Klaipėdoje pradėtas plėtoti didelės apimties 340 butų projektas „Liepų terasos“


Klaipėdos miesto šiaurinėje dalyje, šalia Liepų gatvės pradėtas statyti naujas gyvenamųjų daugiabučių namų kvartalas „Liepų terasos“. Erdvioje, daugiau nei keturių hektarų teritorijoje iškils 12 A+ ir A++ energinio naudingumo klasės keturių aukštų daugiabučių namų. Visame projekte per keturis etapus iš viso suplanuota apie 340 butų. Pirmame etape pirkėjai galės rinktis 1–4 kambarių 38–65 m² ploto butus, kituose plėtros etapuose yra numatyta ir didesnių, iki 100 m² ploto, butų. Numatomos investicijos į projektą siekia 21 mln. eurų.

Pirmojo etapo statybos jau prasidėjo. 2022 metų vasaros pradžioje bus pastatyti du gyvenamieji namai – iš viso 3.200 m² bendro ploto, kuriame bus 54 butai, o 100 m² ploto patalpų pastato pirmajame aukšte skirta smulkiai komercinei veiklai. Antras etapas startuos 2022 metų pirmame ketvirtyje, trečias – 2023 metais, ketvirtas – 2025 metais.

„Naujo būsto rinka nuolat keičiasi ir renkantis būstą jau nebėra vertinami vien kvadratiniai metrai ar ekonominio naudingumo klasė. Šio projekto statytojai imasi naujų sprendimų, atitinkančių šiandieninius pirkėjų lūkesčius – visų pirma investuodami į išmanias technologijas ir komfortą didinančius būsto sprendimus“, – sako Donatas Bulvydas, „Ober-Haus“ Klaipėdos biuro pardavimų vadovas.

Projekte yra visi būtini ir gyventojų saugumą užtikrinantys bei komfortą suteikiantys sprendimai: grindinis šildymas, oro rekuperatoriai, išvedžiota inžinerinė infrastruktūra oro kondicionierių įsirengimui, elektromobilių krovimo vietos, kuriomis galima naudotis tiek bendrai, tiek įsirengiant individualią elektromobilio krovimo stotelę. Pasak D. Bulvydo, dažnai Klaipėdoje daugiabučių gyventojus įsigyti elektromobilį riboja būtent tai, kad susiduriama su ribotomis galimybėmis patogiai pakrauti automobilį šalia namų.

„Į šį projektą buvo investuota visų pirma atsižvelgiant į jo vietą – projektas statomas vienoje žaliausių Klaipėdos vietų, čia patogus susisiekimas su miesto centru, galimybės dviračiais ar paspirtukais pasiekti Baltijos jūros paplūdimius ar greitai nuvykti į Palangą“, – pasakoja „Liepų terasų“ direktorius Algirdas Stankus.

„Norime, kad visi gyventojai jaustųsi patogiai ir mėgautųsi gyvenimu „Liepų terasose“. Visuose pirmo aukšto butuose iš svetainės įrengsime patekimą į dideles 9 m² ploto individualias terasas, o antrame ir trečiame aukštuose kiekvieno buto savininkas galės mėgautis saulėlydžio vaizdais erdvioje lodžijoje arba balkone“, – sako A. Stankus. Ketvirtame aukšte suprojektuoti butai turės ant stogo įrengtas nuosavas terasas ir daugiau nei 23 m² ploto žiemos sodus.

„Esame pastebėję, kad Klaipėdos gyventojai nelabai mėgsta požeminių automobilių stovėjimo aikštelių, o parkavimas atvirose vietose neapsaugo nuo oro sąlygų – vasarą automobiliai įkaista, o žiemą apsninga ar tiesiog užšąla langai. „Liepų terasose“ įdiegtas kompromisinis sprendimas – kvartale statomos stoginės automobiliams kartu su sandėliukais asmeninių daiktų laikymui“, – sako Evaldas Aukštuolis, „Domus Basis“ statybos techninės priežiūros vadovas.

Projekto vystytojo komanda ir partneriai teikia paslaugas nuo 1991 metų ir yra sukaupę gausią patirtį gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatų statyboje Lietuvoje ir užsienyje (įgyvendinti projektai Danijoje, Rusijoje, Austrijoje). Iš viso per 30 darbo metų statybų sektoriuje yra pastatę daugiau nei 220 000 m2 ploto būsto ir komercinių patalpų. Projekto vystytojas – UAB „Liepų terasos“, statybos, techninis prižiūrėtojas – UAB „Domus Basis“, pagrindinis projektuotojas – UAB „Vakarų siluetas“ (projekto autorius – Mantas Daukšys), koncepcijos kūrimas, rinkodara ir pardavimas – UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas.

Projekto svetainė www.lieputerasos.lt

 

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų spalio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2023 metų rugsėjo mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 1,1% (2023 metų rugsėjį metinis augimas siekė 2,6%). 2023 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai sumažėjo 0,1%, 0,1% ir 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.565 (-3 Eur/m²),  1.722 Eur (-2 Eur/m²) ir 1.074 Eur (-4 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje spalio mėnesį užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.619 Eur (+6 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.103Eur. Per metus (2023 metų spalio mėnesį, palyginti su 2022 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 0,8%, Kaune – 1,8%, Klaipėdoje – 0,7%, Šiauliuose – 3,4% ir Panevėžyje – 1,9%. „Reikšmingai žemyn pasikoregavęs būsto rinkos aktyvumas ir nustojusios augti pardavimo kainos, akivaizdžiai koreguoja ir naujo būsto plėtotojų sprendimus. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pradėtų statyti būstų skaičius daugiabučiuose (trijų ar daugiau būstų pastatuose) Lietuvoje 2023 m. I-III ketv., palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu,…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Paspaudę "Aš sutinku" arba naršydami toliau, patvirtisite savo sutikimą. Aš sutinku

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.