Belaukiant euro: rinkos stabtelėjimas vietoje lauktos karštligės
Entuziastingas pirmasis 2014 metų pusmetis Lietuvos būsto rinkoje įsuko optimistinių lūkesčių karuselę, kuriai po truputį pradedant stoti rinkoje įsivyrauja santūresnė atmosfera. Po spartaus atsigavimo pirmoje metų pusėje, trečiąjį ketvirtį jau fiksuojamos nuosaikesnės nuotaikos ir net nedideli neigiami šio sektoriaus rodikliai. Tokios įžvalgos pateikiamos naujausioje bendrovės „Ober-Haus“ šių metų III ketvirčio būsto rinkos apžvalgoje.
„Rimstantis rinkos aktyvumas ir po ilgesnio laikotarpio Lietuvos didmiesčiuose užfiksuotas bendras butų kainų sumažėjimas šiek tiek niaukia pakylėtas rinkos dalyvių nuotaikas. Kita vertus, trečiojo šių metų ketvirčio rodikliai nėra tokie prasti, kad galima būtų teigti apie besiformuojančią neigiamą būsto rinkos kryptį“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.
Nuo 2013 m. pradžios Vilniuje buvo stebimos tik teigiamos butų kainų tendencijos. Tuo tarpu šių metų rugsėjį „Ober-Haus“ analitikų užfiksuotas nežymus (0,2%) kainų sumažėjimas signalizuoja apie rinkos stabilizaciją pačiame aktyviausiame šalies regione. Tačiau bendri šių metų kainų pokyčių rodikliai išlieka teigiami. „Ober-Haus“ duomenimis, per devynis šių metų mėnesius Vilniuje butų kainos kilo 5,6% (senos statybos butų augimas sudarė 8,3%, naujos statybos – 3,2% ), Panevėžyje – 2,6%, Klaipėdoje – 2,1%, Šiauliuose – 1,6%, ir Kaune – 1,4%.
„Rudeninis rinkos stabtelėjimas nėra akivaizdi ar pagrįsta priežastis ryškesniam kainų mažėjimui. Dabartinė ekonominė šalies ir nekilnojamojo turto rinkos situacija yra kur kas tvirtesnė nei krizės ir žemiausių kainų laikotarpiu. Todėl vargu ar įmanoma tikėtis smarkaus, 5-10%, būsto kainų sumažėjimo, vėl grąžinsiančio kainas į krizinio laikotarpio lygį“, – teigia S. Vagonis. „Ober-Haus“ atstovas prognozuoja, kad artimiausiu metu jei ir pamatysime neigiamas kainų korekcijas, tai jos siektų iki vieno ar kelių procentų: „Tokie nežymūs pokyčiai būtų nulemti sumažėjusiais gyventojų lūkesčiais ir, kalbant apie Vilnių, vis augančia naujos statybos būsto konkurencija plėtotojų tarpe“, – priduria ekspertas.
„Ober-Haus“ pastebi, kad būtent šių metų kovo ir balandžio mėnesiai buvo išskirtiniai būsto rinkoje. Šiais mėnesiais Lietuvoje buvo įregistruota po 3.000 butų pirkimo sandorių per mėnesį, t. y. beveik tiek pat, kiek buvo sudaroma sandorių pačiame būsto rinkos įkarštyje 2005 ir 2007 metais*. S. Vagonis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu naujo būsto statybų tempai yra bent 2 kartus mažesni nei minėtuoju laikotarpiu, todėl labai tikėtina, kad tokį statistinį šuolį galėjo lemti didesnis butų sandorių įregistravimas vienu metu** bei senesnės statybos butų paklausos augimas: „Būtent senos statybos butai tapo rinkos varikliu bendrame Lietuvos didmiesčių būsto rinkos sandorių kontekste. Išsiskiria tik sostinės rodikliai, kur bendrą sandorių kiekį augina dar ir sparčiai plėtojami nauji projektai“, – kalba ekspertas. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad 2014 metais pirminėje rinkoje parduotų butų dalis tarp visų sandorių išaugo iki 30 proc., 2011 metais šis skaičius siekė 20 proc.
„Ober-Haus“ skaičiuoja, kad trečiąjį šių metų ketvirtį penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkti arba rezervuoti 773 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose. Tai yra beveik trečdaliu mažiau nei jų buvo realizuota per pirmąjį arba antrąjį šių metų ketvirčius, ir 5% mažiau nei per 2013 m. III ketv. Smuktelėjusi naujo būsto paklausa kol kas dar neprasilenkia su sparčiais statybų tempais. „Ober-Haus“ duomenimis, 2014 metais Vilniuje buvo pradėtos ar tęsiamos net 40-ies naujų skirtingų daugiabučių projektų statybos, kuriuose planuojama iš viso įrengti apie 3.000 naujų butų. „Atrodytų, kad tai išties nemažas naujo būsto kiekis, kuris pradėjo skatinti įvairius rinkos dalyvių pamąstymus apie galimą pasiūlos perviršį ir galbūt užprogramuotą naujos statybos būsto kainų mažėjimą“, – analizuoja S. Vagonis.
„Ober-Haus“ duomenimis, šiais metais Vilniuje iš viso planuojama baigti 2.794 naujų butų statybas, o 2015 metais – apie 2.900 naujų butų. Nagrinėjant šių apimčių perspektyvas rinkoje, reikėtų atsižvelgti į paklausos apimtis. Skaičiuojant nuo 2009 m., „Ober-Haus“ šiais metais Vilniuje stebi rekordiškai aukštą paklausą: per tris šių metų ketvirčius pirminėje rinkoje buvo realizuota virš 2.360 naujų butų ir tai beveik sutampa su šiuometinėmis naujo būsto plėtros apimtimis sostinėje. „Net jeigu ketvirtasis šių metų ketvirtis, palyginti su trečiuoju, bus kuklesnis, vis tiek nupirktų butų kiekis bus ne ką mažesnis nei metinė šių metų pasiūla“, – kalba S. Vagonis ir priduria, kad jei 2015 metais išsilaikys panašus paklausos lygis***, tai didžioji dalis naujų projektų turėtų būti sėkmingai realizuoti ir ateinančiais metais.
Vienas iš esminių indikatorių, kuris galėtų signalizuoti apie būsto pasiūlos perteklių, yra neparduotų butų kiekis jau pilnai įgyvendintuose projektuose. Tačiau šių metų trečiasis ketvirtis to dar nerodo. „Ober-Haus“ duomenimis, Lietuvos didmiesčiuose bendras neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose skaičius sudarė šie tiek daugiau nei 1.900, arba 21% mažiau nei prieš metus. Vilniuje neparduotų butų tokiuose namuose yra beveik 1.000 (12% mažiau nei prieš metus), Kaune – 250 butų, Klaipėdoje – 633 butai, o Šiauliuose ir Panevėžyje kartu – 32 naujos statybos butų. „Manytumėme, kad plėtotojai turi puikias galimybių sėkmingai užbaigti pradėtus projektus, o naujų, dar nepradėtų ateitis priklausys nuo 2015 metais susiformuosiančios naujos statybos būsto paklausos“, – teigia S. Vagonis.
*2005 m. – 3.140, o 2007 – 3.000 butų sandorių per mėnesį
** nes dažniausiai naujos statybos būsto projektuose galutiniai pirkimo-pardavimo sandoriai registruojami vienu metu
*** apie 250 naujų butų per mėnesį
Išsamų Lietuvos būsto III ketvirčio komentarą rasite čia
Entuziastingas pirmasis 2014 metų pusmetis Lietuvos būsto rinkoje įsuko optimistinių lūkesčių karuselę, kuriai po truputį pradedant stoti rinkoje įsivyrauja santūresnė atmosfera. Po spartaus atsigavimo pirmoje metų pusėje, trečiąjį ketvirtį jau fiksuojamos nuosaikesnės nuotaikos ir net nedideli neigiami šio sektoriaus rodikliai. Tokios įžvalgos pateikiamos naujausioje bendrovės „Ober-Haus“ šių metų III ketvirčio būsto rinkos apžvalgoje.
„Rimstantis rinkos aktyvumas ir po ilgesnio laikotarpio Lietuvos didmiesčiuose užfiksuotas bendras butų kainų sumažėjimas šiek tiek niaukia pakylėtas rinkos dalyvių nuotaikas. Kita vertus, trečiojo šių metų ketvirčio rodikliai nėra tokie prasti, kad galima būtų teigti apie besiformuojančią neigiamą būsto rinkos kryptį“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.
Nuo 2013 m. pradžios Vilniuje buvo stebimos tik teigiamos butų kainų tendencijos. Tuo tarpu šių metų rugsėjį „Ober-Haus“ analitikų užfiksuotas nežymus (0,2%) kainų sumažėjimas signalizuoja apie rinkos stabilizaciją pačiame aktyviausiame šalies regione. Tačiau bendri šių metų kainų pokyčių rodikliai išlieka teigiami. „Ober-Haus“ duomenimis, per devynis šių metų mėnesius Vilniuje butų kainos kilo 5,6% (senos statybos butų augimas sudarė 8,3%, naujos statybos – 3,2% ), Panevėžyje – 2,6%, Klaipėdoje – 2,1%, Šiauliuose – 1,6%, ir Kaune – 1,4%.
„Rudeninis rinkos stabtelėjimas nėra akivaizdi ar pagrįsta priežastis ryškesniam kainų mažėjimui. Dabartinė ekonominė šalies ir nekilnojamojo turto rinkos situacija yra kur kas tvirtesnė nei krizės ir žemiausių kainų laikotarpiu. Todėl vargu ar įmanoma tikėtis smarkaus, 5-10%, būsto kainų sumažėjimo, vėl grąžinsiančio kainas į krizinio laikotarpio lygį“, – teigia S. Vagonis. „Ober-Haus“ atstovas prognozuoja, kad artimiausiu metu jei ir pamatysime neigiamas kainų korekcijas, tai jos siektų iki vieno ar kelių procentų: „Tokie nežymūs pokyčiai būtų nulemti sumažėjusiais gyventojų lūkesčiais ir, kalbant apie Vilnių, vis augančia naujos statybos būsto konkurencija plėtotojų tarpe“, – priduria ekspertas.
„Ober-Haus“ pastebi, kad būtent šių metų kovo ir balandžio mėnesiai buvo išskirtiniai būsto rinkoje. Šiais mėnesiais Lietuvoje buvo įregistruota po 3.000 butų pirkimo sandorių per mėnesį, t. y. beveik tiek pat, kiek buvo sudaroma sandorių pačiame būsto rinkos įkarštyje 2005 ir 2007 metais*. S. Vagonis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu naujo būsto statybų tempai yra bent 2 kartus mažesni nei minėtuoju laikotarpiu, todėl labai tikėtina, kad tokį statistinį šuolį galėjo lemti didesnis butų sandorių įregistravimas vienu metu** bei senesnės statybos butų paklausos augimas: „Būtent senos statybos butai tapo rinkos varikliu bendrame Lietuvos didmiesčių būsto rinkos sandorių kontekste. Išsiskiria tik sostinės rodikliai, kur bendrą sandorių kiekį augina dar ir sparčiai plėtojami nauji projektai“, – kalba ekspertas. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad 2014 metais pirminėje rinkoje parduotų butų dalis tarp visų sandorių išaugo iki 30 proc., 2011 metais šis skaičius siekė 20 proc.
„Ober-Haus“ skaičiuoja, kad trečiąjį šių metų ketvirtį penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkti arba rezervuoti 773 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose. Tai yra beveik trečdaliu mažiau nei jų buvo realizuota per pirmąjį arba antrąjį šių metų ketvirčius, ir 5% mažiau nei per 2013 m. III ketv. Smuktelėjusi naujo būsto paklausa kol kas dar neprasilenkia su sparčiais statybų tempais. „Ober-Haus“ duomenimis, 2014 metais Vilniuje buvo pradėtos ar tęsiamos net 40-ies naujų skirtingų daugiabučių projektų statybos, kuriuose planuojama iš viso įrengti apie 3.000 naujų butų. „Atrodytų, kad tai išties nemažas naujo būsto kiekis, kuris pradėjo skatinti įvairius rinkos dalyvių pamąstymus apie galimą pasiūlos perviršį ir galbūt užprogramuotą naujos statybos būsto kainų mažėjimą“, – analizuoja S. Vagonis.
„Ober-Haus“ duomenimis, šiais metais Vilniuje iš viso planuojama baigti 2.794 naujų butų statybas, o 2015 metais – apie 2.900 naujų butų. Nagrinėjant šių apimčių perspektyvas rinkoje, reikėtų atsižvelgti į paklausos apimtis. Skaičiuojant nuo 2009 m., „Ober-Haus“ šiais metais Vilniuje stebi rekordiškai aukštą paklausą: per tris šių metų ketvirčius pirminėje rinkoje buvo realizuota virš 2.360 naujų butų ir tai beveik sutampa su šiuometinėmis naujo būsto plėtros apimtimis sostinėje. „Net jeigu ketvirtasis šių metų ketvirtis, palyginti su trečiuoju, bus kuklesnis, vis tiek nupirktų butų kiekis bus ne ką mažesnis nei metinė šių metų pasiūla“, – kalba S. Vagonis ir priduria, kad jei 2015 metais išsilaikys panašus paklausos lygis***, tai didžioji dalis naujų projektų turėtų būti sėkmingai realizuoti ir ateinančiais metais.
Vienas iš esminių indikatorių, kuris galėtų signalizuoti apie būsto pasiūlos perteklių, yra neparduotų butų kiekis jau pilnai įgyvendintuose projektuose. Tačiau šių metų trečiasis ketvirtis to dar nerodo. „Ober-Haus“ duomenimis, Lietuvos didmiesčiuose bendras neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose skaičius sudarė šie tiek daugiau nei 1.900, arba 21% mažiau nei prieš metus. Vilniuje neparduotų butų tokiuose namuose yra beveik 1.000 (12% mažiau nei prieš metus), Kaune – 250 butų, Klaipėdoje – 633 butai, o Šiauliuose ir Panevėžyje kartu – 32 naujos statybos butų. „Manytumėme, kad plėtotojai turi puikias galimybių sėkmingai užbaigti pradėtus projektus, o naujų, dar nepradėtų ateitis priklausys nuo 2015 metais susiformuosiančios naujos statybos būsto paklausos“, – teigia S. Vagonis.
*2005 m. – 3.140, o 2007 – 3.000 butų sandorių per mėnesį
** nes dažniausiai naujos statybos būsto projektuose galutiniai pirkimo-pardavimo sandoriai registruojami vienu metu
*** apie 250 naujų butų per mėnesį
Išsamų Lietuvos būsto III ketvirčio komentarą rasite čia
Naujienos
Visos naujienosProjekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…
Kam rūpi aukštos lubos?
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…
Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…