Išskirtinė ir jauki vieta Pakaunėje sulaukia ir investicijų, ir naujakurių

Vieta, kurioje kvepia pušynais ir sodria upės drėgme. Vieta, kurioje gyvena ištisos žmonių kartos. Vieta, iš kurios niekada nesinori išvažiuoti ir ieškoti laimės svetur. Šis kampelis, įsikūręs visai netoli Kauno, pastaraisiais metais sulaukia vis daugiau svečių. Matydama, kokia unikali ir įdomi yra Kačerginė, Kauno rajono savivaldybė nuolat investuoja į jos infrastruktūrą. Galimybių čia įsikurti ieško ir naujakuriai. Tiesa, rasti būstą šiame jaukiame miestelyje nėra taip paprasta.

Buvusios žvejų gyvenvietės vietoje išaugusi Kačerginė su vaizdingomis apylinkėmis patenka į kurortinę teritoriją. Iš vienos pusės savo vilnį gena Nemunas, iš kitos pusės – savo giesmę niūnuoja įspūdingas pušynas.

Miestelyje yra išlikusių medinių vilų, menančių tarpukario laikais čia gyvenusius mokslininkus, rašytojus, menininkus, visuomenės veikėjus. Kelerius metus čia gyveno vaikų rašytojas Pranas Mašiotas, šešerius metus iki mirties čia kūrė Vincas Mykolaitis-Putinas, Jonas Biliūnas būtent Kačerginėje atostogų metu sukūrė liūdnąjį „Brisiaus galą“. Kone kiekvienas kampelis gali papasakoti savą istoriją apie žmones, kurie čia kūrė, ieškojo atsakymų arba tiesiog gyveno ir ilsėjosi, amžiams pamilę šią vietą.

Kačerginėje, kaip ir kituose kurortiniuose miesteliuose, siekiama sukurti šiuolaikinę turizmo infrastruktūrą. Nutiestas dviračių takas, rekonstruota Šaltinio aikštė, kurioje galima pailsėti, iš fontanėlio atsigaivinti šaltinio vandeniu, suremontuoti dviratį arba įkrauti elektromobilį. Ten pat galima rasti Kačerginės lankytinų vietų schemą.

Sovietmečiu miestelis buvo apleistas, sunykęs, todėl buvo atnaujintos pagrindinės gatvės, jos dabar turės ir šaligatvius, ir šiuolaikinį apšvietimą. Viešosios erdvės – Liepų aikštė ir prieplauka – pamėgtos ir lankomos žmonių: čia rengiamos parodos, vyksta šventės, koncertai. Beje, Kačerginės kultūrinis gyvenimas rūpi ne tik savivaldybei, bet ir vietos bendruomenei. Vietos gyventoja Monika Bitinaitytė su šeima šeštus metus iš eilės savo gimtajam miesteliui dovanoja fotografijų parodas.

Kadangi miestelyje kuriasi jaunos šeimos, buvo rekonstruota mokykla-daugiafunkcis centras. Jis turi ne tik erdvias klases su interaktyviomis lentomis, bet ir biblioteką, sporto salę, lauko aikštyną, nedidelį amfiteatrą. Kačerginė gali didžiuotis ir miško darželiu, kurį noriai lanko vis daugiau vaikų.

Atgimimas nesustos

Vis dėlto, dar yra darbų, kuriuos reikėtų atlikti, kad Kačerginės ir jos apylinkių vaizdas taptų dar patrauklesnis. Kauno rajono savivaldybė planuoja visas Kačerginės apylinkėse esančias pėsčiųjų trasas inventorizuoti, sutvarkyti ir parengti jų schemą. Be to, ketinama dar daugiau dėmesio skirti viešosioms erdvėms tvarkyti. Artimiausiuose savivaldybės planuose – mažųjų laivų uostas.

Į vykstančius pokyčius kurortiniame miestelyje sureagavo verslas: čia jau įsikūrė net penkios viešojo maitinimo įstaigos, motelis, teikiamos dviračių ir baidarių nuomos paslaugos. Nebeliks ir apgriuvusių buvusios pionierių stovyklos namelių – jų vietoje statomi gyvenamieji būstai.

Investicijos pritraukia verslą

Buvusio Kačerginės kurorto direktoriaus Viktoro Rėklaičio medinėje viloje įkurdinta seniūnijos administracija. Jos vadovė Aistė Ivanovaitė-Petraitienė – Kačerginėje gimusi ir užaugusi. „Myliu žmones, nuoširdžiai dirbu savo darbą, kol kas viskas sekasi puikiai. Savo tėviškei, savo gimtinei labai gera dirbti“, – su šiluma balse kalba seniūnė.

Ji pastebi, kad norinčiųjų įsikurti šiame nuostabiame kampelyje netrūksta. „Skambina, domisi žmonės. Tik reikia suprasti, kad neturime tiek vietos, kiek yra norinčiųjų. Tačiau nekilnojamojo turto vystytojai vis randa galimybių įkurti naujų būstų. Mano nuomone, Kačerginė, kaip ir Lietuva, yra visų, todėl negali užsidaryti ir nieko neįleisti“, – paklausta, ar senbuviai draugiški naujakuriams atsako A. Ivanovaitė-Petraitienė.

Beje, vietos bendruomenė pastebi, kad Kačerginę dėl jos ramybės ir saugumo vis labiau pamilsta jaunos šeimos, auginančios mažus vaikus. Lėtas miestelio gyvenimo tempas, nedidelis eismas, saugios viešosios erdvės – kaip sako vietos gyventojai, nebaisu ir vieną vaiką iš namų išleisti. Miestelis patogus, gerai išvystyta infrastruktūra, yra maitinimo įstaigų, prekybos centras, mokykla, bažnyčia – ir jaunas, ir senas čia gali jaustis puikiai.

Besidairantiems būsto

Nors dauguma Kačerginės gyventojų – senbuviai, kurių seneliai ir tėvai čia gyveno, kartkartėmis gyvenamųjų būstų pasiūloma ir naujakuriams.

MB „Archpraktika“ suprojektavo dviejų statinių kompleksą kampiniame sklype prie Juliaus Janonio ir Juozo Zikaro gatvių sankryžos. Planuojama, kad pastatus puoš medžio fasadai ir šlaitiniai stogai. Būtent šis stilius būdingas Kačerginės pastatams.

„Projektuodami pastatus norėjome pabrėžti žmogaus ir gamtos ryšį, norėjome orientuoti žvilgsnį į medžius. Susidaro įspūdis, tarsi pastatai savo lenktos formos tūriais norėtų apglėbti didžiausią Kačerginės turtą – mišką“, – pasakoja projekto architektė Dovilė Bukauskaitė-Treikauskienė.

Projekto vadovė Jurgita Šniepienė, apibūdindama patogią naujojo projekto lokaciją, pabrėžė, kad vos už kelių žingsnių yra maisto produktų parduotuvė, picerija, kurioje kepamų picų skonį pamėgę net kauniečiai. Taip pat veikia kavinė „Kačerga“.

„Ši vieta tinka ir skubantiems, ir vaikus auginantiems, ir orios senatvės sulaukusiems senjorams. Vaikai į mokyklą ar darželį nužingsniuos nekirsdami važiuojamosios gatvės dalies“, – pasakoja projekto vadovė.

Iš vienos namų pusės yra Liepų parkas ir jo didžiulė teritorija. Štai kodėl statomų namų projektas buvo pavadintas „Liepų parko namai“ (www.liepuparkonamai.lt). Kitoje pusėje – smulkus sodybinis užstatymas, kuris leidžia mėgautis Nemuno panorama.

 

„Ober-Haus“ rūpinasi projekto pardavimu bei rinkodara.

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų spalio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2023 metų rugsėjo mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 1,1% (2023 metų rugsėjį metinis augimas siekė 2,6%). 2023 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai sumažėjo 0,1%, 0,1% ir 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.565 (-3 Eur/m²),  1.722 Eur (-2 Eur/m²) ir 1.074 Eur (-4 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje spalio mėnesį užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.619 Eur (+6 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.103Eur. Per metus (2023 metų spalio mėnesį, palyginti su 2022 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 0,8%, Kaune – 1,8%, Klaipėdoje – 0,7%, Šiauliuose – 3,4% ir Panevėžyje – 1,9%. „Reikšmingai žemyn pasikoregavęs būsto rinkos aktyvumas ir nustojusios augti pardavimo kainos, akivaizdžiai koreguoja ir naujo būsto plėtotojų sprendimus. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pradėtų statyti būstų skaičius daugiabučiuose (trijų ar daugiau būstų pastatuose) Lietuvoje 2023 m. I-III ketv., palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu,…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Paspaudę "Aš sutinku" arba naršydami toliau, patvirtisite savo sutikimą. Aš sutinku

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.