Kaune per pusmetį už brangiausius butus sumokėta 8,2 mln. eurų, Klaipėdoje – keturis kartus mažiau

Analizuojant brangiausių butų segmento pokyčius trijuose didžiausiuose šalies miestuose, matyti, kad Kaunas seka šalies sostinės pėdomis. „Ober-Haus“ atliktas naujausias Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų prabangaus būsto tyrimas parodė, kad kaip ir sostinėje, Kaune įsigyjamų brangių butų apimtys bei jiems išleidžiamų pinigų suma ir nuosekliai auga. Tuo metu Klaipėdoje tokio turto segmente fiksuojami tik momentiniai registruojamų sandorių šuoliai.

Kaune ir Klaipėdoje per nagrinėjamą laikotarpį (2017 metų antrąjį ir 2018 metų pirmąjį pusmečius) buvo atrinkti ir išanalizuoti visi įregistruoti senos ir naujos statybos butų sandoriai (duomenų šaltinis: VĮ Registrų centras), kuriuose vieno kvadratinio metro įsigijimo kaina viršijo 1.800 eurų, eliminavus automobilių stovėjimo vietų, sandėliukų ir kitų butų priklausinių kainą iš bendros sandorio sumos.

Gauti rezultatai rodo, kad Kaune 2017–2018 metų laikotarpiu fiksuojamas stabilus tokio turto sandorių kiekio ir jų vertės augimas. „Ober-Haus“ duomenimis, jeigu per 2017 metų pirmąjį pusmetį Kaune brangiausių butų (kurių vieno kvadratinio metro kaina viršijo 1.800 eurų) įsigyta 39, tai per 2017 metų antrąjį pusmetį tokių butų buvo įsigyta 40, o per 2018 metų pirmąjį pusmetį – jau 55.

Atitinkamai augo ir bendra pinigų suma tokiam būstui įsigyti. „Ober-Haus“ skaičiavimais, už įsigytą turtą per 2017 metų pirmąjį pusmetį (39 butus ir jų priklausinius) sumokėta 6,77 mln. eurų, 2017 metų antrąjį pusmetį – 7,15 mln. eurų (40 butų ir jų priklausinių), o už įsigytą prabangų būstą per 2018 metų pirmąjį pusmetį sumokėta 8,16 mln. eurų (55 butai ir priklausiniai).

Tačiau didžiausias tokio būsto sandorių apimčių šuolis Kaune matomas lyginant 2017–2018 metų rodiklius su 2016 metų rezultatais. „Palyginimui, per visus 2016 metus Kaune buvo įsigyta tik 12 tokių butų ir už juos sumokėta 1,7 mln. eurų. Todėl pokyčiai Kaune yra daugiau nei akivaizdūs ir parodo, kad galinčių ir norinčių įsigyti brangesnį būstą pirkėjų šiame mieste tikrai kol kas netrūksta“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Kaune 2017 metų antrasis ir 2018 metų pirmasis pusmetis išsiskyrė ne tik augusiu įsigytų objektų kiekiu, tačiau ir jų kainomis. Jeigu 2016 metais ir 2017 metų pirmąjį pusmetį  užfiksuota aukščiausia vieno kvadratinio metro kaina neviršijo 2.400 eurų, tai 2017 metų antrąjį ir 2018 metų pirmąjį pusmetį aukščiausios vieno kvadratinio metro kainos jau priartėjo prie 2.800 eurų ribos.

Vertinant pagal vieno kvadratinio metro kainą, brangiausi butai Kaune 2017 metų antrąjį ir 2018 metų pirmąjį pusmetį buvo parduoti naujai įgyvendintuose daugiabučių projektuose. Vertinant pagal vieno kvadratinio metro kainą, brangiausias butas Kaune buvo parduotas 2018 metų viduryje – už beveik 74 m² ploto butą naujos statybos projekte Kumelių g. (Senamiestyje) buvo sumokėta 210.000 eurų (apie 2.800 eurų už vieną kvadratinį buto metrą).

Per nagrinėjamą laikotarpį Kaune išsiskyrė du naujos statybos projektai, kuriuose buvo užregistruota daugiausiai brangiausių butų pirkimo-pardavimo sandorių. 2015 metais pradėtame plėtoti „Piliamiesčio“ kvartale Brastos g. per nagrinėjamą laikotarpį buvo parduoti net 32 butai, kurių kaina viršijo 1.800 eurų už vieną kvadratinį būsto metrą. O pačių brangiausių butų, esančių šio projekto pastatų viršutiniuose aukštuose arba didesnio ploto, pardavimo kainos siekė 2.400–2.650 eurų už vieną kvadratinį buto metrą. Antrasis projektas, kuris išsiskyrė parduotų brangesnių butų gausa, tai Žaliakalnyje esantis daugiabučių projektas „Ąžuolyno namai“. Šių metų pradžioje baigtame statyti šiame projekte per nagrinėjamą laikotarpį buvo parduota 19 butų, kurių kaina viršijo 1.800 eurų už vieną kvadratinį būsto metrą. O pačių brangiausių butų vieno kvadratinio metro kaina siekė 2.200–2.450 eurų.

Kaip ir šalies sostinėje, taip ir Kauno mieste sparčiai augantis statomų naujų butų kiekis centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje, Žaliakalnyje didele dalimi lėmė ir sparčiai augančias tokio būsto pardavimo apimtis. „Ober-Haus“ skaičiavimais, iš 95 brangiausių per 2017 metų antrąjį ir 2018 metų pirmąjį pusmetį parduotų butų Kaune net 84% jų buvo parduota neseniai pastatytuose gyvenamuosiuose projektuose (2016–2018 metų statybos). Vilniuje šis rodiklis sudarė 60%.

„Jeigu Kaune naujos statybos būstas sulaukia išties nemažo susidomėjimo tarp pasiturinčių pirkėjų, tai butų, kurie yra senos statybos pastatuose, pavyzdžiui, istoriniuose pastatuose vertingiausiose miesto vietose, ir kurių kaina viršija 1.800 Eur/m², per nagrinėjamą laikotarpį buvo įsigyta itin nedaug“, – pastebi R. Reginis.

„Tuo metu Klaipėdoje brangiausių butų segmente fiksuojami tik momentiniai registruojamų sandorių šuoliai, kurie iš esmės nulemti kelių naujai įgyvendintų brangesnių gyvenamųjų projektų, o bendros šio segmento tendencijos pastaruosius kelerius metus išlieka nepakitusios“, – sako R. Reginis. Jeigu per 2017 metų pirmąjį pusmetį Klaipėdoje brangiausių butų (kurių vieno kvadratinio metro kaina viršijo 1.800 eurų) įsigyta 10, o per 2017 metų antrąjį pusmetį tokių butų buvo net įsigyta 29, tai per 2018 metų pirmąjį pusmetį tokių butų įsigijimo apimtys vėl sugrįžo į sau įprastas vėžes, kuomet jų buvo įsigyta 11.

Tokios pačios tendencijos fiksuojamos ir vertinant pagal pinigų išleistų tokiam būstui įsigyti apimtis. „Ober-Haus“ skaičiavimais, už įsigytą turtą per 2017 metų pirmąjį pusmetį (už 10 butų ir jų priklausinius) sumokėta 1,72 mln. eurų, 2017 metų antrąjį pusmetį – 4,53 mln. eurų, o už įsigytą prabangų būstą per 2018 metų pirmąjį pusmetį sumokėta 1,96 mln. eurų.

„Jeigu prabangaus būsto sandorių apimtys Klaipėdos mieste, palyginus su Kaunu, vis dar išlieka kuklios, tai pačių brangiausių butų kainos viršija net 3.000 eurų už būsto kvadratinį metrą. Tai yra viršija brangiausių butų Kaune kvadratinio metro kainas“, – pastebi R. Reginis.

Brangiausiai parduodamo būsto lyderiu ir toliau išlieka 2006 metais pastatytas 20-ies aukštų komercinės ir gyvenamosios paskirties projektas – „K ir D“ (Naujojo Sodo g.), kuriame per nagrinėjamą laikotarpį parduoti du itin brangūs butai (vertinant pagal būsto kvadratinio metro kainą): už šiek tiek daugiau nei 70 m² butą, kuris yra viename iš viršutinių pastato aukštų, buvo sumokėta 237.000 eurų (beveik 3.400 eurų už vieną kvadratinį buto metrą), o už šiek tiek daugiau nei 200 m² butą, kuris kaip pat yra viename iš viršutinių pastato aukštų, buvo sumokėta virš 590.000 eurų (beveik 3.000 eurų už vieną kvadratinį buto metrą). Tarp šių sandorių įsiterpė dar vienas butas – 2009 metais pastatytame daugiabutyje Ligoninės g. buvo parduotas virš 110 m² butas su automobilių stovėjimo vietomis, už kurį pirkėjas sumokėjo virš 390.000 eurų (apie 3.300 eurų už vieną kvadratinį buto metrą).

Pagal parduotų brangiausių butų kiekį per nagrinėjamą laikotarpį Klaipėdoje galima išskirti du naujos statybos projektus, kuriuose jų buvo parduota daugiausiai. 2016–2017 metais baigtame statyti sublokuotų namų ir butų kvartale šalia Baltijos jūros „Kopų Žuvėdra“ (Giruliuose) buvo parduota 13 butų, kurių kaina viršijo 1.800 eurų už vieną kvadratinį būsto metrą. Pačių brangiausių butų šiame projekte, pardavimo kainos siekė 2.300–2.400 eurų už vieną kvadratinį buto metrą. Antrasis projektas, kuris išsiskyrė parduotų brangesnių butų gausa, tai 2017 metais Klaipėdos Senamiestyje rekonstruotas ir restauruotas projektas „Dangės krantinės“. Šiame projekte per nagrinėjamą laikotarpį buvo parduota 10 butų ir poilsio paskirties patalpų, kurių kaina viršijo 1.800 eurų už vieną kvadratinį būsto metrą. O pačių brangiausių patalpų vieno kvadratinio metro kaina siekė 2.500–2.700 eurų.

„Tikėtina, kad ir artimiausiu metu Klaipėdos mieste stebėsime nebent pavienius brangesnio būsto įsigijimų apimčių šuolius, kadangi naujų prestižinių projektų statybų apimtys šiame mieste dar nėra tokios gausios kaip Vilniuje ar Kaune. Senos statybos prabangių butų pasiūla Klaipėdoje taip pat kaip ir Kaune yra itin menka, todėl prabangos ieškantis pasiturintis pirkėjas linkęs palaukti naujo būsto naujai statomuose ar planuojamuose plėtoti projektuose centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje ar kitose vertingiausiose miesto zonose. Jau įvykę sandoriai rodo, kad galinčių įpirkti brangesnį būstą tikrai yra, todėl ir uostamiestyje artimiausiais metais tikrai dar pamatysime ne ką mažesnių ir įdomesnių sandorių“, – sako R. Reginis.

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos
+
Būtinieji
Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, mūsų sistemose negali būti išjungti.
Funkciniai
Šie slapukai suteikia galimybę pagerinti funkcionalumą ir suasmeninimą, pavyzdžiui, jie pagerina pateikiamo turinio formatą ir formą, nustato šrifto dydį ar svetainės elementų pozicijas. Jie gali būti įdiegti mūsų arba kitų tiekėjų, kurie teikia į mūsų puslapius įdėtas paslaugas. Jei neleisite šiems slapukams veikti, kai kurios ar visos minėtos funkcijos negalės tinkamai veikti. Funkciniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Statistiniai
Šie slapukai leidžia mums skaičiuoti apsilankymus ir lankytojų srauto šaltinius, kad galėtume matuoti ir gerinti svetainės veikimą. Pvz., pateikti skaitomiausią turinį pagal rubrikas, kategorijas. Visa šių slapukų informacija yra apibendrinta, todėl anoniminė. Jei neleisite šiems slapukams veikti, nežinosime, kad lankėtės mūsų puslapyje. Statistiniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Reklaminiai
Šiuos slapukus per mūsų svetainę naudoja mūsų reklamos partneriai. Tos bendrovės gali juos naudoti jūsų interesų profiliui formuoti ir jums tinkamoms reklamoms kitose svetainėse parinkti. Jie veikia unikaliai identifikuodami jūsų naršyklę ir įrenginį. Jei neleisite šiems slapukams veikti, įvairiose kitose svetainėse nematysite mūsų tikslingai Jums skirtų pasiūlymų. Reklaminiai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Sutinku su visais Nesutinku su visais

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.