Baltijos šalių NT rinkoje vyrauja perspektyvus stabilumas

Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkos (NT) alsuoja subalansuotu, stabiliu ritmu su juntama optimizmo gaida. Būsto kainų lygis išlieka be drastiškų svyravimų, vis drąsiau imamasi plėtoti naujus projektus tiek gyvenamojo, tiek ir komercinio NT segmentuose. Augantys sandorių kiekiai, vis aktyvesni investuotojų veiksmai liudija, kad į Baltijos šalių NT rinką sugrįžta pasitikėjimas. Be to, aktyvesnėmis nuotaikomis rinkoje yra suinteresuotos ir kreditavimo institucijos, siūlydamos vartotojams itin patrauklias, šiuo metu istorines žemumas pasiekusias, palūkanų normas.

Biurų rinka

shutterstock_31230601 (1)

„Ober-Haus“ statistiniai duomenys rodo, kad 2012 metais būtent Vilniuje buvo fiksuojama didžiausia nauja modernių biurų plotų pasiūla, kurią sudarė 22 900 kv. m. Taline per praėjusius metus rinka pasipildė 20 000 kv. m, o Rygoje – 7450 kv. m. Prognozuojama, kad 2013 metais Estijos sostinėje bus įgyvendinta dar 51 000 kv. m naujų biurų plotų, Rygoje – 43 000 kv. m, o Vilniuje – 17 200 kv. m. „Ryškus ateinančios naujos pasiūlos skirtumas tarp Vilniaus ir Talino su Ryga turi objektyvią priežastį. Mūsų kaimynų biurų rinka kur kas vėliau atsigavo po patirtų krizės traumų nei mes, todėl tik dabar pas juos randasi pajėgumai lopyti susidariusias poreikio spragas. Vilnius tai pradėjo daryti jau 2011 metais“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

„Ober-Haus“ duomenimis, aukščiausia vidutinė A klasės biuro nuomos kaina 36 – 48 Lt/kv. m stebima Vilniuje. Panašus kainų vidurkis fiksuojamas ir Taline (31-45 Lt/kv. m) bei Rygoje (28-42 Lt/ kv. m). B klasės biurų segmente brangiausios nuomos kainos taip pat išlieka Vilniuje, kur vidurkis svyruoja nuo 24 iki 36 Lt/kv. m; Rygoje – 22-31 Lt/kv. m, Taline – 21-28 Lt/kv. m . Daugiausia laisvo neišnuomoto modernaus biuro ploto tarp trijų Baltijos šalių sostinių skaičiuojama Rygoje, kur neužimtumo rodiklis siekia 14 proc., t.y. 95 000 kv. m . Taline laisvo ploto šiame segmente fiksuojama 10 proc. (56 000 kv. m). Žemiausias neužimtumo rodiklis, t.y. mažiausiai laisvo ploto, stebima Vilniuje – 8,6 proc. ir tai iš viso sudaro 40 200 kv. m modernaus biuro ploto. 2012 m. Vilniuje buvo išnuomota 38 500 kv. m, Rygoje – 35 000 kv. m, Taline – 30 000 kv. m .

Prekybinių plotų rinka

Visose trijose Baltijos šalių sostinėse 2012 metais buvo stebimas pagrindinių prekybinių gatvių renesansas. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad šiose gatvėse esančių patalpų užimtumo lygis siekia 93-97 proc. Be to, nuomos kainos per praėjusius metus išaugo 10 proc. Daugiausiai už patalpas pagrindinėse prekybinėse miesto gatvėse mokama Rygoje, kur nuoma svyruoja 35-155 Lt/kv. m. Taline kainos siekia 35-140 Lt/kv. m, Vilniuje – 45-130 Lt/kv. m. Dar geresnė situacija prekybos centrų rinkoje. Baltijos šalių sostinių prekybos centruose laisvų patalpų dalis siekia 3-5%. Didžiausiuose ir patraukliausiuose prekybos centruose laisvų patalpų beveik nėra. Vieni paskutiniųjų gerai žinomų tarptautinių prekinių ženklų jau pradėjusių ar ketinančių pradėti savo veiklą Pabaltijo valstybėse yra H&M, Aldo, Burberry, Subway, Ikea bei Lidl.

Investiciniai sandoriai

shutterstock_87103886

Estija ir toliau išlieka lydere pagal investicijų apimtis į komercinį NT. 2010-2012 metais Taline buvo įvykdyti 26 komercinio NT investiciniai sandoriai, kai Vilniuje ir Rygoje per tą patį laikotarpį – po 13. Iš viso per pastaruosius trejus metus Baltijos šalių sostinėse investicinių sandorių buvo sudaryta už 692 milijonus eurų. Pagal komercinio NT investicinių sandorių vertę 2010-2012 pirmauja Suomija, kurios investicijos sudarė 21 proc. Toliau rikiuojasi Švedija (17 proc.), Didžioji Britanija (15 proc.). „Baltijos šalys ir toliau išlieka perspektyviu horizontu skandinavų investicijoms. Baltijos šalių rinkos vėl šiuo metu kotiruojamos kaip gana saugi investicija: vidutinė rizika su patraukliu pelningumu. Ypač čia išsiskiria Estija, kuri akivaizdžiai yra įgavusi investuotojų pasitikėjimą,“ – teigia S. Vagonis. Pastaraisiais metais, priduria „Ober-Haus“ atstovas, investicinis pelningumas Europoje išlaiko stabilumą, o nusistovėjusi prioritetinė investicinė kryptis – šalys su stipria ekonomika bei aukštos kokybės turtas.

Būsto rinka

2012 metais ryškiausius kainų pokyčius „Ober-Haus“ fiksuoja Estijos sostinėje Taline, kur vidutiniškai būstas pabrango 6 proc. „Labai logiškas kilimas. Kuo stipresnė šalies ekonomika, tuo aukštesnis kainų lygis ir stipresnė perkamoji galia, ką mes ir stebime Estijoje“, – teigia S. Vagonis. Rygoje kainos palypėjo 2 proc., tuo tarpu Vilniuje praėjusiais metais buvo stebimas simbolinis 1,4 proc. smuktelėjimas. Nepaisant neigiamo metinio pokyčio, aukščiausia vidutinė kvadratinio metro kaina ir toliau išlieka Lietuvos sostinėje – 4091 Lt/kv. m, Taline – 3887 Lt/kv. m, Rygoje – 3414 Lt/kv. m.

shutterstock_88080472

„Ober-Haus“ duomenimis, 2013 metų pradžioje daugiausią neparduotų naujos statybos butų fiksuojama Rygoje – 1600 vienetų, Vilniuje šis rodiklis siekia 1550, o Taline – 650. Nepaisant Vilniuje ir Rygoje šiuo metu esančios gan plačios pasiūlos, būtent šiuose miestuose vėl prognozuojamas spartus jos pasipildymas naujais būsto projektais 2013 m. Visos trys Baltijos šalių sostinės 2012 metais išlaikė stabilią sandorių kiekio augimo kreivę. Pasak S. Vagonio, tai liudija, kad pirkėjų pasitikėjimas į nekilnojamojo turto rinką sugrįžo: „Žmonės, skirtingai nei 2008-2010 metų periodu, jau nesibaimina pirkti būsto dėl to, kad jų investicija gali nuvertėti“, – teigia „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Pasak jo, žvelgiant į ateities perspektyvas, jei šalių ekonomika plėtosis pagal šiuo metu numatytas valstybinių ir komercinių institucijų prognozes, būsto rinkos turėtų laukti nedidelis, bet stabilus NT kainų augimas, kuris ilgesniame laikotarpyje neturėtų viršyti vidutinio 3-5% metinio dydžio. „Ši prognozė paremta tuo, kad visgi būsto paskolų palūkanos išlieka labai patrauklios (Lietuvoje- 2,4%, Estija – 2,5%, Latvija – 3,2% (EUR) ) ir atrodo, kad bent kelerius metus jos tokios ir išliks. O jei netolimoje ateityje augs darbo vietų skaičius ir atlyginimai – gyventojai bus dar drąsesni bei pajėgesni finansiškai įsigydami nekilnojamąjį turtą. Aišku, prognozių „kortas“ gali sumaišyti sunkiai numatoma situacija pasaulio ir Europos ekonomikoje“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Išsamią Baltijos šalių NT rinkos apžvalgą 2012 m. pristatysime artimiausiu metu.

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų spalio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2023 metų rugsėjo mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 1,1% (2023 metų rugsėjį metinis augimas siekė 2,6%). 2023 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai sumažėjo 0,1%, 0,1% ir 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.565 (-3 Eur/m²),  1.722 Eur (-2 Eur/m²) ir 1.074 Eur (-4 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje spalio mėnesį užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.619 Eur (+6 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.103Eur. Per metus (2023 metų spalio mėnesį, palyginti su 2022 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 0,8%, Kaune – 1,8%, Klaipėdoje – 0,7%, Šiauliuose – 3,4% ir Panevėžyje – 1,9%. „Reikšmingai žemyn pasikoregavęs būsto rinkos aktyvumas ir nustojusios augti pardavimo kainos, akivaizdžiai koreguoja ir naujo būsto plėtotojų sprendimus. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pradėtų statyti būstų skaičius daugiabučiuose (trijų ar daugiau būstų pastatuose) Lietuvoje 2023 m. I-III ketv., palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu,…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Paspaudę "Aš sutinku" arba naršydami toliau, patvirtisite savo sutikimą. Aš sutinku

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.