Kaune seniai lauktas biuro patalpų pasiūlos šuolis

shutterstock_171707618Modernių biurų plėtra nors ir skirtingais tempais, tačiau vyksta visuose trijuose pagrindiniuose šalies didmiesčiuose: Klaipėdoje po ilgos pertraukos įgyvendinti pirmieji nauji biurų projektai, Kaune kol kas plėtojami nedidelės apimties projektai, bet jau rengiamasi ir didesnėms statyboms, o Vilniuje tuo metu ruošiamasi didžiųjų verslo centrų statybų pabaigai bei naujų projektų startui, skelbiama „Ober-Haus“ biurų rinkos apžvalgoje.

Antrąjį šių metų ketvirtį biurų sektoriuje pasiūlos augimas fiksuojamas net Klaipėdoje. Minijos g. buvo baigtos 2 000 m² bendro ploto verslo centro „M19“ statybos. Šio projekto plėtotojai „Stemma Management“ tai jau antrasis biurų projektas, kurį ji pateikė Klaipėdos rinkai per pastaruosius kelis metus. Įgyvendinus šį projektą, bendras naudingas modernių biurų plotas šių metų viduryje Klaipėdoje ūgtelėjo iki 64 900 m². Nepaisant nuomininkų susidomėjimo naujais biurų projektais, anksčiau pastatyti verslo centrai nėra tokie patrauklūs ir bendras laisvų biuro patalpų lygis išlieka vis dar itin aukštame lygyje. „Ober-Haus“ duomenimis, šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje laisvų modernių biuro patalpų lygis sudarė 18,7%, o biurų nuomos kainos išliko tokios pačios kaip ir pirmojo ketvirčio pabaigoje – B klasės pastatuose nuo 6,0 iki 9,0 Eur/m², o A klasės pastatuose – 8,5-12,5 Eur/m².

Tuo metu Kauno biuro patalpų rinka įgauna vis didesnį pagreitį. Kol kas Kaune investuotojai koncentruojasi į nedidelių administracinių pastatų plėtrą ir po truputį rengiasi didesnių projektų statyboms. Šių metų pradžioje Kauno mieste buvo baigta tik vieno administracinio pastato rekonstrukcija (verslo centras „Neris“), o štai per antrąjį šių metų pusmetį Kaune planuojama baigti dar 5 naujų projektų statybas (Vytauto pr., Taikos pr., Pramonės pr., Partizanų g. ir Savanorių pr.), kuriuose nuomininkams bus pasiūlytos šiuolaikiškos biuro patalpos. Iš viso per 2016 metus Kauno miesto biurų rinka pasipildys 11 300 m² biurų ploto. Šių metų viduryje bendras naudingas modernių biurų plotas Kaune sudarė 91 300 m².

„Dar didesnis biuro patalpų pasiūlos šuolis Kaune planuojamas 2017-2018 metais, kuomet rinkai planuojama pasiūlyti ir gerokai didesnių verslo centrų. Apibendrinus esamus plėtotojų ketinimus, per ateinančius kelis metus Kaune galėtų būti įgyvendinti dar bent 6-7 nauji projektai, kurie šiuo metu yra įvairiose stadijose“,- pastebi Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas. Šie jau plėtojami ir planuojami projektai, esantys Jonavos g., Vytauto pr., Karaliaus Mindaugo pr., K. Donelaičio g., K. Baršausko g. ir Savanorių pr. rinkai galėtų pasiūlyti kartu sudėjus iki 30 000 m² modernaus biurų ploto. Tai būtų išties didelis postūmis Kauno biurų rinkos plėtrai, kadangi šiuo metu potencialūs didesni nuomininkai neturi beveik jokio pasirinkimo. Laisvų modernių biuro patalpų lygis Kaune šių metų viduryje sudarė tik 2,1% arba 2 000 m² laisvo ploto jau veikiančiuose pastatuose. Biurų nuomos kainų pokyčiai taip pat yra palankūs naujų projektų plėtrai. Ir nors modernių biurų nuomos kainų pokytis nėra didelis (per pirmąjį šių metų pusmetį biurų nuomos kainos Kaune vidutiniškai ūgtelėjo 5%), tačiau suteikia papildomo stimulo plėtotojams. „Ober-Haus“ skaičiavimais, šiuo metu Kaune B klasės biurai siūlomi nuomotis už 6,0-10,0 Eur/m², A klasės – 10,5-13,0 Eur/m².

shutterstock_298584731Tuo metu Vilniaus biurų rinkai antrasis šių metų pusmetis nusimato itin gausus, kadangi bus baigti visi 6 šių metų projektai, kurių naudingas biurų plotas sudarys net 82 600 m² („Quadrum“, „CITY“, „135“, „Green Hall 2“, „HIGHWAY“ ir „Delta“). Kadangi naujų verslo centrų per pirmąjį šių metų pusmetį nebuvo atidaryta, laisvų patalpų lygis Vilniaus verslo centruose sumažėjo iki 3,5%. Laisvų patalpų kiekis šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje sudarė 19 000 m². 2017 metais plėtotojai deklaruoja pateiksiantys dar 69 200 m² modernių biuro patalpų 13 skirtingų projektų (V. Gerulaičio g., Saltoniškių g., T. Narbuto g., Lvovo g., Naugarduko g., P. Baublio g., Liepyno g., Mozūriškių g., Verkių g., Viršuliškių skg. ir Kareivių g.). S. Vagonis atkreipia dėmesį, jog didžioji dalis šių projektų jau yra faktiškai vykstančių statybų stadijoje, tad panašu, kad šie projektai bus įgyvendinti ir per 2016-2017 metus stebėsime tokias pačias įspūdingas biurų plėtros apimtis, kokios buvo tik 2008-2009 metais.

Būtent prieš 8 metus itin sparti biurų plėtra sutapo su pasaulinės finansų krizės pradžia ir tai lėmė, kad 2008 metų pabaigoje laisvų patalpų lygis sostinėje šoko iki 10%. 2009 metų pabaigoje jau buvo fiksuojamas beveik 18% neužimtumo lygis, o nuomos kainų lygis per 2009 metus smuko 40%. S. Vagonio nuomone, dabartinėmis ekonominėmis ir rinkos sąlygomis tokio scenarijaus pasikartojimas yra mažai tikėtinas. „Tvariai kylanti šalies ekonomika ir augantis sostinės investicinis patrauklumas tarptautinių įmonių įsikūrimo ir plėtros požiūriu iki šiol lėmė pakankamai sklandžią naujų biuro pastatų projektų realizaciją bei leidžia tikėtis, kad naujai statomų verslo centrų atidarymo dieną didžioji dalis patalpų juose irgi bus išnuomota. Taip pat reikia pastebėti, jog dalis pastatų ir patalpų yra plėtojama savo reikmėms, kuomet iš senesnių patalpų į naujus pastatus kelsis patys statytojai ar su jais susijusios įmonės. Todėl didesnio laisvų patalpų lygio šuolio tikėtis šiais metais neverta, visgi nuo antrojo 2016 metų pusmečio jau stebėsime ne mažėjantį, bet nuosaikiai augantį laisvų patalpų kiekio augimą“, – teigia S. Vagonis.

Kad pastaruoju metu Vilniuje vyksta pakankamai stipri konkurencinė kova tarp verslo centrų, rodo ir stabilios modernių biurų nuomos kainos, kurios iš esmės nesikeičia jau nuo 2015 metų pabaigos. Šiuo metu B klasės biurai siūlomi nuomotis už 8,5-13,0 Eur/m², A klasės – 13,5-16,5 Eur/m². „Ober-Haus“ skaičiavimais, nuo pastarojo žemiausio biurų nuomos kainų lygio 2010 metais, biurų nuomos kainos Vilniuje vidutiniškai išaugo jau virš 40%. Galima teigti, kad dabartinis ir artimiausiu metu planuojamas pasiūlos ir paklausos santykis suformavo nuomos kainų viršūnę ir mažai tikėtina, kad per ateinančius kelis metus ji galėtų būti pastebimiau viršyta.

Pilną II ketv. komercinio NT apžvalgą rasite ČIA

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas

Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų spalio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2023 metų rugsėjo mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 1,1% (2023 metų rugsėjį metinis augimas siekė 2,6%). 2023 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai sumažėjo 0,1%, 0,1% ir 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.565 (-3 Eur/m²),  1.722 Eur (-2 Eur/m²) ir 1.074 Eur (-4 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje spalio mėnesį užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.619 Eur (+6 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.103Eur. Per metus (2023 metų spalio mėnesį, palyginti su 2022 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 0,8%, Kaune – 1,8%, Klaipėdoje – 0,7%, Šiauliuose – 3,4% ir Panevėžyje – 1,9%. „Reikšmingai žemyn pasikoregavęs būsto rinkos aktyvumas ir nustojusios augti pardavimo kainos, akivaizdžiai koreguoja ir naujo būsto plėtotojų sprendimus. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pradėtų statyti būstų skaičius daugiabučiuose (trijų ar daugiau būstų pastatuose) Lietuvoje 2023 m. I-III ketv., palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu,…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Paspaudę "Aš sutinku" arba naršydami toliau, patvirtisite savo sutikimą. Aš sutinku

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.