Birželis pastebimai aktyvesnis naujos statybos butų rinkoje

2020 metų birželio mėnesį Vilniaus ir Kauno naujos statybos butų rinkoje antrą mėnesį iš eilės fiksuojamos augančios realizacijos apimtys. Tuo tarpu Klaipėdoje jos išliko panašiame lygyje kaip ir šių metų gegužės mėnesį.

„Ober-Haus“ duomenimis, šių metų birželio mėnesį Vilniaus daugiabučių pirminėje rinkoje, skaičiuojant parduotus ir rezervuotus butus jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose, bendras realizacijos balansas (naujai sudarytų ir nutrūkusių susitarimų skaičiaus skirtumas) sudarė 258 butus arba 95% daugiau, palyginti su 2020 metų gegužės mėnesiu. Tuo tarpu lyginant su šių metų balandžio mėnesiu, naujų butų sostinėje realizuota 5,3 karto daugiau. Žvelgiant į šių metų balandžio (48 butai), gegužės (132 butai) ir birželio (258 butai) mėnesio naujų butų realizacijos rodiklius, matyti, kad po itin staigaus aktyvumo kritimo balandžio mėnesį kitais mėnesiais jau stebimas pirkėjų sugrįžimas į sostinės naujos statybos sektorių.

„Akivaizdu, kad bendras šių metų antrojo ketvirčio realizacijos rodiklis, palyginti su ankstesniais laikotarpiais, yra itin kuklus. Jeigu 2019 metais vidutiniškai per ketvirtį Vilniaus pirminėje rinkoje buvo susitariama dėl daugiau nei 1.400 naujų butų įsigijimo, tai šių metų antrojo ketvirčio rezultatas yra beveik 70% mažesnis“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Pastaraisiais mėnesiais tokios pačios aktyvumo tendencijos, kaip Vilniuje, stebimos ir Kaune. „Ober-Haus“ duomenimis, šių metų birželio mėnesį Kauno daugiabučių pirminėje rinkoje, skaičiuojant parduotus ir rezervuotus butus jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose, bendras realizacijos balansas sudarė 59 butus arba 3,1 karto daugiau, palyginti su 2020 metų gegužės mėnesiu. Lyginant su šių metų balandžio mėnesiu, naujų butų laikinojoje sostinėje realizuota 4,5 karto daugiau. Kaip ir Vilniuje, bendras šių metų antrojo ketvirčio realizacijos rodiklis taip pat kuklus. Jeigu 2019 metais vidutiniškai per ketvirtį Kauno pirminėje rinkoje buvo susitariama dėl beveik 250 naujų butų įsigijimo, tai šių metų antrojo ketvirčio rezultatas yra 63% mažesnis.

Tuo tarpu Klaipėdoje didesnio naujų butų susitarimų šuolio šių metų birželio mėnesį nebuvo užfiksuota. „Ober-Haus“ duomenimis, šių metų birželio mėnesį Klaipėdos daugiabučių pirminėje rinkoje, skaičiuojant parduotus ir rezervuotus butus jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose, bendras realizacijos balansas sudarė 16 butų arba 6% mažiau, palyginti su 2020 metų gegužės mėnesiu (17 butų). 2019 metais vidutiniškai per ketvirtį Klaipėdos pirminėje rinkoje buvo susitariama dėl beveik 120 naujų butų įsigijimo, tad šių metų antrojo ketvirčio rezultatas yra 64% mažesnis.

„Viena iš priežasčių, kodėl Klaipėdos mieste per pastaruosius tris mėnesius nėra stebimos spartesnio aktyvumo atsigavimo tendencijos, tai ir daug kuklesnės daugiabučių statybų apimtys nei kituose didmiesčiuose“, – sako R. Reginis. Pasak „Ober-Haus“ atstovo, jeigu Vilniuje ir Kaune daugiabučių statybos nestoja ir plėtotojai rinkai reguliariai pasiūlo vis naujų projektų, tai Klaipėdoje plėtotojai nėra nusiteikę taip optimistiškai. T. y. nepradedamos anksčiau suplanuotų projektų statybos gali nulemti itin negausų pastatytų butų skaičių 2021 metais, o tai atsiliepia ir bendriems realizacijos rodikliams jau dabar.

Staiga sumažėjęs rinkos aktyvumas padidino neparduotų butų skaičių

„Žvelgiant į pastaruosius tris mėnesius arba, galima sakyti, karantino laikotarpį, matome, kad plėtotojai iš esmės nestabdė pradėtų darbų ir stengėsi dirbti įprastu ritmu. Kadangi bendras rinkos aktyvumas stipriai sumažėjo, o daugiabučių projektai buvo įgyvendinami – buvo baigiamos jų statybos – tai 2020 metų antrąjį ketvirtį buvo stebimas neparduotų butų skaičiaus augimas jau pastatytuose daugiabučiuose visuose didžiausiuose šalies didmiesčiuose“, – atkreipia dėmesį R. Reginis.

„Ober-Haus“ skaičiavimais, 2020 metų antrojo ketvirčio pabaigoje jau pastatytuose daugiabučiuose Vilniuje buvo siūloma įsigyti 1.413 butų arba 22% daugiau nei 2020 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje, Kaune – 259 butus (43% daugiau nei 2020 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje), o Klaipėdoje – 293 butus (beveik 17% daugiau nei 2020 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje).

„Žvelgiant į šiuos skaičius istoriškai, plėtotojams neparduotų butų skaičius dar neturėtų kelti didesnio susirūpinimo“, – sako R. Reginis. Pavyzdžiui, Vilniuje ir Kaune dar didesnis neparduotų butų skaičius pastarąjį kartą buvo fiksuojamas 2018 metų pabaigoje (atitinkamai 1.467 ir 276 butai), o Klaipėdoje 2019 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje – 318 butų.

„Žinoma, išliekanti dar sąlyginai vangi naujos statybos butų paklausa šalies didmiesčiuose bei nemažinamu tempu tęsiamos pradėtų projektų statybos artimiausiu metu matyt lems ir tolimesnį neparduotų butų skaičiaus augimą pastatytuose daugiabučiuose namuose. Tačiau kaip rodo pastarųjų kelių mėnesių duomenys – pirkėjų pasitikėjimas naujos statybos butų sektoriumi jau sugrįžta. Tuo pačiu visai rinkai yra siunčiama pakankamai aiški žinia, kad tai buvo nors itin staigus, tačiau trumpas naujų butų rinkos stabtelėjimas. Dabar belieka stebėti, kokiais tempais rinka atsispirs nuo pastarojo dešimtmečio aktyvumo dugno“, – sako R. Reginis.

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos
+
Būtinieji
Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, mūsų sistemose negali būti išjungti.
Funkciniai
Šie slapukai suteikia galimybę pagerinti funkcionalumą ir suasmeninimą, pavyzdžiui, jie pagerina pateikiamo turinio formatą ir formą, nustato šrifto dydį ar svetainės elementų pozicijas. Jie gali būti įdiegti mūsų arba kitų tiekėjų, kurie teikia į mūsų puslapius įdėtas paslaugas. Jei neleisite šiems slapukams veikti, kai kurios ar visos minėtos funkcijos negalės tinkamai veikti. Funkciniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Statistiniai
Šie slapukai leidžia mums skaičiuoti apsilankymus ir lankytojų srauto šaltinius, kad galėtume matuoti ir gerinti svetainės veikimą. Pvz., pateikti skaitomiausią turinį pagal rubrikas, kategorijas. Visa šių slapukų informacija yra apibendrinta, todėl anoniminė. Jei neleisite šiems slapukams veikti, nežinosime, kad lankėtės mūsų puslapyje. Statistiniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Reklaminiai
Šiuos slapukus per mūsų svetainę naudoja mūsų reklamos partneriai. Tos bendrovės gali juos naudoti jūsų interesų profiliui formuoti ir jums tinkamoms reklamoms kitose svetainėse parinkti. Jie veikia unikaliai identifikuodami jūsų naršyklę ir įrenginį. Jei neleisite šiems slapukams veikti, įvairiose kitose svetainėse nematysite mūsų tikslingai Jums skirtų pasiūlymų. Reklaminiai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Sutinku su visais Nesutinku su visais

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.