Komercinių patalpų rinkoje – nuosaikiai augantys rodikliai
Auga prekybinių patalpų nuomos kainos ir užimtumas
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ 2012 – tųjų metų komercinių patalpų rinkos apžvalgoje skelbiama, kad augantys prekybos įmonių rezultatai suteikė papildomo stimulo prekybinių patalpų sektoriui. Buvo fiksuojamas tolimesnis prekybinių patalpų nuomos kainų augimas Lietuvos didmiesčių prekybinėse gatvėse. Didžiausią tokių patalpų augimą „Ober-Haus“ stebi Vilniuje, kur per 2012 metus kainos vidutiniškai išaugo 15%. Kituose Lietuvos didmiesčiuose kainų pokytis nebuvo toks spartus. Priklausomai nuo miesto buvo fiksuojamas iki 5% siekiantis augimas. Vidutinio dydžio (apie 100-300 m2) prekybinių patalpų nuomos kainos pagrindinėse prekybinėse Vilniaus gatvėse šiuo metu siekia apie 45-130 Lt/m2, Kaune – 30-60 Lt/m2, Klaipėdoje – 20-45 Lt/m2, o Šiauliuose ir Panevėžyje – 15-35 Lt/m2.
Sėkmingi 2012-tieji buvo ir didiesiems prekybos centrams, kurie ne tik augino savo apyvartas, bet ir kėlė nuomos kainas. „Ober-Haus“ duomenimis, priklausomai nuo miesto bei prekybos centro, nuomos kainos išaugo 5-15%. Dabartinis prekybos centrų užimtumas yra labai aukštas ir leidžia savininkams derėtis su esamais nuomininkais arba pakeisti juos naujais, kurie sutinka mokėti aukštesnę nuomos kainą. „Ober-Haus“ specialistai skaičiuoja, kad 2012 m. pabaigoje Vilniaus prekybos centrų bendras laisvų patalpų lygis sudarė tik 3,2%,o net 65% visų prekybos centrų galėjo mėgautis visišku užimtumu. Optimizmo prekybinių patalpų sektoriui suteikė ir žinios apie naujų prekės ženklų pasirodymą Lietuvoje. Pavyzdžiui, Švedijos drabužių mažmeninės prekybos tinklas “H&M“ 2013-2014 m. atidarys net 5 parduotuves Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių prekybos centruose.
Praėjusiais metais – mažiau investicinių sandorių
2012 metais Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto rinkoje buvo fiksuojami kuklesni investicinių sandorių rodikliai nei ankstesniais metais. Per praėjusius metus Lietuvoje buvo sudaryti 4 didesni investiciniai sandoriai, kurių metu įsigyta beveik 44 000 m2 bendro ploto modernių komercinės paskirties patalpų. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad bendra įsigyto turto vertė sudaro apie 150 mln. Lt. Palyginti su 2011, įsigyto turto plotas 2 kartus mažesnis, o vertė smuko 39%. Didžiausias 2012 m. sandoris – jau antrą kartą parduotas prekybos centras „Gedimino 9“ Vilniuje. Investicinis fondas „East Capital Baltic Property Fund II“ už neskelbiamą sumą įsigijo šį objektą iš antrinės “Swedbank” banko įmonės “Ektornet Lithuania SPV 1. Investuojančių šalių geografija 2012 metais išliko nepakitusi. Didžiausią susidomėjimą investicijomis į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje ir toliau demonstruoja skandinaviško (Švedija, Suomija) ir vietinio kapitalo įmonės (fondai).
Investicinių sandorių lyderiu tarp Baltijos šalių išlieka Estija, kur 2012 m. buvo įsigyta 113 500 m2 modernaus komercinio turto už 342 mln. Lt. Tikėtina, kad 2013 m. Baltijos šalyse bus stebimas investicijų į NT šuolis, kadangi „BPT Secura“ fondas yra pasiruošęs parduoti dar 10 įvairios paskirties objektų Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Fondo teigimu, bendra jų vertė siekia 435 mln. Lt. Didelė dalis parduodamų objektų yra Lietuvoje. Vienas tokių – prekybos centras „Europa“.
Kaune mažiausia biurų pasiūla ir augančios nuomos kainos
„Ober-Haus“ duomenimis, praėjusiais metais mažiausiai laisvų biuro patalpų buvo fiksuojama Kaune, kur bendras neužimtumo lygis siekia 4,5% , ir laisvų patalpų kiekis metų pabaigoje sudarė 3100 m2. Klaipėdoje per tą patį laikotarpį neužimtumas smuktelėjo iki 19,1%, ir 2012 m. pabaigoje sudarė 11 500 m2 laisvo ploto jau pastatytuose verslo centruose. Klaipėdoje naujų verslo centrų nebestatoma nuo 2009 m. pabaigos.
Tuo tarpu sostinėje 2012 metais buvo įgyvendinti 7 nauji projektai. „Ober-Haus“ duomenimis, praėjusių metų pabaigoje bendras naudingas modernių biurų plotas Vilniuje sudarė 467 000 m2. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad per paskutinįjį 2012 m. ketvirtį Vilniuje biuro patalpų vakansijos lygis sumažėjo iki 8,6%. Geriausią situaciją „Ober-Haus“ stebi aukščiausios klasės verslo centruose. 2012 m. pabaigoje laisvų patalpų kiekis A klasės verslo centruose sudarė 5,1%. Tuo tarpu B klasės verslo centruose šis rodiklis buvo dvigubai didesnis – 10,9%. „Ober-Haus“ duomenimis, 2012 metais Vilniaus verslo centruose iš viso buvo išnuomota 38 400 m2 biuro patalpų, arba 20,6% daugiau nei per 2011 metus. Net 67% visų 2012 metais išnuomotų patalpų sudarė B klasės patalpos.
„Ober-Haus“ fiksuoja, kad 2012 metais biurų nuomos kainos šalies didmiesčiuose ūgtelėjo tik Kaune – vidutiniškai 5%. Vilniuje nuomos kainos per 2012 m. iš esmės liko nepakitusios, o Klaipėdoje jos sumažėjo 3%.
Teigiami rodikliai ir sandėliavimo patalpų rinkoje
Gerėjantys rodikliai fiksuojami ir sandėliavimo patalpų sektoriuje. Ryškiausius pokyčius „Ober-Haus“ stebėjo Vilniaus regione, kur per metus naujų sandėliavimo patalpų nuomos kainos vidutiniškai išaugo 8%, о laisvų modernių sandėliavimo patalpų lygis sumažėjo nuo 6,1% iki 3,0%. Kauno ir Klaipėdos regionuose nuomos kainos išliko stabilios, o laisvų patalpų lygis 2012 m. pabaigoje siekė tik 2-4%. „Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu Vilniuje naujos statybos sandėliavimo patalpas siūloma nuomotis už 11–16 Lt/m2, o senos – už 4–9 Lt/m2. Kaune ir Klaipėdoje nauji sandėliai – 10–14 Lt/m2, seni – 4–8 Lt/m2.
Auga prekybinių patalpų nuomos kainos ir užimtumas
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ 2012 – tųjų metų komercinių patalpų rinkos apžvalgoje skelbiama, kad augantys prekybos įmonių rezultatai suteikė papildomo stimulo prekybinių patalpų sektoriui. Buvo fiksuojamas tolimesnis prekybinių patalpų nuomos kainų augimas Lietuvos didmiesčių prekybinėse gatvėse. Didžiausią tokių patalpų augimą „Ober-Haus“ stebi Vilniuje, kur per 2012 metus kainos vidutiniškai išaugo 15%. Kituose Lietuvos didmiesčiuose kainų pokytis nebuvo toks spartus. Priklausomai nuo miesto buvo fiksuojamas iki 5% siekiantis augimas. Vidutinio dydžio (apie 100-300 m2) prekybinių patalpų nuomos kainos pagrindinėse prekybinėse Vilniaus gatvėse šiuo metu siekia apie 45-130 Lt/m2, Kaune – 30-60 Lt/m2, Klaipėdoje – 20-45 Lt/m2, o Šiauliuose ir Panevėžyje – 15-35 Lt/m2.
Sėkmingi 2012-tieji buvo ir didiesiems prekybos centrams, kurie ne tik augino savo apyvartas, bet ir kėlė nuomos kainas. „Ober-Haus“ duomenimis, priklausomai nuo miesto bei prekybos centro, nuomos kainos išaugo 5-15%. Dabartinis prekybos centrų užimtumas yra labai aukštas ir leidžia savininkams derėtis su esamais nuomininkais arba pakeisti juos naujais, kurie sutinka mokėti aukštesnę nuomos kainą. „Ober-Haus“ specialistai skaičiuoja, kad 2012 m. pabaigoje Vilniaus prekybos centrų bendras laisvų patalpų lygis sudarė tik 3,2%,o net 65% visų prekybos centrų galėjo mėgautis visišku užimtumu. Optimizmo prekybinių patalpų sektoriui suteikė ir žinios apie naujų prekės ženklų pasirodymą Lietuvoje. Pavyzdžiui, Švedijos drabužių mažmeninės prekybos tinklas “H&M“ 2013-2014 m. atidarys net 5 parduotuves Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių prekybos centruose.
Praėjusiais metais – mažiau investicinių sandorių
2012 metais Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto rinkoje buvo fiksuojami kuklesni investicinių sandorių rodikliai nei ankstesniais metais. Per praėjusius metus Lietuvoje buvo sudaryti 4 didesni investiciniai sandoriai, kurių metu įsigyta beveik 44 000 m2 bendro ploto modernių komercinės paskirties patalpų. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad bendra įsigyto turto vertė sudaro apie 150 mln. Lt. Palyginti su 2011, įsigyto turto plotas 2 kartus mažesnis, o vertė smuko 39%. Didžiausias 2012 m. sandoris – jau antrą kartą parduotas prekybos centras „Gedimino 9“ Vilniuje. Investicinis fondas „East Capital Baltic Property Fund II“ už neskelbiamą sumą įsigijo šį objektą iš antrinės “Swedbank” banko įmonės “Ektornet Lithuania SPV 1. Investuojančių šalių geografija 2012 metais išliko nepakitusi. Didžiausią susidomėjimą investicijomis į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje ir toliau demonstruoja skandinaviško (Švedija, Suomija) ir vietinio kapitalo įmonės (fondai).
Investicinių sandorių lyderiu tarp Baltijos šalių išlieka Estija, kur 2012 m. buvo įsigyta 113 500 m2 modernaus komercinio turto už 342 mln. Lt. Tikėtina, kad 2013 m. Baltijos šalyse bus stebimas investicijų į NT šuolis, kadangi „BPT Secura“ fondas yra pasiruošęs parduoti dar 10 įvairios paskirties objektų Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Fondo teigimu, bendra jų vertė siekia 435 mln. Lt. Didelė dalis parduodamų objektų yra Lietuvoje. Vienas tokių – prekybos centras „Europa“.
Kaune mažiausia biurų pasiūla ir augančios nuomos kainos
„Ober-Haus“ duomenimis, praėjusiais metais mažiausiai laisvų biuro patalpų buvo fiksuojama Kaune, kur bendras neužimtumo lygis siekia 4,5% , ir laisvų patalpų kiekis metų pabaigoje sudarė 3100 m2. Klaipėdoje per tą patį laikotarpį neužimtumas smuktelėjo iki 19,1%, ir 2012 m. pabaigoje sudarė 11 500 m2 laisvo ploto jau pastatytuose verslo centruose. Klaipėdoje naujų verslo centrų nebestatoma nuo 2009 m. pabaigos.
Tuo tarpu sostinėje 2012 metais buvo įgyvendinti 7 nauji projektai. „Ober-Haus“ duomenimis, praėjusių metų pabaigoje bendras naudingas modernių biurų plotas Vilniuje sudarė 467 000 m2. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad per paskutinįjį 2012 m. ketvirtį Vilniuje biuro patalpų vakansijos lygis sumažėjo iki 8,6%. Geriausią situaciją „Ober-Haus“ stebi aukščiausios klasės verslo centruose. 2012 m. pabaigoje laisvų patalpų kiekis A klasės verslo centruose sudarė 5,1%. Tuo tarpu B klasės verslo centruose šis rodiklis buvo dvigubai didesnis – 10,9%. „Ober-Haus“ duomenimis, 2012 metais Vilniaus verslo centruose iš viso buvo išnuomota 38 400 m2 biuro patalpų, arba 20,6% daugiau nei per 2011 metus. Net 67% visų 2012 metais išnuomotų patalpų sudarė B klasės patalpos.
„Ober-Haus“ fiksuoja, kad 2012 metais biurų nuomos kainos šalies didmiesčiuose ūgtelėjo tik Kaune – vidutiniškai 5%. Vilniuje nuomos kainos per 2012 m. iš esmės liko nepakitusios, o Klaipėdoje jos sumažėjo 3%.
Teigiami rodikliai ir sandėliavimo patalpų rinkoje
Gerėjantys rodikliai fiksuojami ir sandėliavimo patalpų sektoriuje. Ryškiausius pokyčius „Ober-Haus“ stebėjo Vilniaus regione, kur per metus naujų sandėliavimo patalpų nuomos kainos vidutiniškai išaugo 8%, о laisvų modernių sandėliavimo patalpų lygis sumažėjo nuo 6,1% iki 3,0%. Kauno ir Klaipėdos regionuose nuomos kainos išliko stabilios, o laisvų patalpų lygis 2012 m. pabaigoje siekė tik 2-4%. „Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu Vilniuje naujos statybos sandėliavimo patalpas siūloma nuomotis už 11–16 Lt/m2, o senos – už 4–9 Lt/m2. Kaune ir Klaipėdoje nauji sandėliai – 10–14 Lt/m2, seni – 4–8 Lt/m2.
Naujienos
Visos naujienosProjekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…
Kam rūpi aukštos lubos?
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…
Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…