Augančią būsto pasiūlą plečia ir patrauklūs loftų projektai
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, per pirmąjį 2012 m. pusmetį butų kainos Lietuvos didmiesčiuose smuktelėjo 0,5%, o per metus kritimas pasiekė 1,0%. Nedidelių neigiamų kainų pokyčių nepavyko išvengti ir svarbiausiam bei didžiausiu būsto rinkos aktyvumu pasižyminčiam Vilniui: per paskutinius tris mėnesius sostinėje butų kainos smuktelėjo 0,7%. Tos pačios tendencijos buvo stebimos Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, kur butų kainos mažėjo atitinkamai 0,2%, 0,3% ir 1,6%. Vieninteliame Panevėžyje nebuvo užfiksuota jokių pokyčių nagrinėjamuoju laikotarpiu. Tikėtina, kad tam įtakos turėjo išliekantis mažiausias kainų lygis tarp kitų didžiausių Lietuvos miestų.
„Nors fiksuojami neigiami kainų pokyčiai yra labiau simboliniai, akivaizdu, kad būsto rinka gana jautriai reaguoja į vykstančius procesus tiek šalies viduje, tiek ir už jos ribų. Netylančios kalbos apie tebesitęsiančią skolų krizę euro zonoje, didžiųjų valstybių ekonomikos augimo lėtėjimas bei mūsų šalies vidaus ūkio iššūkiai (iš esmės neaugančios gyventojų pajamos, nuo praėjusių metų sugriežtintos skolinimosi sąlygos), šiek tiek koregavo būsto kainas neigiama linkme“, – kalba Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas.
Nors būsto kainos Lietuvos didmiesčiuose mažėjo, tačiau sandorių kiekis dar teberodo augimo požymius. VĮ Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje sudaryta 4% daugiau butų ir 12% daugiau namų pirkimo–pardavimo sandorių nei prieš metus. 2012 m. I pusmetį Lietuvoje vidutiniškai buvo sudaroma 630 namų ir 1760 butų sandorių per mėnesį. „ Palyginti su 2010 ir 2011 m., sandorių kiekio augimo tempai statistiškai yra vis mažesni, tačiau nereikia pamiršti, kad tam įtakos turi ir kasmet didėjanti palyginamoji bazė“, – teigia „Ober-Haus“ specialistas.
Pastaraisiais metais ženkliai atsigavęs ir augęs gyventojų skolinimasis būstui įsigyti, šiuo metu demonstruoja ramesnes tendencijas. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį pagrindinės šalies kreditavimo įstaigos išdavė būsto paskolų už beveik 661 mln. litų, t. y. 17% mažiau, palyginti su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu. „ Labiausia tikėtina, kad šiam mažėjimui didžiausios įtakos turėjo praėjusių metų pabaigoje Lietuvos banko priimtomis Atsakingojo skolinimosi nuostatomis, kurios įpareigoja kreditavimo įstaigas kur kas griežčiau vertinti besiskolinančius gyventojus bei didinti nuosavų lėšų kiekį (ne daugiau nei 85% įkeičiamo turto vertės) skolinantis būsto įsigijimui“, – sako S. Vagonis, „Ober-Haus“ atstovas.
„Ober-Haus“ duomenimis, trečią ketvirtį iš eilės Lietuvos didmiesčiuose fiksuojamas po truputį augantis neparduotų butų skaičius, kurį lemia kylantys nauji daugiabučiai namai sostinėje. Per pirmąjį 2012 m. pusmetį Lietuvos didmiesčiuose neparduotų naujos statybos butų skaičius jau pastatytuose daugiabučiuose išaugo beveik 6%, t. y. nuo 2660 iki 2820 butų. „Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu 2007-2012 m. statytuose daugiabučiuose namuose Vilniuje siūloma įsigyti 1240 butų, Kaune – apie 580 butų, Klaipėdoje – virš 920 butų, o Šiauliuose ir Panevėžyje kartu – virš 80 naujos statybos butų.
Kituose Lietuvos didmiesčiuose toliau tęsiant likučių išpardavimą pastatytuose naujuose namuose, Vilniaus rinka vis pildosi naujais projektais. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad per pirmąjį šių metų pusmetį sostinėje pastatyta 760 butų (12 skirtingų daugiabučių projektų) ir tai yra net šiek tiek daugiau nei buvo pastatyta per visus 2011 metus. Planuojama, kad iki šių metų pabaigos sostinėje rasis dar papildomai 1000 naujų butų daugiabučiuose namuose: „Šis pasiūlos šuoliukas laukiamas šių metų pabaigoje ir kitų metų pradžioje, kuomet bus baigta plėtoti didžioji dalis projektų. Logiška, kad tai šiek tiek padidins bendrą neparduotų butų skaičių. Tačiau, įvertinę esamus realizacijos tempus, kai per pirmąjį šių metų pusmetį Vilniuje buvo nupirkta apie 640 naujų butų, drįsčiau teigti, kad didžioji dalis šių butų turėtų būti parduoti jau šių metų eigoje“, – kalba S. Vagonis.
„Ober-Haus“ specialistas taip pat pastebi, kad pastaruoju metu savo rinkos dalį gan sparčiai plečia ir taip vadinamų loftų koncepcijos projektai, viliojantys pirkėjus nestandartinėmis erdvėmis ir mažesnėmis kainomis. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad 2012-2013 metais rinkai iš viso bus pasiūlyta apie 400 įvairios paskirties patalpų tokiuose projektuose, kurios, pasak S. Vagonio, iš dalies sudarys konkurenciją ir standartinio būsto segmentui: „Nors loftai dažniausiai neturi gyvenamosios patalpos statuso, ne visada atitinka techninius ir teisinius reikalavimus, keliamus daugiabučiuose pastatuose įrengiamiems butams – jie tampa gana patrauklia alternatyva (dažniausiai jaunesnio amžiaus pirkėjams) standartiniam būstui“, -sako „Ober-Haus“ atstovas. S. Vagonis pastebi, kad keli šiuo metu įgyvendinti ir tinkamai rinkai pristatyti loftų projektai rado savo pirkėjų ratą ir gali būti gana sėkmingai realizuoti.
Išsamią apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, per pirmąjį 2012 m. pusmetį butų kainos Lietuvos didmiesčiuose smuktelėjo 0,5%, o per metus kritimas pasiekė 1,0%. Nedidelių neigiamų kainų pokyčių nepavyko išvengti ir svarbiausiam bei didžiausiu būsto rinkos aktyvumu pasižyminčiam Vilniui: per paskutinius tris mėnesius sostinėje butų kainos smuktelėjo 0,7%. Tos pačios tendencijos buvo stebimos Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, kur butų kainos mažėjo atitinkamai 0,2%, 0,3% ir 1,6%. Vieninteliame Panevėžyje nebuvo užfiksuota jokių pokyčių nagrinėjamuoju laikotarpiu. Tikėtina, kad tam įtakos turėjo išliekantis mažiausias kainų lygis tarp kitų didžiausių Lietuvos miestų.
„Nors fiksuojami neigiami kainų pokyčiai yra labiau simboliniai, akivaizdu, kad būsto rinka gana jautriai reaguoja į vykstančius procesus tiek šalies viduje, tiek ir už jos ribų. Netylančios kalbos apie tebesitęsiančią skolų krizę euro zonoje, didžiųjų valstybių ekonomikos augimo lėtėjimas bei mūsų šalies vidaus ūkio iššūkiai (iš esmės neaugančios gyventojų pajamos, nuo praėjusių metų sugriežtintos skolinimosi sąlygos), šiek tiek koregavo būsto kainas neigiama linkme“, – kalba Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas.
Nors būsto kainos Lietuvos didmiesčiuose mažėjo, tačiau sandorių kiekis dar teberodo augimo požymius. VĮ Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje sudaryta 4% daugiau butų ir 12% daugiau namų pirkimo–pardavimo sandorių nei prieš metus. 2012 m. I pusmetį Lietuvoje vidutiniškai buvo sudaroma 630 namų ir 1760 butų sandorių per mėnesį. „ Palyginti su 2010 ir 2011 m., sandorių kiekio augimo tempai statistiškai yra vis mažesni, tačiau nereikia pamiršti, kad tam įtakos turi ir kasmet didėjanti palyginamoji bazė“, – teigia „Ober-Haus“ specialistas.
Pastaraisiais metais ženkliai atsigavęs ir augęs gyventojų skolinimasis būstui įsigyti, šiuo metu demonstruoja ramesnes tendencijas. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį pagrindinės šalies kreditavimo įstaigos išdavė būsto paskolų už beveik 661 mln. litų, t. y. 17% mažiau, palyginti su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu. „ Labiausia tikėtina, kad šiam mažėjimui didžiausios įtakos turėjo praėjusių metų pabaigoje Lietuvos banko priimtomis Atsakingojo skolinimosi nuostatomis, kurios įpareigoja kreditavimo įstaigas kur kas griežčiau vertinti besiskolinančius gyventojus bei didinti nuosavų lėšų kiekį (ne daugiau nei 85% įkeičiamo turto vertės) skolinantis būsto įsigijimui“, – sako S. Vagonis, „Ober-Haus“ atstovas.
„Ober-Haus“ duomenimis, trečią ketvirtį iš eilės Lietuvos didmiesčiuose fiksuojamas po truputį augantis neparduotų butų skaičius, kurį lemia kylantys nauji daugiabučiai namai sostinėje. Per pirmąjį 2012 m. pusmetį Lietuvos didmiesčiuose neparduotų naujos statybos butų skaičius jau pastatytuose daugiabučiuose išaugo beveik 6%, t. y. nuo 2660 iki 2820 butų. „Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu 2007-2012 m. statytuose daugiabučiuose namuose Vilniuje siūloma įsigyti 1240 butų, Kaune – apie 580 butų, Klaipėdoje – virš 920 butų, o Šiauliuose ir Panevėžyje kartu – virš 80 naujos statybos butų.
Kituose Lietuvos didmiesčiuose toliau tęsiant likučių išpardavimą pastatytuose naujuose namuose, Vilniaus rinka vis pildosi naujais projektais. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad per pirmąjį šių metų pusmetį sostinėje pastatyta 760 butų (12 skirtingų daugiabučių projektų) ir tai yra net šiek tiek daugiau nei buvo pastatyta per visus 2011 metus. Planuojama, kad iki šių metų pabaigos sostinėje rasis dar papildomai 1000 naujų butų daugiabučiuose namuose: „Šis pasiūlos šuoliukas laukiamas šių metų pabaigoje ir kitų metų pradžioje, kuomet bus baigta plėtoti didžioji dalis projektų. Logiška, kad tai šiek tiek padidins bendrą neparduotų butų skaičių. Tačiau, įvertinę esamus realizacijos tempus, kai per pirmąjį šių metų pusmetį Vilniuje buvo nupirkta apie 640 naujų butų, drįsčiau teigti, kad didžioji dalis šių butų turėtų būti parduoti jau šių metų eigoje“, – kalba S. Vagonis.
„Ober-Haus“ specialistas taip pat pastebi, kad pastaruoju metu savo rinkos dalį gan sparčiai plečia ir taip vadinamų loftų koncepcijos projektai, viliojantys pirkėjus nestandartinėmis erdvėmis ir mažesnėmis kainomis. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad 2012-2013 metais rinkai iš viso bus pasiūlyta apie 400 įvairios paskirties patalpų tokiuose projektuose, kurios, pasak S. Vagonio, iš dalies sudarys konkurenciją ir standartinio būsto segmentui: „Nors loftai dažniausiai neturi gyvenamosios patalpos statuso, ne visada atitinka techninius ir teisinius reikalavimus, keliamus daugiabučiuose pastatuose įrengiamiems butams – jie tampa gana patrauklia alternatyva (dažniausiai jaunesnio amžiaus pirkėjams) standartiniam būstui“, -sako „Ober-Haus“ atstovas. S. Vagonis pastebi, kad keli šiuo metu įgyvendinti ir tinkamai rinkai pristatyti loftų projektai rado savo pirkėjų ratą ir gali būti gana sėkmingai realizuoti.
Išsamią apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia
Naujienos
Visos naujienosProjekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…
Kam rūpi aukštos lubos?
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…
Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…