Išskirtinė ir jauki vieta Pakaunėje sulaukia ir investicijų, ir naujakurių

Vieta, kurioje kvepia pušynais ir sodria upės drėgme. Vieta, kurioje gyvena ištisos žmonių kartos. Vieta, iš kurios niekada nesinori išvažiuoti ir ieškoti laimės svetur. Šis kampelis, įsikūręs visai netoli Kauno, pastaraisiais metais sulaukia vis daugiau svečių. Matydama, kokia unikali ir įdomi yra Kačerginė, Kauno rajono savivaldybė nuolat investuoja į jos infrastruktūrą. Galimybių čia įsikurti ieško ir naujakuriai. Tiesa, rasti būstą šiame jaukiame miestelyje nėra taip paprasta.

Buvusios žvejų gyvenvietės vietoje išaugusi Kačerginė su vaizdingomis apylinkėmis patenka į kurortinę teritoriją. Iš vienos pusės savo vilnį gena Nemunas, iš kitos pusės – savo giesmę niūnuoja įspūdingas pušynas.

Miestelyje yra išlikusių medinių vilų, menančių tarpukario laikais čia gyvenusius mokslininkus, rašytojus, menininkus, visuomenės veikėjus. Kelerius metus čia gyveno vaikų rašytojas Pranas Mašiotas, šešerius metus iki mirties čia kūrė Vincas Mykolaitis-Putinas, Jonas Biliūnas būtent Kačerginėje atostogų metu sukūrė liūdnąjį „Brisiaus galą“. Kone kiekvienas kampelis gali papasakoti savą istoriją apie žmones, kurie čia kūrė, ieškojo atsakymų arba tiesiog gyveno ir ilsėjosi, amžiams pamilę šią vietą.

Kačerginėje, kaip ir kituose kurortiniuose miesteliuose, siekiama sukurti šiuolaikinę turizmo infrastruktūrą. Nutiestas dviračių takas, rekonstruota Šaltinio aikštė, kurioje galima pailsėti, iš fontanėlio atsigaivinti šaltinio vandeniu, suremontuoti dviratį arba įkrauti elektromobilį. Ten pat galima rasti Kačerginės lankytinų vietų schemą.

Sovietmečiu miestelis buvo apleistas, sunykęs, todėl buvo atnaujintos pagrindinės gatvės, jos dabar turės ir šaligatvius, ir šiuolaikinį apšvietimą. Viešosios erdvės – Liepų aikštė ir prieplauka – pamėgtos ir lankomos žmonių: čia rengiamos parodos, vyksta šventės, koncertai. Beje, Kačerginės kultūrinis gyvenimas rūpi ne tik savivaldybei, bet ir vietos bendruomenei. Vietos gyventoja Monika Bitinaitytė su šeima šeštus metus iš eilės savo gimtajam miesteliui dovanoja fotografijų parodas.

Kadangi miestelyje kuriasi jaunos šeimos, buvo rekonstruota mokykla-daugiafunkcis centras. Jis turi ne tik erdvias klases su interaktyviomis lentomis, bet ir biblioteką, sporto salę, lauko aikštyną, nedidelį amfiteatrą. Kačerginė gali didžiuotis ir miško darželiu, kurį noriai lanko vis daugiau vaikų.

Atgimimas nesustos

Vis dėlto, dar yra darbų, kuriuos reikėtų atlikti, kad Kačerginės ir jos apylinkių vaizdas taptų dar patrauklesnis. Kauno rajono savivaldybė planuoja visas Kačerginės apylinkėse esančias pėsčiųjų trasas inventorizuoti, sutvarkyti ir parengti jų schemą. Be to, ketinama dar daugiau dėmesio skirti viešosioms erdvėms tvarkyti. Artimiausiuose savivaldybės planuose – mažųjų laivų uostas.

Į vykstančius pokyčius kurortiniame miestelyje sureagavo verslas: čia jau įsikūrė net penkios viešojo maitinimo įstaigos, motelis, teikiamos dviračių ir baidarių nuomos paslaugos. Nebeliks ir apgriuvusių buvusios pionierių stovyklos namelių – jų vietoje statomi gyvenamieji būstai.

Investicijos pritraukia verslą

Buvusio Kačerginės kurorto direktoriaus Viktoro Rėklaičio medinėje viloje įkurdinta seniūnijos administracija. Jos vadovė Aistė Ivanovaitė-Petraitienė – Kačerginėje gimusi ir užaugusi. „Myliu žmones, nuoširdžiai dirbu savo darbą, kol kas viskas sekasi puikiai. Savo tėviškei, savo gimtinei labai gera dirbti“, – su šiluma balse kalba seniūnė.

Ji pastebi, kad norinčiųjų įsikurti šiame nuostabiame kampelyje netrūksta. „Skambina, domisi žmonės. Tik reikia suprasti, kad neturime tiek vietos, kiek yra norinčiųjų. Tačiau nekilnojamojo turto vystytojai vis randa galimybių įkurti naujų būstų. Mano nuomone, Kačerginė, kaip ir Lietuva, yra visų, todėl negali užsidaryti ir nieko neįleisti“, – paklausta, ar senbuviai draugiški naujakuriams atsako A. Ivanovaitė-Petraitienė.

Beje, vietos bendruomenė pastebi, kad Kačerginę dėl jos ramybės ir saugumo vis labiau pamilsta jaunos šeimos, auginančios mažus vaikus. Lėtas miestelio gyvenimo tempas, nedidelis eismas, saugios viešosios erdvės – kaip sako vietos gyventojai, nebaisu ir vieną vaiką iš namų išleisti. Miestelis patogus, gerai išvystyta infrastruktūra, yra maitinimo įstaigų, prekybos centras, mokykla, bažnyčia – ir jaunas, ir senas čia gali jaustis puikiai.

Besidairantiems būsto

Nors dauguma Kačerginės gyventojų – senbuviai, kurių seneliai ir tėvai čia gyveno, kartkartėmis gyvenamųjų būstų pasiūloma ir naujakuriams.

MB „Archpraktika“ suprojektavo dviejų statinių kompleksą kampiniame sklype prie Juliaus Janonio ir Juozo Zikaro gatvių sankryžos. Planuojama, kad pastatus puoš medžio fasadai ir šlaitiniai stogai. Būtent šis stilius būdingas Kačerginės pastatams.

„Projektuodami pastatus norėjome pabrėžti žmogaus ir gamtos ryšį, norėjome orientuoti žvilgsnį į medžius. Susidaro įspūdis, tarsi pastatai savo lenktos formos tūriais norėtų apglėbti didžiausią Kačerginės turtą – mišką“, – pasakoja projekto architektė Dovilė Bukauskaitė-Treikauskienė.

Projekto vadovė Jurgita Šniepienė, apibūdindama patogią naujojo projekto lokaciją, pabrėžė, kad vos už kelių žingsnių yra maisto produktų parduotuvė, picerija, kurioje kepamų picų skonį pamėgę net kauniečiai. Taip pat veikia kavinė „Kačerga“.

„Ši vieta tinka ir skubantiems, ir vaikus auginantiems, ir orios senatvės sulaukusiems senjorams. Vaikai į mokyklą ar darželį nužingsniuos nekirsdami važiuojamosios gatvės dalies“, – pasakoja projekto vadovė.

Iš vienos namų pusės yra Liepų parkas ir jo didžiulė teritorija. Štai kodėl statomų namų projektas buvo pavadintas „Liepų parko namai“ (www.liepuparkonamai.lt). Kitoje pusėje – smulkus sodybinis užstatymas, kuris leidžia mėgautis Nemuno panorama.

 

„Ober-Haus“ rūpinasi projekto pardavimu bei rinkodara.

Vieta, kurioje kvepia pušynais ir sodria upės drėgme. Vieta, kurioje gyvena ištisos žmonių kartos. Vieta, iš kurios niekada nesinori išvažiuoti ir ieškoti laimės svetur. Šis kampelis, įsikūręs visai netoli Kauno, pastaraisiais metais sulaukia vis daugiau svečių. Matydama, kokia unikali ir įdomi yra Kačerginė, Kauno rajono savivaldybė nuolat investuoja į jos infrastruktūrą. Galimybių čia įsikurti ieško ir naujakuriai. Tiesa, rasti būstą šiame jaukiame miestelyje nėra taip paprasta.

Buvusios žvejų gyvenvietės vietoje išaugusi Kačerginė su vaizdingomis apylinkėmis patenka į kurortinę teritoriją. Iš vienos pusės savo vilnį gena Nemunas, iš kitos pusės – savo giesmę niūnuoja įspūdingas pušynas.

Miestelyje yra išlikusių medinių vilų, menančių tarpukario laikais čia gyvenusius mokslininkus, rašytojus, menininkus, visuomenės veikėjus. Kelerius metus čia gyveno vaikų rašytojas Pranas Mašiotas, šešerius metus iki mirties čia kūrė Vincas Mykolaitis-Putinas, Jonas Biliūnas būtent Kačerginėje atostogų metu sukūrė liūdnąjį „Brisiaus galą“. Kone kiekvienas kampelis gali papasakoti savą istoriją apie žmones, kurie čia kūrė, ieškojo atsakymų arba tiesiog gyveno ir ilsėjosi, amžiams pamilę šią vietą.

Kačerginėje, kaip ir kituose kurortiniuose miesteliuose, siekiama sukurti šiuolaikinę turizmo infrastruktūrą. Nutiestas dviračių takas, rekonstruota Šaltinio aikštė, kurioje galima pailsėti, iš fontanėlio atsigaivinti šaltinio vandeniu, suremontuoti dviratį arba įkrauti elektromobilį. Ten pat galima rasti Kačerginės lankytinų vietų schemą.

Sovietmečiu miestelis buvo apleistas, sunykęs, todėl buvo atnaujintos pagrindinės gatvės, jos dabar turės ir šaligatvius, ir šiuolaikinį apšvietimą. Viešosios erdvės – Liepų aikštė ir prieplauka – pamėgtos ir lankomos žmonių: čia rengiamos parodos, vyksta šventės, koncertai. Beje, Kačerginės kultūrinis gyvenimas rūpi ne tik savivaldybei, bet ir vietos bendruomenei. Vietos gyventoja Monika Bitinaitytė su šeima šeštus metus iš eilės savo gimtajam miesteliui dovanoja fotografijų parodas.

Kadangi miestelyje kuriasi jaunos šeimos, buvo rekonstruota mokykla-daugiafunkcis centras. Jis turi ne tik erdvias klases su interaktyviomis lentomis, bet ir biblioteką, sporto salę, lauko aikštyną, nedidelį amfiteatrą. Kačerginė gali didžiuotis ir miško darželiu, kurį noriai lanko vis daugiau vaikų.

Atgimimas nesustos

Vis dėlto, dar yra darbų, kuriuos reikėtų atlikti, kad Kačerginės ir jos apylinkių vaizdas taptų dar patrauklesnis. Kauno rajono savivaldybė planuoja visas Kačerginės apylinkėse esančias pėsčiųjų trasas inventorizuoti, sutvarkyti ir parengti jų schemą. Be to, ketinama dar daugiau dėmesio skirti viešosioms erdvėms tvarkyti. Artimiausiuose savivaldybės planuose – mažųjų laivų uostas.

Į vykstančius pokyčius kurortiniame miestelyje sureagavo verslas: čia jau įsikūrė net penkios viešojo maitinimo įstaigos, motelis, teikiamos dviračių ir baidarių nuomos paslaugos. Nebeliks ir apgriuvusių buvusios pionierių stovyklos namelių – jų vietoje statomi gyvenamieji būstai.

Investicijos pritraukia verslą

Buvusio Kačerginės kurorto direktoriaus Viktoro Rėklaičio medinėje viloje įkurdinta seniūnijos administracija. Jos vadovė Aistė Ivanovaitė-Petraitienė – Kačerginėje gimusi ir užaugusi. „Myliu žmones, nuoširdžiai dirbu savo darbą, kol kas viskas sekasi puikiai. Savo tėviškei, savo gimtinei labai gera dirbti“, – su šiluma balse kalba seniūnė.

Ji pastebi, kad norinčiųjų įsikurti šiame nuostabiame kampelyje netrūksta. „Skambina, domisi žmonės. Tik reikia suprasti, kad neturime tiek vietos, kiek yra norinčiųjų. Tačiau nekilnojamojo turto vystytojai vis randa galimybių įkurti naujų būstų. Mano nuomone, Kačerginė, kaip ir Lietuva, yra visų, todėl negali užsidaryti ir nieko neįleisti“, – paklausta, ar senbuviai draugiški naujakuriams atsako A. Ivanovaitė-Petraitienė.

Beje, vietos bendruomenė pastebi, kad Kačerginę dėl jos ramybės ir saugumo vis labiau pamilsta jaunos šeimos, auginančios mažus vaikus. Lėtas miestelio gyvenimo tempas, nedidelis eismas, saugios viešosios erdvės – kaip sako vietos gyventojai, nebaisu ir vieną vaiką iš namų išleisti. Miestelis patogus, gerai išvystyta infrastruktūra, yra maitinimo įstaigų, prekybos centras, mokykla, bažnyčia – ir jaunas, ir senas čia gali jaustis puikiai.

Besidairantiems būsto

Nors dauguma Kačerginės gyventojų – senbuviai, kurių seneliai ir tėvai čia gyveno, kartkartėmis gyvenamųjų būstų pasiūloma ir naujakuriams.

MB „Archpraktika“ suprojektavo dviejų statinių kompleksą kampiniame sklype prie Juliaus Janonio ir Juozo Zikaro gatvių sankryžos. Planuojama, kad pastatus puoš medžio fasadai ir šlaitiniai stogai. Būtent šis stilius būdingas Kačerginės pastatams.

„Projektuodami pastatus norėjome pabrėžti žmogaus ir gamtos ryšį, norėjome orientuoti žvilgsnį į medžius. Susidaro įspūdis, tarsi pastatai savo lenktos formos tūriais norėtų apglėbti didžiausią Kačerginės turtą – mišką“, – pasakoja projekto architektė Dovilė Bukauskaitė-Treikauskienė.

Projekto vadovė Jurgita Šniepienė, apibūdindama patogią naujojo projekto lokaciją, pabrėžė, kad vos už kelių žingsnių yra maisto produktų parduotuvė, picerija, kurioje kepamų picų skonį pamėgę net kauniečiai. Taip pat veikia kavinė „Kačerga“.

„Ši vieta tinka ir skubantiems, ir vaikus auginantiems, ir orios senatvės sulaukusiems senjorams. Vaikai į mokyklą ar darželį nužingsniuos nekirsdami važiuojamosios gatvės dalies“, – pasakoja projekto vadovė.

Iš vienos namų pusės yra Liepų parkas ir jo didžiulė teritorija. Štai kodėl statomų namų projektas buvo pavadintas „Liepų parko namai“ (www.liepuparkonamai.lt). Kitoje pusėje – smulkus sodybinis užstatymas, kuris leidžia mėgautis Nemuno panorama.

 

„Ober-Haus“ rūpinasi projekto pardavimu bei rinkodara.

Naujienos

Visos naujienos
Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
2024-06-28

Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai

Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…

Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…

Visos naujienos
+
Būtinieji
Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, mūsų sistemose negali būti išjungti.
Funkciniai
Šie slapukai suteikia galimybę pagerinti funkcionalumą ir suasmeninimą, pavyzdžiui, jie pagerina pateikiamo turinio formatą ir formą, nustato šrifto dydį ar svetainės elementų pozicijas. Jie gali būti įdiegti mūsų arba kitų tiekėjų, kurie teikia į mūsų puslapius įdėtas paslaugas. Jei neleisite šiems slapukams veikti, kai kurios ar visos minėtos funkcijos negalės tinkamai veikti. Funkciniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Statistiniai
Šie slapukai leidžia mums skaičiuoti apsilankymus ir lankytojų srauto šaltinius, kad galėtume matuoti ir gerinti svetainės veikimą. Pvz., pateikti skaitomiausią turinį pagal rubrikas, kategorijas. Visa šių slapukų informacija yra apibendrinta, todėl anoniminė. Jei neleisite šiems slapukams veikti, nežinosime, kad lankėtės mūsų puslapyje. Statistiniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Reklaminiai
Šiuos slapukus per mūsų svetainę naudoja mūsų reklamos partneriai. Tos bendrovės gali juos naudoti jūsų interesų profiliui formuoti ir jums tinkamoms reklamoms kitose svetainėse parinkti. Jie veikia unikaliai identifikuodami jūsų naršyklę ir įrenginį. Jei neleisite šiems slapukams veikti, įvairiose kitose svetainėse nematysite mūsų tikslingai Jums skirtų pasiūlymų. Reklaminiai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Sutinku su visais Nesutinku su visais

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site. Switch to a production site key to remove this banner.