Augantis gyventojų pasitikėjimas gerino ir naujos statybos butų sektoriaus rodiklius
Pastaruosius tris mėnesius fiksuojame nuoseklų naujos statybos butų rinkos atsigavimą šalies didmiesčiuose. Ypač tai stebima šalies sostinėje, kuri pasižymi gausiausiomis naujo būsto statybų apimtimis bei pakankama duomenų imtimi leidžiančia aiškiai matyti bendras šio segmento tendencijas. Tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje dėl daug mažesnių naujos statybos apimčių, palyginus su sostine, pamėnesiui stebime didesnius realizacijos svyravimus, tačiau bendros tendencijos taip pat yra aiškios – pardavimų apimtys auga, skelbiama „Ober-Haus“ naujos statybos butų rinkos apžvalgoje.
„Augančios naujų butų realizacijos apimtys sutampa su pastaraisiais mėnesiais reikšmingai pagerėjusiais šalies gyventojų lūkesčiais dėl šalies ekonominės ir asmeninės finansinės padėties“, – sako Raimondas Reginis „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vartotojų pasitikėjimo rodiklis auga jau trys mėnesius iš eilės. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis šalyje per pastaruosius tris mėnesius išaugo 13 procentinių punktų: nuo minus 16 šių metų balandį iki minus 3 šių metų liepą. 2020 metų liepą šis rodiklis padidėjo 1 procentiniu punktu.
„Ober-Haus“ duomenimis, šių metų liepos mėnesį Vilniaus daugiabučių pirminėje rinkoje, skaičiuojant parduotus ir rezervuotus butus jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose, bendras realizacijos balansas (naujai sudarytų ir nutrūkusių susitarimų skaičiaus skirtumas) sudarė 335 butus arba 30% daugiau, palyginti su 2020 metų birželio mėnesiu.
Žvelgiant į šių metų balandžio (48 butai), gegužės (132 butai), birželio (258 butai) ir liepos (335 butai) mėnesio naujų butų realizacijos rodiklius, matyti, kad šalies sostinėje aktyvumo atsigavimas yra nuoseklus, t. y. kiekvieną mėnesį pardavimų apimtys reikšmingai paauga. „Tiesa, lyginant šių metų liepos mėnesio naujų butų pardavimus su šių metų pirmojo ketvirčio mėnesiniu vidurkiu, matome, kad liepos mėnesio rezultatas dar yra 27% mažesnis“, – atkreipia dėmesį R. Reginis.
Po reikšmingo ir staigaus realizacijos apimčių šuolio Kaune šių metų birželio mėnesį pardavimai liepos mėnesį šiame mieste stabilizavosi. „Ober-Haus“ duomenimis, šių metų liepos mėnesį Kauno daugiabučių pirminėje rinkoje, skaičiuojant parduotus ir rezervuotus butus jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose, bendras realizacijos balansas sudarė 56 butus arba 5% mažiau, palyginti su 2020 metų birželio mėnesiu. Jeigu 2020 metų pirmąjį ketvirtį per mėnesį vidutiniškai Kauno pirminėje rinkoje buvo realizuojami 68 nauji butai, tai šių metų liepos rezultatas vis dar 17% mažesnis.
Tuo tarpu Klaipėdoje po sąlyginai prasto šių metų birželio mėnesio rezultato, šių metų liepos mėnesį naujų butų realizacijos apimtys reikšmingai ūgtelėjo. „Ober-Haus“ duomenimis, šių metų liepos mėnesį Klaipėdos daugiabučių pirminėje rinkoje, skaičiuojant parduotus ir rezervuotus butus jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose, bendras realizacijos balansas sudarė 35 butus arba 1,8 karto daugiau, palyginti su 2020 metų birželio mėnesiu. Lyginant šių metų liepos mėnesio naujų butų pardavimus su šių metų pirmojo ketvirčio mėnesiniu vidurkiu, matome, kad Klaipėdoje liepos mėnesio rezultatas 9% mažesnis.
Naujausi duomenys rodo, kad ne tik naujos statybos, bet ir antrinė būsto rinka atsigauna po itin nerezultatyvaus šių metų antrojo ketvirčio. Džiugu, kad panašios tendencijos stebimos ne tik Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, bet ir kituose šalies regionuose. Pasak R. Reginio, tikėtina, kad oficialūs liepos mėnesio duomenys parodys augančias butų pardavimo apimtis visoje šalyje.
„Jau aktyvesni naujų butų pirkėjai gali paskatinti daugiabučių plėtotojus atnaujinti anksčiau suplanuotų projektų įgyvendinimą, ką pastaraisiais mėnesiais stebėjome tiek Vilniuje, tiek ir Kaune. Žinoma, plėtotojai kol kas bus itin atsargūs, kadangi jie norės įsitikinti, kad dabartinis būsto rinkos atsigavimas yra tvarus ir kad jų investicijos pasieks rinką tinkamu momentu. Iš vienos pusės plėtotojai mato akivaizdžiai atsigaunančią rinką, tačiau tuo pat metu vėl fiksuojamas augantis užsikrėtimų koronavirusu skaičius bei vis dažniau kalbama apie antrąją šios pandemijos bangą. Todėl plėtotojai šiuo metu turi priimti nelengvus sprendimus: ar pasinaudoti gerėjančia situacija būsto rinkoje ir taip pabandyti įgyti pranašumą tarpusavio konkurencinėje kovoje pateikiant naują produktą potencialiems pirkėjams, ar su naujų projektų startu per daug nerizikuoti ir palaukti rudens, kuomet bendra situacija tiek Lietuvoje, tiek likusiame pasaulyje taps aiškesnė“, – sako R. Reginis.
Pastaruosius tris mėnesius fiksuojame nuoseklų naujos statybos butų rinkos atsigavimą šalies didmiesčiuose. Ypač tai stebima šalies sostinėje, kuri pasižymi gausiausiomis naujo būsto statybų apimtimis bei pakankama duomenų imtimi leidžiančia aiškiai matyti bendras šio segmento tendencijas. Tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje dėl daug mažesnių naujos statybos apimčių, palyginus su sostine, pamėnesiui stebime didesnius realizacijos svyravimus, tačiau bendros tendencijos taip pat yra aiškios – pardavimų apimtys auga, skelbiama „Ober-Haus“ naujos statybos butų rinkos apžvalgoje.
„Augančios naujų butų realizacijos apimtys sutampa su pastaraisiais mėnesiais reikšmingai pagerėjusiais šalies gyventojų lūkesčiais dėl šalies ekonominės ir asmeninės finansinės padėties“, – sako Raimondas Reginis „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vartotojų pasitikėjimo rodiklis auga jau trys mėnesius iš eilės. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis šalyje per pastaruosius tris mėnesius išaugo 13 procentinių punktų: nuo minus 16 šių metų balandį iki minus 3 šių metų liepą. 2020 metų liepą šis rodiklis padidėjo 1 procentiniu punktu.
„Ober-Haus“ duomenimis, šių metų liepos mėnesį Vilniaus daugiabučių pirminėje rinkoje, skaičiuojant parduotus ir rezervuotus butus jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose, bendras realizacijos balansas (naujai sudarytų ir nutrūkusių susitarimų skaičiaus skirtumas) sudarė 335 butus arba 30% daugiau, palyginti su 2020 metų birželio mėnesiu.
Žvelgiant į šių metų balandžio (48 butai), gegužės (132 butai), birželio (258 butai) ir liepos (335 butai) mėnesio naujų butų realizacijos rodiklius, matyti, kad šalies sostinėje aktyvumo atsigavimas yra nuoseklus, t. y. kiekvieną mėnesį pardavimų apimtys reikšmingai paauga. „Tiesa, lyginant šių metų liepos mėnesio naujų butų pardavimus su šių metų pirmojo ketvirčio mėnesiniu vidurkiu, matome, kad liepos mėnesio rezultatas dar yra 27% mažesnis“, – atkreipia dėmesį R. Reginis.
Po reikšmingo ir staigaus realizacijos apimčių šuolio Kaune šių metų birželio mėnesį pardavimai liepos mėnesį šiame mieste stabilizavosi. „Ober-Haus“ duomenimis, šių metų liepos mėnesį Kauno daugiabučių pirminėje rinkoje, skaičiuojant parduotus ir rezervuotus butus jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose, bendras realizacijos balansas sudarė 56 butus arba 5% mažiau, palyginti su 2020 metų birželio mėnesiu. Jeigu 2020 metų pirmąjį ketvirtį per mėnesį vidutiniškai Kauno pirminėje rinkoje buvo realizuojami 68 nauji butai, tai šių metų liepos rezultatas vis dar 17% mažesnis.
Tuo tarpu Klaipėdoje po sąlyginai prasto šių metų birželio mėnesio rezultato, šių metų liepos mėnesį naujų butų realizacijos apimtys reikšmingai ūgtelėjo. „Ober-Haus“ duomenimis, šių metų liepos mėnesį Klaipėdos daugiabučių pirminėje rinkoje, skaičiuojant parduotus ir rezervuotus butus jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose, bendras realizacijos balansas sudarė 35 butus arba 1,8 karto daugiau, palyginti su 2020 metų birželio mėnesiu. Lyginant šių metų liepos mėnesio naujų butų pardavimus su šių metų pirmojo ketvirčio mėnesiniu vidurkiu, matome, kad Klaipėdoje liepos mėnesio rezultatas 9% mažesnis.
Naujausi duomenys rodo, kad ne tik naujos statybos, bet ir antrinė būsto rinka atsigauna po itin nerezultatyvaus šių metų antrojo ketvirčio. Džiugu, kad panašios tendencijos stebimos ne tik Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, bet ir kituose šalies regionuose. Pasak R. Reginio, tikėtina, kad oficialūs liepos mėnesio duomenys parodys augančias butų pardavimo apimtis visoje šalyje.
„Jau aktyvesni naujų butų pirkėjai gali paskatinti daugiabučių plėtotojus atnaujinti anksčiau suplanuotų projektų įgyvendinimą, ką pastaraisiais mėnesiais stebėjome tiek Vilniuje, tiek ir Kaune. Žinoma, plėtotojai kol kas bus itin atsargūs, kadangi jie norės įsitikinti, kad dabartinis būsto rinkos atsigavimas yra tvarus ir kad jų investicijos pasieks rinką tinkamu momentu. Iš vienos pusės plėtotojai mato akivaizdžiai atsigaunančią rinką, tačiau tuo pat metu vėl fiksuojamas augantis užsikrėtimų koronavirusu skaičius bei vis dažniau kalbama apie antrąją šios pandemijos bangą. Todėl plėtotojai šiuo metu turi priimti nelengvus sprendimus: ar pasinaudoti gerėjančia situacija būsto rinkoje ir taip pabandyti įgyti pranašumą tarpusavio konkurencinėje kovoje pateikiant naują produktą potencialiems pirkėjams, ar su naujų projektų startu per daug nerizikuoti ir palaukti rudens, kuomet bendra situacija tiek Lietuvoje, tiek likusiame pasaulyje taps aiškesnė“, – sako R. Reginis.
Naujienos
Visos naujienos
Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…
Kam rūpi aukštos lubos?
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…
Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…
Visos naujienos