Birželis pastebimai aktyvesnis naujos statybos butų rinkoje
2020 metų birželio mėnesį Vilniaus ir Kauno naujos statybos butų rinkoje antrą mėnesį iš eilės fiksuojamos augančios realizacijos apimtys. Tuo tarpu Klaipėdoje jos išliko panašiame lygyje kaip ir šių metų gegužės mėnesį.
„Ober-Haus“ duomenimis, šių metų birželio mėnesį Vilniaus daugiabučių pirminėje rinkoje, skaičiuojant parduotus ir rezervuotus butus jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose, bendras realizacijos balansas (naujai sudarytų ir nutrūkusių susitarimų skaičiaus skirtumas) sudarė 258 butus arba 95% daugiau, palyginti su 2020 metų gegužės mėnesiu. Tuo tarpu lyginant su šių metų balandžio mėnesiu, naujų butų sostinėje realizuota 5,3 karto daugiau. Žvelgiant į šių metų balandžio (48 butai), gegužės (132 butai) ir birželio (258 butai) mėnesio naujų butų realizacijos rodiklius, matyti, kad po itin staigaus aktyvumo kritimo balandžio mėnesį kitais mėnesiais jau stebimas pirkėjų sugrįžimas į sostinės naujos statybos sektorių.
„Akivaizdu, kad bendras šių metų antrojo ketvirčio realizacijos rodiklis, palyginti su ankstesniais laikotarpiais, yra itin kuklus. Jeigu 2019 metais vidutiniškai per ketvirtį Vilniaus pirminėje rinkoje buvo susitariama dėl daugiau nei 1.400 naujų butų įsigijimo, tai šių metų antrojo ketvirčio rezultatas yra beveik 70% mažesnis“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Pastaraisiais mėnesiais tokios pačios aktyvumo tendencijos, kaip Vilniuje, stebimos ir Kaune. „Ober-Haus“ duomenimis, šių metų birželio mėnesį Kauno daugiabučių pirminėje rinkoje, skaičiuojant parduotus ir rezervuotus butus jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose, bendras realizacijos balansas sudarė 59 butus arba 3,1 karto daugiau, palyginti su 2020 metų gegužės mėnesiu. Lyginant su šių metų balandžio mėnesiu, naujų butų laikinojoje sostinėje realizuota 4,5 karto daugiau. Kaip ir Vilniuje, bendras šių metų antrojo ketvirčio realizacijos rodiklis taip pat kuklus. Jeigu 2019 metais vidutiniškai per ketvirtį Kauno pirminėje rinkoje buvo susitariama dėl beveik 250 naujų butų įsigijimo, tai šių metų antrojo ketvirčio rezultatas yra 63% mažesnis.
Tuo tarpu Klaipėdoje didesnio naujų butų susitarimų šuolio šių metų birželio mėnesį nebuvo užfiksuota. „Ober-Haus“ duomenimis, šių metų birželio mėnesį Klaipėdos daugiabučių pirminėje rinkoje, skaičiuojant parduotus ir rezervuotus butus jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose, bendras realizacijos balansas sudarė 16 butų arba 6% mažiau, palyginti su 2020 metų gegužės mėnesiu (17 butų). 2019 metais vidutiniškai per ketvirtį Klaipėdos pirminėje rinkoje buvo susitariama dėl beveik 120 naujų butų įsigijimo, tad šių metų antrojo ketvirčio rezultatas yra 64% mažesnis.
„Viena iš priežasčių, kodėl Klaipėdos mieste per pastaruosius tris mėnesius nėra stebimos spartesnio aktyvumo atsigavimo tendencijos, tai ir daug kuklesnės daugiabučių statybų apimtys nei kituose didmiesčiuose“, – sako R. Reginis. Pasak „Ober-Haus“ atstovo, jeigu Vilniuje ir Kaune daugiabučių statybos nestoja ir plėtotojai rinkai reguliariai pasiūlo vis naujų projektų, tai Klaipėdoje plėtotojai nėra nusiteikę taip optimistiškai. T. y. nepradedamos anksčiau suplanuotų projektų statybos gali nulemti itin negausų pastatytų butų skaičių 2021 metais, o tai atsiliepia ir bendriems realizacijos rodikliams jau dabar.
Staiga sumažėjęs rinkos aktyvumas padidino neparduotų butų skaičių
„Žvelgiant į pastaruosius tris mėnesius arba, galima sakyti, karantino laikotarpį, matome, kad plėtotojai iš esmės nestabdė pradėtų darbų ir stengėsi dirbti įprastu ritmu. Kadangi bendras rinkos aktyvumas stipriai sumažėjo, o daugiabučių projektai buvo įgyvendinami – buvo baigiamos jų statybos – tai 2020 metų antrąjį ketvirtį buvo stebimas neparduotų butų skaičiaus augimas jau pastatytuose daugiabučiuose visuose didžiausiuose šalies didmiesčiuose“, – atkreipia dėmesį R. Reginis.
„Ober-Haus“ skaičiavimais, 2020 metų antrojo ketvirčio pabaigoje jau pastatytuose daugiabučiuose Vilniuje buvo siūloma įsigyti 1.413 butų arba 22% daugiau nei 2020 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje, Kaune – 259 butus (43% daugiau nei 2020 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje), o Klaipėdoje – 293 butus (beveik 17% daugiau nei 2020 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje).
„Žvelgiant į šiuos skaičius istoriškai, plėtotojams neparduotų butų skaičius dar neturėtų kelti didesnio susirūpinimo“, – sako R. Reginis. Pavyzdžiui, Vilniuje ir Kaune dar didesnis neparduotų butų skaičius pastarąjį kartą buvo fiksuojamas 2018 metų pabaigoje (atitinkamai 1.467 ir 276 butai), o Klaipėdoje 2019 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje – 318 butų.
„Žinoma, išliekanti dar sąlyginai vangi naujos statybos butų paklausa šalies didmiesčiuose bei nemažinamu tempu tęsiamos pradėtų projektų statybos artimiausiu metu matyt lems ir tolimesnį neparduotų butų skaičiaus augimą pastatytuose daugiabučiuose namuose. Tačiau kaip rodo pastarųjų kelių mėnesių duomenys – pirkėjų pasitikėjimas naujos statybos butų sektoriumi jau sugrįžta. Tuo pačiu visai rinkai yra siunčiama pakankamai aiški žinia, kad tai buvo nors itin staigus, tačiau trumpas naujų butų rinkos stabtelėjimas. Dabar belieka stebėti, kokiais tempais rinka atsispirs nuo pastarojo dešimtmečio aktyvumo dugno“, – sako R. Reginis.
2020 metų birželio mėnesį Vilniaus ir Kauno naujos statybos butų rinkoje antrą mėnesį iš eilės fiksuojamos augančios realizacijos apimtys. Tuo tarpu Klaipėdoje jos išliko panašiame lygyje kaip ir šių metų gegužės mėnesį.
„Ober-Haus“ duomenimis, šių metų birželio mėnesį Vilniaus daugiabučių pirminėje rinkoje, skaičiuojant parduotus ir rezervuotus butus jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose, bendras realizacijos balansas (naujai sudarytų ir nutrūkusių susitarimų skaičiaus skirtumas) sudarė 258 butus arba 95% daugiau, palyginti su 2020 metų gegužės mėnesiu. Tuo tarpu lyginant su šių metų balandžio mėnesiu, naujų butų sostinėje realizuota 5,3 karto daugiau. Žvelgiant į šių metų balandžio (48 butai), gegužės (132 butai) ir birželio (258 butai) mėnesio naujų butų realizacijos rodiklius, matyti, kad po itin staigaus aktyvumo kritimo balandžio mėnesį kitais mėnesiais jau stebimas pirkėjų sugrįžimas į sostinės naujos statybos sektorių.
„Akivaizdu, kad bendras šių metų antrojo ketvirčio realizacijos rodiklis, palyginti su ankstesniais laikotarpiais, yra itin kuklus. Jeigu 2019 metais vidutiniškai per ketvirtį Vilniaus pirminėje rinkoje buvo susitariama dėl daugiau nei 1.400 naujų butų įsigijimo, tai šių metų antrojo ketvirčio rezultatas yra beveik 70% mažesnis“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Pastaraisiais mėnesiais tokios pačios aktyvumo tendencijos, kaip Vilniuje, stebimos ir Kaune. „Ober-Haus“ duomenimis, šių metų birželio mėnesį Kauno daugiabučių pirminėje rinkoje, skaičiuojant parduotus ir rezervuotus butus jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose, bendras realizacijos balansas sudarė 59 butus arba 3,1 karto daugiau, palyginti su 2020 metų gegužės mėnesiu. Lyginant su šių metų balandžio mėnesiu, naujų butų laikinojoje sostinėje realizuota 4,5 karto daugiau. Kaip ir Vilniuje, bendras šių metų antrojo ketvirčio realizacijos rodiklis taip pat kuklus. Jeigu 2019 metais vidutiniškai per ketvirtį Kauno pirminėje rinkoje buvo susitariama dėl beveik 250 naujų butų įsigijimo, tai šių metų antrojo ketvirčio rezultatas yra 63% mažesnis.
Tuo tarpu Klaipėdoje didesnio naujų butų susitarimų šuolio šių metų birželio mėnesį nebuvo užfiksuota. „Ober-Haus“ duomenimis, šių metų birželio mėnesį Klaipėdos daugiabučių pirminėje rinkoje, skaičiuojant parduotus ir rezervuotus butus jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose, bendras realizacijos balansas sudarė 16 butų arba 6% mažiau, palyginti su 2020 metų gegužės mėnesiu (17 butų). 2019 metais vidutiniškai per ketvirtį Klaipėdos pirminėje rinkoje buvo susitariama dėl beveik 120 naujų butų įsigijimo, tad šių metų antrojo ketvirčio rezultatas yra 64% mažesnis.
„Viena iš priežasčių, kodėl Klaipėdos mieste per pastaruosius tris mėnesius nėra stebimos spartesnio aktyvumo atsigavimo tendencijos, tai ir daug kuklesnės daugiabučių statybų apimtys nei kituose didmiesčiuose“, – sako R. Reginis. Pasak „Ober-Haus“ atstovo, jeigu Vilniuje ir Kaune daugiabučių statybos nestoja ir plėtotojai rinkai reguliariai pasiūlo vis naujų projektų, tai Klaipėdoje plėtotojai nėra nusiteikę taip optimistiškai. T. y. nepradedamos anksčiau suplanuotų projektų statybos gali nulemti itin negausų pastatytų butų skaičių 2021 metais, o tai atsiliepia ir bendriems realizacijos rodikliams jau dabar.
Staiga sumažėjęs rinkos aktyvumas padidino neparduotų butų skaičių
„Žvelgiant į pastaruosius tris mėnesius arba, galima sakyti, karantino laikotarpį, matome, kad plėtotojai iš esmės nestabdė pradėtų darbų ir stengėsi dirbti įprastu ritmu. Kadangi bendras rinkos aktyvumas stipriai sumažėjo, o daugiabučių projektai buvo įgyvendinami – buvo baigiamos jų statybos – tai 2020 metų antrąjį ketvirtį buvo stebimas neparduotų butų skaičiaus augimas jau pastatytuose daugiabučiuose visuose didžiausiuose šalies didmiesčiuose“, – atkreipia dėmesį R. Reginis.
„Ober-Haus“ skaičiavimais, 2020 metų antrojo ketvirčio pabaigoje jau pastatytuose daugiabučiuose Vilniuje buvo siūloma įsigyti 1.413 butų arba 22% daugiau nei 2020 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje, Kaune – 259 butus (43% daugiau nei 2020 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje), o Klaipėdoje – 293 butus (beveik 17% daugiau nei 2020 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje).
„Žvelgiant į šiuos skaičius istoriškai, plėtotojams neparduotų butų skaičius dar neturėtų kelti didesnio susirūpinimo“, – sako R. Reginis. Pavyzdžiui, Vilniuje ir Kaune dar didesnis neparduotų butų skaičius pastarąjį kartą buvo fiksuojamas 2018 metų pabaigoje (atitinkamai 1.467 ir 276 butai), o Klaipėdoje 2019 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje – 318 butų.
„Žinoma, išliekanti dar sąlyginai vangi naujos statybos butų paklausa šalies didmiesčiuose bei nemažinamu tempu tęsiamos pradėtų projektų statybos artimiausiu metu matyt lems ir tolimesnį neparduotų butų skaičiaus augimą pastatytuose daugiabučiuose namuose. Tačiau kaip rodo pastarųjų kelių mėnesių duomenys – pirkėjų pasitikėjimas naujos statybos butų sektoriumi jau sugrįžta. Tuo pačiu visai rinkai yra siunčiama pakankamai aiški žinia, kad tai buvo nors itin staigus, tačiau trumpas naujų butų rinkos stabtelėjimas. Dabar belieka stebėti, kokiais tempais rinka atsispirs nuo pastarojo dešimtmečio aktyvumo dugno“, – sako R. Reginis.
Naujienos
Visos naujienosProjekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…
Kam rūpi aukštos lubos?
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…
Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…