Investicijų į komercinį turtą apimtys viršijo prognozes

Investicijos į komercinį nekilnojamąjį turtą Lietuvoje ir toliau sparčiai auga. „Ober-Haus“ duomenimis, per pirmąjį 2014 metų pusmetį iš viso buvo sudaryta 10 investicinių sandorių*, kurių bendra vertė sudarė apie 470 mln. Lt ir siekė 113.000 m2 modernių komercinės paskirties patalpų. Tai iš ties geras rezultatas, kadangi per visus 2013 metus buvo įsigyta turto už 540 mln. Lt. Skelbiama naujausioje bendrovės „Ober-Haus“ komercinių patalpų apžvalgoje.

Pagal investuotų pinigų sumą, daugiau nei 96% (aštuoni investiciniai sandoriai) buvo išleista Vilniuje esantiems objektams. Kaune per I pusmetį buvo sudaryti du investiciniai nekilnojamojo turto sandoriai. Žvelgiant į įvykusių sandorių pasiskirstymą pagal turto rūšis, proporcijos išliko beveik identiškos kaip ir 2013 metais: net 65% visų investuotų pinigų teko biurams, 32% prekybos centrams ir tik 3% industriniam turtui. „Taigi antrus metus iš eilės yra stebimos tendencijos, kai biurams tenkančios investicijos gerokai didesnės už investicijas skirtas prekybos centrams. Nuo 2001 metų iki 2013 metų, apie 60% visų investuotų lėšų tekdavo prekybinėms patalpoms, o biurų dalis sudarė tik apie ketvirtadalį visų investicijų“, – apie investicijų krypčių pokyčius Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinktos tyrimų departamento vadovas. Šiemet šiam nukrypimui daugiausia įtakos turtėjo didžiausio Lietuvoje A klasės verslo centro „Vilniaus verslo uosto“ sandoris. Švedijos investicijų bendrovė „East Capital Explorer” įsigijo objektą iš bendrovės „Nekilnojamojo turto gama” už 213 mln. Lt. Šis sandoris tapo ne tik svarbiausiu įvykiu 2014 metų pirmąjį pusmetį, bet ir ketvirtu pagal dydį investiciniu nekilnojamojo turto sandoriu Lietuvoje istorijoje.

Analizuojant investuotojų geografiją, 2014 metai siurprizų kol kas neatnešė. Tradiciškai itin aktyvūs skandinavų investuotojai (švedai, suomiai, danai), kurių investiciniai srautai šių metų pirmąjį pusmetį sudarė 75% visų šių metų investicijų. Palyginimui Lietuvos investuotojams teko 6% visų išleistų pinigų, o Rusijos pirkėjams – vos 3%. Taigi, Lietuvos rinka ir toliau stipriai traukia šiaurinius mūsų kaimynus ir nepanašu, kad kažkas turėtų keistis artimiausioje ateityje.

Investicinių nekilnojamojo turto sandorių grąža (yield) ir toliau nuosekliai mažėja. Šiuo metu patraukliausiems objektams – itin geriems verslo ir prekybos centrams – investuotojai pasirengę siūlyti 7,0-7,5% dydžio investicinę grąžą. Mažiau patrauklūs objektai dažniausiai sulaukia siūlymų būti nupirkti už 8,0-9,0% metinį pelningumą.

Šiandien rinkoje yra bent keletas parduodamų didelių objektų, tarp kurių prekybos centras „Europa“ ir verslo centras „North Star“. „Ober-Haus“ skaičiavimais, šiuo metu ant prekystalio iš viso yra turto, kurio bendra prašoma kaina siekia apie 300 mln. litų. „Labai tikėtina, kad didesnė dalis šių objektų gali būti realizuota jau šiemet, tad antrojo šių metų pusmečio rezultatai, atrodo, ir toliau gerins visų šių metų rodiklius“, – kalba S. Vagonis. Tačiau ekspertas abejoja, ar 2014 metai taps rekordiniais Lietuvos istorijoje bei pralenks 2007 ir 2008 metų rezultatus, kai kasmet buvo sudaroma sandorių už daugiau nei 900 mln. litų. Tačiau, pasak „Ober-Haus“ atstovo, galimai 2014 metai taps vieni sėkmingiausių Lietuvos investicinių sandorių rinkoje.

Laisvų biuro plotų lygis ir toliau augs

Jau galima matyti, kaip naujai atidaryti didesni verslo centrai keičia bendrus šio sektoriaus užimtumo rodiklius. Per antrąjį šių metų ketvirtį Vilniuje buvo atidarytas 9.200 m2 nuomojamo biuro ploto turintis verslo centras „Grand Office“. Šiame verslo centre didžioji dalis patalpų (apie 70%) yra išnuomota, o likęs laisvas kiekis prisidėjo prie išaugusio laisvų patalpų skaičiaus rinkoje.

Vilniuje per antrąjį šių metų ketvirtį laisvų patalpų lygis ūgtelėjo nuo 4,6% iki 5,2% ir bendras laisvų biuro patalpų kiekis rinkoje pakilo iki 25.600 m2. „Ober-Haus“ laisvų patalpų apimčių augimą fiksavo tiek A klasės, tiek B klasės verslo centruose. 2014 m. antrojo ketvirčio pabaigoje laisvų patalpų kiekis A klasės verslo centruose sudarė 2,8% (5.300 m2), o B klasės biurų rinkoje ūgtelėjo iki 6,7% (20.300 m2). Per pirmąjį šių metų pusmetį Vilniaus verslo centruose iš viso buvo išnuomota 17.000 m2 biuro patalpų, arba 7% mažiau nei per 2013 m. tą patį laikotarpį. Pasak S. Vagonio, naujai atidaryti verslo centrai, siūlydami perspektyvesnes vietos ir kokybės galimybes, skatina nuomininkų migraciją tarp skirtingų projektų: „Tikėtina, kad šiuo metu statomi ir greitu laiku atsidarysiantys verslo centrai ne tik toliau didins rinkos aktyvumą, bet ir prisidės prie augančio laisvų biuro patalpų kiekio rinkoje“.

„Ober-Haus“ duomenimis, Kaune bendras laisvų patalpų lygis per antrąjį šių metų ketvirtį nežymiai ūgtelėjo – nuo 1,4% iki 1,5%, ir sudarė virš 1.300 m2. Klaipėdoje laisvų patalpų apimtys išlieka aukščiausios tarp Lietuvos didmiesčių, tačiau nuosekliai fiksuojamas jų mažėjimas. Per antrąjį šių metų ketvirtį šis rodiklis smuktelėjo nuo 14,8% iki 14,4% ir bendras laisvų patalpų kiekis Klaipėdos moderniuose verslo centruose sudarė beveik 9.000 m2.

Per antrąjį šių metų ketvirtį biurų nuomos kainos Vilniuje išliko stabilios. Vilniuje A klasės biurų nuoma svyruoja nuo 42 iki 52 Lt/m2, B klasės – 27-38 Lt/m2. Tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje per antrąjį šių metų ketvirtį biurų nuomos kainos vidutiniškai ūgtelėjo 4-5% ir šiuo metu už A klasės biuro patalpas prašoma 30-40 Lt/m2, o už B klasės – 18-25 Lt/m2.

Neslūgstantis susidomėjimas prekybinėmis patalpomis augina nuomos kainas

Prekybinių patalpų plėtotojai ir patalpų nuomininkai stengiasi išnaudoti augantį gyventojų vartojimą bei nepalikti tuščių strategiškai patogių vietų. Sostinėje per antrąjį ketvirtį duris atvėrė du didesni prekybos centrai vakarinėje Vilniaus miesto dalyje: Viršuliškėse buvo atidarytas apie 10.000 m2 bendro ploto prekybos centras „Prisma“, o Pilaitėje – 5.000 m2 bendro ploto „Norfa“ prekybos centras. Beje, šie prekybos centrai buvo parduoti neįvardintiems investuotojams, kas dar kartą įrodo, kad šis segmentas vis dar išlieka itin patrauklia investicija. Taip pat jau statomi ar ruošiami plėtrai dar bent keli didesni prekybos centrai Vilniuje: „Rimi“ prekybos centras Linkmenų g. ir prekybos centras šalia „IKEA“ prekybos centro Žirnių g.

Tuo tarpu Kaune jau pradėtos naujo 7.400 m2 bendro ploto prekybos centro statybos Savanorių pr. (pagrindinis nuomininkas – „Rimi“), o prekybos centro „Mega“ valdytojai rengiasi šio prekybos centro plėtrai. Smarkiai išplėstame prekybiniame plote įsikurs ne tik smulkesni nuomininkai, bet ir didžiausias sporto ir sveikatingumo centras Baltijos šalyse bei švedų drabužių mažmeninės prekybos tinklas “H&M“. Klaipėdos šiaurinėje miesto dalyje duris atvėrė 6.200 m2 bendro ploto prekybos centras „Luizė“, kurio pagrindinis vartotojas būtų būtent šios miesto dalies gyventojas.

Neslūgstantis susidomėjimas atskiromis prekybinėmis patalpomis pagrindinėse didmiesčių prekybinėse gatvėse ir gan sparčiai mažėjantis tokių laisvų patalpų kiekis toliau augina jų nuomos kainas. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad per antrąjį šių metų ketvirtį Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio miestuose jos ūgtelėjo 5-7%. Šiuo metu vidutinio dydžio (apie 100-300 m2) prekybinių patalpų nuomos kainos pagrindinėse prekybinėse Vilniaus gatvėse siekia apie 55-140 Lt/m2, Kaune – 35-65 Lt/m2, Klaipėdoje – 30-45 Lt/m2, Šiauliuose ir Panevėžyje – 18-35 Lt/m2.

*skaičiuojant tiesioginius, netiesioginius ir priverstinius veikiančių modernių biuro, prekybinių ar sandėliavimo/gamybinių objektų įsigijimus, kurių vertė virš 5 mln. litų

Kontaktinis asmuo:

Saulius Vagonis
“Ober-Haus” Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas
Tel.: 8 5 210 97 17
Mob. tel.: 8 685 78 228
saulius.vagonis@ober-haus.lt
www.ober-haus.lt

Investicijos į komercinį nekilnojamąjį turtą Lietuvoje ir toliau sparčiai auga. „Ober-Haus“ duomenimis, per pirmąjį 2014 metų pusmetį iš viso buvo sudaryta 10 investicinių sandorių*, kurių bendra vertė sudarė apie 470 mln. Lt ir siekė 113.000 m2 modernių komercinės paskirties patalpų. Tai iš ties geras rezultatas, kadangi per visus 2013 metus buvo įsigyta turto už 540 mln. Lt. Skelbiama naujausioje bendrovės „Ober-Haus“ komercinių patalpų apžvalgoje.

Pagal investuotų pinigų sumą, daugiau nei 96% (aštuoni investiciniai sandoriai) buvo išleista Vilniuje esantiems objektams. Kaune per I pusmetį buvo sudaryti du investiciniai nekilnojamojo turto sandoriai. Žvelgiant į įvykusių sandorių pasiskirstymą pagal turto rūšis, proporcijos išliko beveik identiškos kaip ir 2013 metais: net 65% visų investuotų pinigų teko biurams, 32% prekybos centrams ir tik 3% industriniam turtui. „Taigi antrus metus iš eilės yra stebimos tendencijos, kai biurams tenkančios investicijos gerokai didesnės už investicijas skirtas prekybos centrams. Nuo 2001 metų iki 2013 metų, apie 60% visų investuotų lėšų tekdavo prekybinėms patalpoms, o biurų dalis sudarė tik apie ketvirtadalį visų investicijų“, – apie investicijų krypčių pokyčius Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinktos tyrimų departamento vadovas. Šiemet šiam nukrypimui daugiausia įtakos turtėjo didžiausio Lietuvoje A klasės verslo centro „Vilniaus verslo uosto“ sandoris. Švedijos investicijų bendrovė „East Capital Explorer” įsigijo objektą iš bendrovės „Nekilnojamojo turto gama” už 213 mln. Lt. Šis sandoris tapo ne tik svarbiausiu įvykiu 2014 metų pirmąjį pusmetį, bet ir ketvirtu pagal dydį investiciniu nekilnojamojo turto sandoriu Lietuvoje istorijoje.

Analizuojant investuotojų geografiją, 2014 metai siurprizų kol kas neatnešė. Tradiciškai itin aktyvūs skandinavų investuotojai (švedai, suomiai, danai), kurių investiciniai srautai šių metų pirmąjį pusmetį sudarė 75% visų šių metų investicijų. Palyginimui Lietuvos investuotojams teko 6% visų išleistų pinigų, o Rusijos pirkėjams – vos 3%. Taigi, Lietuvos rinka ir toliau stipriai traukia šiaurinius mūsų kaimynus ir nepanašu, kad kažkas turėtų keistis artimiausioje ateityje.

Investicinių nekilnojamojo turto sandorių grąža (yield) ir toliau nuosekliai mažėja. Šiuo metu patraukliausiems objektams – itin geriems verslo ir prekybos centrams – investuotojai pasirengę siūlyti 7,0-7,5% dydžio investicinę grąžą. Mažiau patrauklūs objektai dažniausiai sulaukia siūlymų būti nupirkti už 8,0-9,0% metinį pelningumą.

Šiandien rinkoje yra bent keletas parduodamų didelių objektų, tarp kurių prekybos centras „Europa“ ir verslo centras „North Star“. „Ober-Haus“ skaičiavimais, šiuo metu ant prekystalio iš viso yra turto, kurio bendra prašoma kaina siekia apie 300 mln. litų. „Labai tikėtina, kad didesnė dalis šių objektų gali būti realizuota jau šiemet, tad antrojo šių metų pusmečio rezultatai, atrodo, ir toliau gerins visų šių metų rodiklius“, – kalba S. Vagonis. Tačiau ekspertas abejoja, ar 2014 metai taps rekordiniais Lietuvos istorijoje bei pralenks 2007 ir 2008 metų rezultatus, kai kasmet buvo sudaroma sandorių už daugiau nei 900 mln. litų. Tačiau, pasak „Ober-Haus“ atstovo, galimai 2014 metai taps vieni sėkmingiausių Lietuvos investicinių sandorių rinkoje.

Laisvų biuro plotų lygis ir toliau augs

Jau galima matyti, kaip naujai atidaryti didesni verslo centrai keičia bendrus šio sektoriaus užimtumo rodiklius. Per antrąjį šių metų ketvirtį Vilniuje buvo atidarytas 9.200 m2 nuomojamo biuro ploto turintis verslo centras „Grand Office“. Šiame verslo centre didžioji dalis patalpų (apie 70%) yra išnuomota, o likęs laisvas kiekis prisidėjo prie išaugusio laisvų patalpų skaičiaus rinkoje.

Vilniuje per antrąjį šių metų ketvirtį laisvų patalpų lygis ūgtelėjo nuo 4,6% iki 5,2% ir bendras laisvų biuro patalpų kiekis rinkoje pakilo iki 25.600 m2. „Ober-Haus“ laisvų patalpų apimčių augimą fiksavo tiek A klasės, tiek B klasės verslo centruose. 2014 m. antrojo ketvirčio pabaigoje laisvų patalpų kiekis A klasės verslo centruose sudarė 2,8% (5.300 m2), o B klasės biurų rinkoje ūgtelėjo iki 6,7% (20.300 m2). Per pirmąjį šių metų pusmetį Vilniaus verslo centruose iš viso buvo išnuomota 17.000 m2 biuro patalpų, arba 7% mažiau nei per 2013 m. tą patį laikotarpį. Pasak S. Vagonio, naujai atidaryti verslo centrai, siūlydami perspektyvesnes vietos ir kokybės galimybes, skatina nuomininkų migraciją tarp skirtingų projektų: „Tikėtina, kad šiuo metu statomi ir greitu laiku atsidarysiantys verslo centrai ne tik toliau didins rinkos aktyvumą, bet ir prisidės prie augančio laisvų biuro patalpų kiekio rinkoje“.

„Ober-Haus“ duomenimis, Kaune bendras laisvų patalpų lygis per antrąjį šių metų ketvirtį nežymiai ūgtelėjo – nuo 1,4% iki 1,5%, ir sudarė virš 1.300 m2. Klaipėdoje laisvų patalpų apimtys išlieka aukščiausios tarp Lietuvos didmiesčių, tačiau nuosekliai fiksuojamas jų mažėjimas. Per antrąjį šių metų ketvirtį šis rodiklis smuktelėjo nuo 14,8% iki 14,4% ir bendras laisvų patalpų kiekis Klaipėdos moderniuose verslo centruose sudarė beveik 9.000 m2.

Per antrąjį šių metų ketvirtį biurų nuomos kainos Vilniuje išliko stabilios. Vilniuje A klasės biurų nuoma svyruoja nuo 42 iki 52 Lt/m2, B klasės – 27-38 Lt/m2. Tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje per antrąjį šių metų ketvirtį biurų nuomos kainos vidutiniškai ūgtelėjo 4-5% ir šiuo metu už A klasės biuro patalpas prašoma 30-40 Lt/m2, o už B klasės – 18-25 Lt/m2.

Neslūgstantis susidomėjimas prekybinėmis patalpomis augina nuomos kainas

Prekybinių patalpų plėtotojai ir patalpų nuomininkai stengiasi išnaudoti augantį gyventojų vartojimą bei nepalikti tuščių strategiškai patogių vietų. Sostinėje per antrąjį ketvirtį duris atvėrė du didesni prekybos centrai vakarinėje Vilniaus miesto dalyje: Viršuliškėse buvo atidarytas apie 10.000 m2 bendro ploto prekybos centras „Prisma“, o Pilaitėje – 5.000 m2 bendro ploto „Norfa“ prekybos centras. Beje, šie prekybos centrai buvo parduoti neįvardintiems investuotojams, kas dar kartą įrodo, kad šis segmentas vis dar išlieka itin patrauklia investicija. Taip pat jau statomi ar ruošiami plėtrai dar bent keli didesni prekybos centrai Vilniuje: „Rimi“ prekybos centras Linkmenų g. ir prekybos centras šalia „IKEA“ prekybos centro Žirnių g.

Tuo tarpu Kaune jau pradėtos naujo 7.400 m2 bendro ploto prekybos centro statybos Savanorių pr. (pagrindinis nuomininkas – „Rimi“), o prekybos centro „Mega“ valdytojai rengiasi šio prekybos centro plėtrai. Smarkiai išplėstame prekybiniame plote įsikurs ne tik smulkesni nuomininkai, bet ir didžiausias sporto ir sveikatingumo centras Baltijos šalyse bei švedų drabužių mažmeninės prekybos tinklas “H&M“. Klaipėdos šiaurinėje miesto dalyje duris atvėrė 6.200 m2 bendro ploto prekybos centras „Luizė“, kurio pagrindinis vartotojas būtų būtent šios miesto dalies gyventojas.

Neslūgstantis susidomėjimas atskiromis prekybinėmis patalpomis pagrindinėse didmiesčių prekybinėse gatvėse ir gan sparčiai mažėjantis tokių laisvų patalpų kiekis toliau augina jų nuomos kainas. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad per antrąjį šių metų ketvirtį Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio miestuose jos ūgtelėjo 5-7%. Šiuo metu vidutinio dydžio (apie 100-300 m2) prekybinių patalpų nuomos kainos pagrindinėse prekybinėse Vilniaus gatvėse siekia apie 55-140 Lt/m2, Kaune – 35-65 Lt/m2, Klaipėdoje – 30-45 Lt/m2, Šiauliuose ir Panevėžyje – 18-35 Lt/m2.

*skaičiuojant tiesioginius, netiesioginius ir priverstinius veikiančių modernių biuro, prekybinių ar sandėliavimo/gamybinių objektų įsigijimus, kurių vertė virš 5 mln. litų

Kontaktinis asmuo:

Saulius Vagonis
“Ober-Haus” Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas
Tel.: 8 5 210 97 17
Mob. tel.: 8 685 78 228
saulius.vagonis@ober-haus.lt
www.ober-haus.lt