Butų rinkos aktyvumas sugrįžo į 2019 metų lygį, o kainos tebeauga

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2022 metų balandžio mėnesio reikšmė išaugo 1,6% (2022 metų kovą buvo fiksuojamas 0,8% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 21,4% (2022 metų kovą metinis augimas siekė 21,1%).

2022 metų balandžio mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 1,7% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 2.195 Eur (+37 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje balandžio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 1,6%, 1,2%, 1,3% ir 1,8% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.530 Eur (+24 Eur/m²), 1.446 Eur (+17 Eur/m²), 981 Eur (+12 Eur/m²) ir 954 Eur (+16 Eur/m²).

Per metus (2022 metų balandžio mėnesį, palyginti su 2021 metų balandžio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 22,6%, Kaune – 23,0%, Klaipėdoje – 17,7%, Šiauliuose – 17,2% ir Panevėžyje – 15,4%.

„Lyginant su ankstesnių metų rodikliais, šalies būsto rinkos aktyvumas per pastaruosius kelis mėnesius sumažėjo, tačiau įvertinus itin įtemptą geopolitinę situaciją ir iššūkius šalies ekonomikai, bendras aktyvumo lygis vis tiek išlieka pakankamai aukštas. Šių metų balandžio mėnesio rezultatai rodo, kad didžioji dalis potencialių būsto pirkėjų pakankamai ramiai reaguoja į globalius įvykius ir neatsisako būsto įsigijimo. O toks gana aukštas būsto rinkos aktyvumas palaiko tolimesnį kainų augimą šalies didmiesčiuose.

VĮ Registrų centro duomenimis, bendras parduotų butų skaičius Lietuvoje šių metų balandžio mėnesį buvo 21% mažesnis nei 2021 metų tą patį mėnesį. Vertinant pastarųjų dviejų mėnesių butų segmento aktyvumo rezultatus šalyje, matyti, kad jis sugrįžo į 2019 metų lygį. Tuo tarpu butų pardavimo kainų augimas yra fiksuojamas visuose didmiesčių butų segmentuose, tačiau labiau išsiskiria naujos statybos butų kainų augimas. Pavyzdžiui, šių metų balandį Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje naujos statybos butai brango 2-3 kartus sparčiau nei senesnės statybos butai. Naujos statybos butų pirminėje rinkoje kainų augimas matomas tiek pagal įregistruotus sandorius, tiek stebint plėtotojų lūkesčius. Neretai jau pastatytuose ar dar plėtojamuose projektuose likusių neparduotų butų kainas plėtotojai per mėnesį didina ir po 5-10%. O dar tik planuojamuose statyti projektuose prašomos parduodamų butų kainos yra mažiausiai trečdaliu didesnės nei prieš metus.

Rimti iššūkiai statybų sektoriuje verčia plėtotojus kardinaliai peržiūrėti būsto pardavimų kainodarą dar tik planuojamuose plėtoti projektuose, siekiant juos išlaikyti rentabiliais. Tačiau šių projektų įgyvendinimo sėkmė priklausys ne tik nuo plėtotojų lūkesčių, bet ir nuo pirkėjų galimybių. Panašu, kad ateinantį pusmetį pamatysime, ar didžioji dalis pirkėjų bus pasirengę mokėti daug didesnę kainą už naują būstą nei anksčiau. Tikėtina, kad dabartiniai ir būsimi šalies ekonomikos iššūkiai gali sumažinti dalies potencialių pirkėjų galimybes bei skatins svarstyti senesnės statybos ar mažiau patraukliose vietose esančio naujo būsto įsigijimo galimybes“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2022 m. balandžio mėn.

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų spalio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2023 metų rugsėjo mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 1,1% (2023 metų rugsėjį metinis augimas siekė 2,6%). 2023 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai sumažėjo 0,1%, 0,1% ir 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.565 (-3 Eur/m²),  1.722 Eur (-2 Eur/m²) ir 1.074 Eur (-4 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje spalio mėnesį užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.619 Eur (+6 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.103Eur. Per metus (2023 metų spalio mėnesį, palyginti su 2022 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 0,8%, Kaune – 1,8%, Klaipėdoje – 0,7%, Šiauliuose – 3,4% ir Panevėžyje – 1,9%. „Reikšmingai žemyn pasikoregavęs būsto rinkos aktyvumas ir nustojusios augti pardavimo kainos, akivaizdžiai koreguoja ir naujo būsto plėtotojų sprendimus. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pradėtų statyti būstų skaičius daugiabučiuose (trijų ar daugiau būstų pastatuose) Lietuvoje 2023 m. I-III ketv., palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu,…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Paspaudę "Aš sutinku" arba naršydami toliau, patvirtisite savo sutikimą. Aš sutinku

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.