Keičiasi „Ober-Haus“ savininkas
Nekilnojamojo turto paslaugas visose Baltijos šalyse teikiančią bendrovę „Ober-Haus“ įsigijo Suomijos nekilnojamojo turto paslaugų įmonė „Kiinteistömaailma“. „Ober-Haus“ nuo 2007 metų buvo Suomijos nekilnojamojo turto rinkos lyderei „Realia Group“ priklausančių įmonių grupės dalis. Pasikeitus įmonės savininkui, „Ober-Haus“ generalinis direktorius Tarmo Kase ir kita vadovybė toliau eis savo pareigas.
Naujasis „Ober-Haus“ savininkas toliau stiprins įmonės veiklą Baltijos šalyse
„Kiinteistömaailma“ siekia plėsti veiklą bei augti tarptautiniu mastu. „Ober-Haus“ yra pagrindinis nekilnojamojo turto rinkos Baltijos regione žaidėjas, kurį tikslingai išplėtojo buvę savininkai. „Ober-Haus“ sėkmingai papildys „Kiinteistömaailma“ grupę aukštos kokybės bei žiniomis grįstomis nekilnojamojo turto tarpininkavimo ir nekilnojamojo turto vertinimo paslaugomis“, – sako Risto Kyhälä, „Kiinteistömaailma“ generalinis direktorius.
„Šis sandoris yra „Realia Group“ strategijos dalis, kuria siekiama sutelkti dėmesį į verslo plėtrą Šiaurės Europos šalyse, išnaudojant turimą stiprią rinkos poziciją Suomijoje. Džiaugiuosi, kad radome gerus „Ober-Haus“ savininkus, kurie toliau stiprins įmonės veiklą Baltijos šalyse. Taip pat norėčiau padėkoti „Ober-Haus“ generaliniam direktoriui Tarmo Kase už ilgalaikę įmonės plėtrą“, – sako Kari Virta, „Realia Group“ generalinis direktorius.
„Ober-Haus“ teikia visas nekilnojamojo turto paslaugas Lietuvoje ir Baltijos regione. Pirmąjį savo biurą įmonė atidarė 1994 metais Taline. Šiandien „Ober-Haus“ turi 19 savo atstovybių didžiausiuose Lietuvos, Latvijos ir Estijos miestuose, kuriuose dirba daugiau nei 220 darbuotojų.
„Realia Group“ yra didžiausia nekilnojamojo turto paslaugų įmonių grupė Šiaurės šalyse. Suomijoje „Realia Group“ priklauso „Realia Isännöinti“, „Realia Management“, „Huoneistokeskus“, „Huom! Huoneistomarkkinointi“ ir „Hestia“ Švedijoje. „Realia“ grupėje dirba apie 1800 ekspertų, jos apyvarta siekia 130 mln. Eur per metus.
„Kiinteistömaailma“, įkurta 1990 metais, yra plačiausias Suomijos nekilnojamojo turto agentūrų tinklas, kurį sudaro beveik 100 biurų. Įmonė teikia konsultavimo ir tarpininkavimo paslaugas būsto ir komercinio NT segmentuose. „Kiinteistömaailma“ šiuo metu dirba daugiau nei 600 nekilnojamojo turto ekspertų. Bendra biurų apyvarta siekia 70 mln. Eur per metus.
Naujienos
Visos naujienos
Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…
Kam rūpi aukštos lubos?
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…
Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…
Visos naujienos