Belaukiant euro: rinkos stabtelėjimas vietoje lauktos karštligės

Entuziastingas pirmasis 2014 metų pusmetis Lietuvos būsto rinkoje įsuko optimistinių lūkesčių karuselę, kuriai po truputį pradedant stoti rinkoje įsivyrauja santūresnė atmosfera. Po spartaus atsigavimo pirmoje metų pusėje, trečiąjį ketvirtį jau fiksuojamos nuosaikesnės nuotaikos ir net nedideli neigiami šio sektoriaus rodikliai. Tokios įžvalgos pateikiamos naujausioje bendrovės „Ober-Haus“ šių metų III ketvirčio būsto rinkos apžvalgoje.

„Rimstantis rinkos aktyvumas ir po ilgesnio laikotarpio Lietuvos didmiesčiuose užfiksuotas bendras butų kainų sumažėjimas šiek tiek niaukia pakylėtas rinkos dalyvių nuotaikas. Kita vertus, trečiojo šių metų ketvirčio rodikliai nėra tokie prasti, kad galima būtų teigti apie besiformuojančią neigiamą būsto rinkos kryptį“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Nuo 2013 m. pradžios Vilniuje buvo stebimos tik teigiamos butų kainų tendencijos. Tuo tarpu šių metų rugsėjį „Ober-Haus“ analitikų užfiksuotas nežymus (0,2%) shutterstock_61288945kainų sumažėjimas signalizuoja apie rinkos stabilizaciją pačiame aktyviausiame šalies regione. Tačiau bendri šių metų kainų pokyčių rodikliai išlieka teigiami. „Ober-Haus“ duomenimis, per devynis šių metų mėnesius Vilniuje butų kainos kilo 5,6% (senos statybos butų augimas sudarė 8,3%, naujos statybos – 3,2% ), Panevėžyje – 2,6%, Klaipėdoje – 2,1%, Šiauliuose – 1,6%, ir Kaune – 1,4%.

„Rudeninis rinkos stabtelėjimas nėra akivaizdi ar pagrįsta priežastis ryškesniam kainų mažėjimui. Dabartinė ekonominė šalies ir nekilnojamojo turto rinkos situacija yra kur kas tvirtesnė nei krizės ir žemiausių kainų laikotarpiu. Todėl vargu ar įmanoma tikėtis smarkaus, 5-10%, būsto kainų sumažėjimo, vėl grąžinsiančio kainas į krizinio laikotarpio lygį“, – teigia S. Vagonis. „Ober-Haus“ atstovas prognozuoja, kad artimiausiu metu jei ir pamatysime neigiamas kainų korekcijas, tai jos siektų iki vieno ar kelių procentų: „Tokie nežymūs pokyčiai būtų nulemti sumažėjusiais gyventojų lūkesčiais ir, kalbant apie Vilnių, vis augančia naujos statybos būsto konkurencija plėtotojų tarpe“, – priduria ekspertas.

„Ober-Haus“ pastebi, kad būtent šių metų kovo ir balandžio mėnesiai buvo išskirtiniai būsto rinkoje. Šiais mėnesiais Lietuvoje buvo įregistruota po 3.000 butų pirkimo sandorių per mėnesį, t. y. beveik tiek pat, kiek buvo sudaroma sandorių pačiame būsto rinkos įkarštyje 2005 ir 2007 metais*. S. Vagonis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu naujo būsto statybų tempai yra bent 2 kartus mažesni nei minėtuoju laikotarpiu, todėl labai tikėtina, kad tokį statistinį šuolį galėjo lemti didesnis butų sandorių įregistravimas vienu metu** bei senesnės statybos butų paklausos augimas: „Būtent senos statybos butai tapo rinkos varikliu bendrame Lietuvos didmiesčių būsto rinkos sandorių kontekste. Išsiskiria tik sostinės rodikliai, kur bendrą sandorių kiekį augina dar ir sparčiai plėtojami nauji projektai“, – kalba ekspertas. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad 2014 metais pirminėje rinkoje parduotų butų dalis tarp visų sandorių išaugo iki 30 proc., 2011 metais šis skaičius siekė 20 proc.

„Ober-Haus“ skaičiuoja, kad trečiąjį šių metų ketvirtį penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkti arba rezervuoti 773 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose. Tai yra beveik trečdaliu mažiau nei jų buvo realizuota per pirmąjį arba antrąjį šių metų ketvirčius, ir 5% mažiau nei per 2013 m. III ketv. Smuktelėjusi naujo būsto paklausa kol kas dar neprasilenkia su sparčiais statybų tempais. „Ober-Haus“ duomenimis, 2014 metais Vilniuje buvo pradėtos ar tęsiamos net 40-ies naujų skirtingų daugiabučių projektų statybos, kuriuose planuojama iš viso įrengti apie 3.000 naujų butų. „Atrodytų, kad tai išties nemažas naujo būsto kiekis, kuris pradėjo skatinti įvairius rinkos dalyvių pamąstymus apie galimą pasiūlos perviršį ir galbūt užprogramuotą naujos statybos būsto kainų mažėjimą“, – analizuoja S. Vagonis.

„Ober-Haus“ duomenimis, šiais metais Vilniuje iš viso planuojama baigti 2.794 naujų butų statybas, o 2015 metais – apie 2.900 naujų butų. Nagrinėjant šių apimčių perspektyvas rinkoje, reikėtų atsižvelgti į paklausos apimtis. Skaičiuojant nuo 2009 m., „Ober-Haus“ šiais metais Vilniuje stebi rekordiškai aukštą paklausą: per tris šių metų ketvirčius pirminėje rinkoje buvo realizuota virš 2.360 naujų butų ir tai beveik sutampa su šiuometinėmis naujo būsto plėtros apimtimis sostinėje. „Net jeigu ketvirtasis šių metų ketvirtis, palyginti su trečiuoju, bus kuklesnis, vis tiek nupirktų butų kiekis bus ne ką mažesnis nei metinė šių metų pasiūla“, – kalba S. Vagonis ir priduria, kad jei 2015 metais išsilaikys panašus paklausos lygis***, tai didžioji dalis naujų projektų turėtų būti sėkmingai realizuoti ir ateinančiais metais.

Vienas iš esminių indikatorių, kuris galėtų signalizuoti apie būsto pasiūlos perteklių, yra neparduotų butų kiekis jau pilnai įgyvendintuose projektuose. Tačiau šių metų trečiasis ketvirtis to dar nerodo. „Ober-Haus“ duomenimis, Lietuvos didmiesčiuose bendras neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose skaičius sudarė šie tiek daugiau nei 1.900, arba 21% mažiau nei prieš metus. Vilniuje neparduotų butų tokiuose namuose yra beveik 1.000 (12% mažiau nei prieš metus), Kaune250 butų, Klaipėdoje633 butai, o Šiauliuose ir Panevėžyje kartu – 32 naujos statybos butų. „Manytumėme, kad plėtotojai turi puikias galimybių sėkmingai užbaigti pradėtus projektus, o naujų, dar nepradėtų ateitis priklausys nuo 2015 metais susiformuosiančios naujos statybos būsto paklausos“, – teigia S. Vagonis.


 

*2005 m. – 3.140, o 2007 – 3.000 butų sandorių per mėnesį

** nes dažniausiai naujos statybos būsto projektuose galutiniai pirkimo-pardavimo sandoriai registruojami vienu metu

*** apie 250 naujų butų per mėnesį

 

Išsamų Lietuvos būsto III ketvirčio komentarą rasite čia

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų spalio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2023 metų rugsėjo mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 1,1% (2023 metų rugsėjį metinis augimas siekė 2,6%). 2023 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai sumažėjo 0,1%, 0,1% ir 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.565 (-3 Eur/m²),  1.722 Eur (-2 Eur/m²) ir 1.074 Eur (-4 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje spalio mėnesį užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.619 Eur (+6 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.103Eur. Per metus (2023 metų spalio mėnesį, palyginti su 2022 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 0,8%, Kaune – 1,8%, Klaipėdoje – 0,7%, Šiauliuose – 3,4% ir Panevėžyje – 1,9%. „Reikšmingai žemyn pasikoregavęs būsto rinkos aktyvumas ir nustojusios augti pardavimo kainos, akivaizdžiai koreguoja ir naujo būsto plėtotojų sprendimus. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pradėtų statyti būstų skaičius daugiabučiuose (trijų ar daugiau būstų pastatuose) Lietuvoje 2023 m. I-III ketv., palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu,…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Paspaudę "Aš sutinku" arba naršydami toliau, patvirtisite savo sutikimą. Aš sutinku

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.