Dėl žemesnio kainų lygio ekonominės klasės būstas išlaiko savo patrauklumą

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų liepos mėnesio reikšmė išaugo 0,3% (2023 metų birželio buvo fiksuojamas 0,1% sumažėjimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 6,7% (2023 metų birželį metinis augimas siekė 9,1%).

2023 metų liepos mėnesį Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje atitinkamai užfiksuotas 0,3%, 0,4%, 1,4% ir 0,7% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 2.557 Eur (+7 Eur/m²), 1.729 Eur (+6 Eur/m²), 1.093 Eur (+15 Eur/m²)  ir 1.066 Eur (+8 Eur/m²). Klaipėdoje butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.603 Eur.

Per metus (2023 metų liepos mėnesį, palyginti su 2022 metų liepos mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 7,4%, Kaune – 7,0%, Klaipėdoje – 4,9%, Šiauliuose – 5,1% ir Panevėžyje – 4,0%.

„Nors šių metų liepa būsto rinkoje pasižymėjo žemu rinkos aktyvumu, tačiau tai neturėjo neigiamos įtakos butų pardavimo kainoms. Ypač tai matoma nagrinėjant pigiausio būsto segmentą, kuris dėl mažesnių kainų šiuo metu sulaukia didelio dėmesio iš nuosavo būsto ieškančių pirkėjų.

Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, 2023 metų liepos mėnesį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, Lietuvoje įsigyta 24% mažiau senesnės statybos butų (Klaipėdoje – 8%, Kaune – 26%, Vilniuje – 30%, Šiauliuose – 34%, Panevėžyje – 35% mažiau). Jeigu žvelgti į 2023 metų aktyvumo rodiklius, tai prastesnis rezultatas šalyje buvo fiksuojamas tik sausio ir vasario mėnesiais, kuomet būsto rinkos aktyvumas įprastai būna savo žemiausiame taške. Tačiau žvelgiant į ilgesnį laikotarpį, tai pastarąjį kartą toks žemas liepos aktyvumo lygis senesnės statybos butų segmente buvo užfiksuotas tik 2012 metais.

Net ir pastebimai smuktelėjęs būsto rinkos aktyvumo lygis, šių metų liepą neturėjo neigiamos įtakos būsto pardavimo kainoms, priešingai, buvo fiksuojamas nedidelis jų augimas. Viena iš priežasčių, tai išliekanti aukšta pigiausio būsto paklausa šiandieninėje rinkoje. Aukštų palūkanų ir rekordinių butų pardavimo kainų aplinkoje nemaža dalis potencialių būsto pirkėjų priversti dairytis pigesnio būsto, t. y. mažinti savo lūkesčius ir ieškoti mažiau kokybiško būsto. Dažniausiai tai būna butai tipiniuose senos statybos daugiabučiuose miestų gyvenamuosiuose rajonuose, kurie ir sudaro didžiausią būsto rinkos dalį. Analizuojant šiais metais šalies didmiesčiuose sudaromus sandorius, matyti, kad tokio būsto pardavimo kainos ir toliau buvo linkusios po truputį augti. Pavyzdžiui, sostinėje didžiausio susidomėjimo sulaukia senos statybos 2-3 kambarių butai gyvenamuosiuose rajonuose, kurių įsigijimo kaina pastaruoju metu dažniausiai sudaro 1.500-2.500 Eur/kv. m. Tačiau jeigu tai yra naujai įrengtas butas geros būklės senos statybos daugiabutyje (pvz., namas yra nesenai rekonstruotas), tai pirkėjai gali sumokėti ir 3.000 Eur/kv. m. Tuo tarpu Kaune už tokį būstą šiuo metu pirkėjai dažniausiai moka 1.200-1.800 Eur/kv. m, o Klaipėdoje – 1.000-1.700 Eur/kv. m. Tačiau jeigu tai gerai įrengtas butas, pardavimo kaina šiuose miestuose gali siekti ar net viršyti ir 2.000 Eur/kv. m.

Nors butų pardavimo kainos brangesniame didmiesčių būsto segmente (arčiau centrinės miesto dalies ar naujesnės statybos daugiabučiuose) pastaruoju metu iš esmės išlieka stabilios, tačiau tokio būsto pirkėjai turi daug geresnes galimybes derėtis dėl jų pardavimo kainos. Kuomet būstas kainuoja ne vieną šimtą tūkstančių eurų, tokio būsto pardavėjas supranta, kad potencialus pirkėjas turi pigesnio (mažiau kokybiško) būsto įsigijimo alternatyvą. Todėl pastebimai sulėtėjus būsto rinkai, brangesnio būsto pardavėjai, skirtingai nuo pigesnio būsto pardavėjų,  daug dažniau linkę sumažinti pardavimo kainą“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

 

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų spalio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2023 metų rugsėjo mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 1,1% (2023 metų rugsėjį metinis augimas siekė 2,6%). 2023 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai sumažėjo 0,1%, 0,1% ir 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.565 (-3 Eur/m²),  1.722 Eur (-2 Eur/m²) ir 1.074 Eur (-4 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje spalio mėnesį užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.619 Eur (+6 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.103Eur. Per metus (2023 metų spalio mėnesį, palyginti su 2022 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 0,8%, Kaune – 1,8%, Klaipėdoje – 0,7%, Šiauliuose – 3,4% ir Panevėžyje – 1,9%. „Reikšmingai žemyn pasikoregavęs būsto rinkos aktyvumas ir nustojusios augti pardavimo kainos, akivaizdžiai koreguoja ir naujo būsto plėtotojų sprendimus. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pradėtų statyti būstų skaičius daugiabučiuose (trijų ar daugiau būstų pastatuose) Lietuvoje 2023 m. I-III ketv., palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu,…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Paspaudę "Aš sutinku" arba naršydami toliau, patvirtisite savo sutikimą. Aš sutinku

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.