus. Planuojama, kad iki šių metų pabaigos sostinėje rasis dar papildomai 1000 naujų butų daugiabučiuose namuose: „Šis pasiūlos šuoliukas laukiamas šių metų pabaigoje ir kitų metų pradžioje, kuomet bus baigta plėtoti didžioji dalis projektų. Logiška, kad tai šiek tiek padidins bendrą neparduotų butų skaičių. Tačiau, įvertinę esamus realizacijos tempus, kai per pirmąjį šių metų pusmetį Vilniuje buvo nupirkta apie 640 naujų butų, drįsčiau teigti, kad didžioji dalis šių butų turėtų būti parduoti jau šių metų eigoje“, – kalba S. Vagonis.

„Ober-Haus“ specialistas taip pat pastebi, kad pastaruoju metu savo rinkos dalį gan sparčiai plečia ir taip vadinamų loftų koncepcijos projektai, viliojantys pirkėjus nestandartinėmis erdvėmis ir mažesnėmis kainomis. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad 2012-2013 metais rinkai iš viso bus pasiūlyta apie 400 įvairios paskirties patalpų tokiuose projektuose, kurios, pasak S. Vagonio, iš dalies sudarys konkurenciją ir standartinio būsto segmentui: „Nors loftai dažniausiai neturi gyvenamosios patalpos statuso, ne visada atitinka techninius ir teisinius reikalavimus, keliamus daugiabučiuose pastatuose įrengiamiems butams – jie tampa gana patrauklia alternatyva (dažniausiai jaunesnio amžiaus pirkėjams) standartiniam būstui“, -sako „Ober-Haus“ atstovas. S. Vagonis pastebi, kad keli šiuo metu įgyvendinti ir tinkamai rinkai pristatyti loftų projektai rado savo pirkėjų ratą ir gali būti gana sėkmingai realizuoti.

Išsamią apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų spalio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2023 metų rugsėjo mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 1,1% (2023 metų rugsėjį metinis augimas siekė 2,6%). 2023 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai sumažėjo 0,1%, 0,1% ir 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.565 (-3 Eur/m²),  1.722 Eur (-2 Eur/m²) ir 1.074 Eur (-4 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje spalio mėnesį užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.619 Eur (+6 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.103Eur. Per metus (2023 metų spalio mėnesį, palyginti su 2022 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 0,8%, Kaune – 1,8%, Klaipėdoje – 0,7%, Šiauliuose – 3,4% ir Panevėžyje – 1,9%. „Reikšmingai žemyn pasikoregavęs būsto rinkos aktyvumas ir nustojusios augti pardavimo kainos, akivaizdžiai koreguoja ir naujo būsto plėtotojų sprendimus. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pradėtų statyti būstų skaičius daugiabučiuose (trijų ar daugiau būstų pastatuose) Lietuvoje 2023 m. I-III ketv., palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu,…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Paspaudę "Aš sutinku" arba naršydami toliau, patvirtisite savo sutikimą. Aš sutinku

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.