Baltijos šalių NT rinkoje vyrauja perspektyvus stabilumas

Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkos (NT) alsuoja subalansuotu, stabiliu ritmu su juntama optimizmo gaida. Būsto kainų lygis išlieka be drastiškų svyravimų, vis drąsiau imamasi plėtoti naujus projektus tiek gyvenamojo, tiek ir komercinio NT segmentuose. Augantys sandorių kiekiai, vis aktyvesni investuotojų veiksmai liudija, kad į Baltijos šalių NT rinką sugrįžta pasitikėjimas. Be to, aktyvesnėmis nuotaikomis rinkoje yra suinteresuotos ir kreditavimo institucijos, siūlydamos vartotojams itin patrauklias, šiuo metu istorines žemumas pasiekusias, palūkanų normas.

Biurų rinka

shutterstock_31230601 (1)

„Ober-Haus“ statistiniai duomenys rodo, kad 2012 metais būtent Vilniuje buvo fiksuojama didžiausia nauja modernių biurų plotų pasiūla, kurią sudarė 22 900 kv. m. Taline per praėjusius metus rinka pasipildė 20 000 kv. m, o Rygoje – 7450 kv. m. Prognozuojama, kad 2013 metais Estijos sostinėje bus įgyvendinta dar 51 000 kv. m naujų biurų plotų, Rygoje – 43 000 kv. m, o Vilniuje – 17 200 kv. m. „Ryškus ateinančios naujos pasiūlos skirtumas tarp Vilniaus ir Talino su Ryga turi objektyvią priežastį. Mūsų kaimynų biurų rinka kur kas vėliau atsigavo po patirtų krizės traumų nei mes, todėl tik dabar pas juos randasi pajėgumai lopyti susidariusias poreikio spragas. Vilnius tai pradėjo daryti jau 2011 metais“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

„Ober-Haus“ duomenimis, aukščiausia vidutinė A klasės biuro nuomos kaina 36 – 48 Lt/kv. m stebima Vilniuje. Panašus kainų vidurkis fiksuojamas ir Taline (31-45 Lt/kv. m) bei Rygoje (28-42 Lt/ kv. m). B klasės biurų segmente brangiausios nuomos kainos taip pat išlieka Vilniuje, kur vidurkis svyruoja nuo 24 iki 36 Lt/kv. m; Rygoje – 22-31 Lt/kv. m, Taline – 21-28 Lt/kv. m . Daugiausia laisvo neišnuomoto modernaus biuro ploto tarp trijų Baltijos šalių sostinių skaičiuojama Rygoje, kur neužimtumo rodiklis siekia 14 proc., t.y. 95 000 kv. m . Taline laisvo ploto šiame segmente fiksuojama 10 proc. (56 000 kv. m). Žemiausias neužimtumo rodiklis, t.y. mažiausiai laisvo ploto, stebima Vilniuje – 8,6 proc. ir tai iš viso sudaro 40 200 kv. m modernaus biuro ploto. 2012 m. Vilniuje buvo išnuomota 38 500 kv. m, Rygoje – 35 000 kv. m, Taline – 30 000 kv. m .

Prekybinių plotų rinka

Visose trijose Baltijos šalių sostinėse 2012 metais buvo stebimas pagrindinių prekybinių gatvių renesansas. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad šiose gatvėse esančių patalpų užimtumo lygis siekia 93-97 proc. Be to, nuomos kainos per praėjusius metus išaugo 10 proc. Daugiausiai už patalpas pagrindinėse prekybinėse miesto gatvėse mokama Rygoje, kur nuoma svyruoja 35-155 Lt/kv. m. Taline kainos siekia 35-140 Lt/kv. m, Vilniuje – 45-130 Lt/kv. m. Dar geresnė situacija prekybos centrų rinkoje. Baltijos šalių sostinių prekybos centruose laisvų patalpų dalis siekia 3-5%. Didžiausiuose ir patraukliausiuose prekybos centruose laisvų patalpų beveik nėra. Vieni paskutiniųjų gerai žinomų tarptautinių prekinių ženklų jau pradėjusių ar ketinančių pradėti savo veiklą Pabaltijo valstybėse yra H&M, Aldo, Burberry, Subway, Ikea bei Lidl.

Investiciniai sandoriai

shutterstock_87103886

Estija ir toliau išlieka lydere pagal investicijų apimtis į komercinį NT. 2010-2012 metais Taline buvo įvykdyti 26 komercinio NT investiciniai sandoriai, kai Vilniuje ir Rygoje per tą patį laikotarpį – po 13. Iš viso per pastaruosius trejus metus Baltijos šalių sostinėse investicinių sandorių buvo sudaryta už 692 milijonus eurų. Pagal komercinio NT investicinių sandorių vertę 2010-2012 pirmauja Suomija, kurios investicijos sudarė 21 proc. Toliau rikiuojasi Švedija (17 proc.), Didžioji Britanija (15 proc.). „Baltijos šalys ir toliau išlieka perspektyviu horizontu skandinavų investicijoms. Baltijos šalių rinkos vėl šiuo metu kotiruojamos kaip gana saugi investicija: vidutinė rizika su patraukliu pelningumu. Ypač čia išsiskiria Estija, kuri akivaizdžiai yra įgavusi investuotojų pasitikėjimą,“ – teigia S. Vagonis. Pastaraisiais metais, priduria „Ober-Haus“ atstovas, investicinis pelningumas Europoje išlaiko stabilumą, o nusistovėjusi prioritetinė investicinė kryptis – šalys su stipria ekonomika bei aukštos kokybės turtas.

Būsto rinka

2012 metais ryškiausius kainų pokyčius „Ober-Haus“ fiksuoja Estijos sostinėje Taline, kur vidutiniškai būstas pabrango 6 proc. „Labai logiškas kilimas. Kuo stipresnė šalies ekonomika, tuo aukštesnis kainų lygis ir stipresnė perkamoji galia, ką mes ir stebime Estijoje“, – teigia S. Vagonis. Rygoje kainos palypėjo 2 proc., tuo tarpu Vilniuje praėjusiais metais buvo stebimas simbolinis 1,4 proc. smuktelėjimas. Nepaisant neigiamo metinio pokyčio, aukščiausia vidutinė kvadratinio metro kaina ir toliau išlieka Lietuvos sostinėje – 4091 Lt/kv. m, Taline – 3887 Lt/kv. m, Rygoje – 3414 Lt/kv. m.

shutterstock_88080472

„Ober-Haus“ duomenimis, 2013 metų pradžioje daugiausią neparduotų naujos statybos butų fiksuojama Rygoje – 1600 vienetų, Vilniuje šis rodiklis siekia 1550, o Taline – 650. Nepaisant Vilniuje ir Rygoje šiuo metu esančios gan plačios pasiūlos, būtent šiuose miestuose vėl prognozuojamas spartus jos pasipildymas naujais būsto projektais 2013 m. Visos trys Baltijos šalių sostinės 2012 metais išlaikė stabilią sandorių kiekio augimo kreivę. Pasak S. Vagonio, tai liudija, kad pirkėjų pasitikėjimas į nekilnojamojo turto rinką sugrįžo: „Žmonės, skirtingai nei 2008-2010 metų periodu, jau nesibaimina pirkti būsto dėl to, kad jų investicija gali nuvertėti“, – teigia „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Pasak jo, žvelgiant į ateities perspektyvas, jei šalių ekonomika plėtosis pagal šiuo metu numatytas valstybinių ir komercinių institucijų prognozes, būsto rinkos turėtų laukti nedidelis, bet stabilus NT kainų augimas, kuris ilgesniame laikotarpyje neturėtų viršyti vidutinio 3-5% metinio dydžio. „Ši prognozė paremta tuo, kad visgi būsto paskolų palūkanos išlieka labai patrauklios (Lietuvoje- 2,4%, Estija – 2,5%, Latvija – 3,2% (EUR) ) ir atrodo, kad bent kelerius metus jos tokios ir išliks. O jei netolimoje ateityje augs darbo vietų skaičius ir atlyginimai – gyventojai bus dar drąsesni bei pajėgesni finansiškai įsigydami nekilnojamąjį turtą. Aišku, prognozių „kortas“ gali sumaišyti sunkiai numatoma situacija pasaulio ir Europos ekonomikoje“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Išsamią Baltijos šalių NT rinkos apžvalgą 2012 m. pristatysime artimiausiu metu.

Naujienos

Visos naujienos
Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
2024-06-28

Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai

Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…

Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…

Visos naujienos
+
Būtinieji
Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, mūsų sistemose negali būti išjungti.
Funkciniai
Šie slapukai suteikia galimybę pagerinti funkcionalumą ir suasmeninimą, pavyzdžiui, jie pagerina pateikiamo turinio formatą ir formą, nustato šrifto dydį ar svetainės elementų pozicijas. Jie gali būti įdiegti mūsų arba kitų tiekėjų, kurie teikia į mūsų puslapius įdėtas paslaugas. Jei neleisite šiems slapukams veikti, kai kurios ar visos minėtos funkcijos negalės tinkamai veikti. Funkciniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Statistiniai
Šie slapukai leidžia mums skaičiuoti apsilankymus ir lankytojų srauto šaltinius, kad galėtume matuoti ir gerinti svetainės veikimą. Pvz., pateikti skaitomiausią turinį pagal rubrikas, kategorijas. Visa šių slapukų informacija yra apibendrinta, todėl anoniminė. Jei neleisite šiems slapukams veikti, nežinosime, kad lankėtės mūsų puslapyje. Statistiniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Reklaminiai
Šiuos slapukus per mūsų svetainę naudoja mūsų reklamos partneriai. Tos bendrovės gali juos naudoti jūsų interesų profiliui formuoti ir jums tinkamoms reklamoms kitose svetainėse parinkti. Jie veikia unikaliai identifikuodami jūsų naršyklę ir įrenginį. Jei neleisite šiems slapukams veikti, įvairiose kitose svetainėse nematysite mūsų tikslingai Jums skirtų pasiūlymų. Reklaminiai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Sutinku su visais Nesutinku su visais

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.