Lietuvos komercinių patalpų rinkoje – sandorių už 500 milijonus litų

Per pirmuosius tris 2013 m. ketvirčius Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto rinkoje iš viso buvo sudaryti 7 investiciniai sandoriai*, kurių bendra vertė siekia 500 mln. litų. Ir tai yra 28% daugiau, palyginti su visu 2011 – 2012 m. laikotarpiu, skelbia nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ Įvertinus šiais metais įvykusius sandorius, „Ober-Haus“ fiksuoja, kad didžiausia investicijų dalis atiteko biuro patalpoms – 60%, prekybinėms patalpoms – 30%, о sandėliavimo – 10%.

„Pastaruoju metu augančios investicinių sandorių apimtys demonstruoja pakilias nuotaikas šiame rinkos segmente. Tačiau, nepaisant pastebimai išaugusių investicijų į komercinį turtą, didžiausi rinkos žaidėjai Baltijos šalyse vis dar išlieka vietiniai fondai ar įmonės, kurie gerai išmano lokalios rinkos ypatumus“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas. Pasak specialisto, šie investuotojai ieško stabilias pajamas generuojančių objektų.

Šių metų trečio ketvirčio pabaigoje buvo skelbta, kad lietuvio valdoma įmonė „Danhaus LT“ iš investicinio fondo „LORDS LB BALTIC FUND I“ įsigijo A klasės verslo centrą Vilniuje. Už 8500 m2 ploto biurų pastatą buvo sumokėta beveik 56 mln. Lt. „Ober-Haus“ primena, kad tai jau antrasis šio pastato pardavimas – 2010 m. „LORDS LB BALTIC FUND I“ jį įsigijo iš projekto plėtotojos „Vilmestos“. 2013 m. rugpjūčio mėnesį komercinio NT rinką pasiekė pranešimas apie dar vieną investicinį sandorį. Atvejis įdomus tuo, jog buvo perkamas dar nepastatytas projektas (forward sale). „BPT Baltic Opportunity Fund“ iš Danijos plėtotojos “TK Development” įsigijo Vilniuje, šalia Ukmergės g. jau pradėtą statyti prekybos centrą (prekybos parką) „Domus Pro“. Planuojama, kad naujasis prekybos parkas bus 11 000 m2 ploto, o pirmasis etapas (7500 m2) bus baigtas jau 2014 m. pavasarį. Investicinio sandorio vertė nustatyta remiantis reikalaujama 8,5% metine grąža.

Reziumuojant pastaraisiais metais įvykusius investicinius sandorius, „Ober-Haus“ specialistai pastebi, kad standartinius objektus sostinėje įsigyjantys investuotojai dažnu atveju tikisi ne mažesnės kaip 8,5% investicinės grąžos (initial yield), o pardavėjai – parduoti su ne didesne nei 8,0% grąža: „Todėl tikėtina, kad artimiausiu metu įvyksiantys investiciniai sandoriai turėtų būti sudaryti būtent šiame investicinių rodiklių intervale. Dabartinėje rinkos situacijoje tokie skaičiai atrodo pakankamai racionalūs“, – komentuoja S. Vagonis.

Naujausią komercinio NT rinkos apžvalgą rasite čia.

*skaičiuojant tiesioginius, netiesioginius ir priverstinius egzistuojančių modernių biuro, prekybinių ar sandėliavimo/gamybinių patalpų įsigijimus, kurių vertė virš 5 mln. litų

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų spalio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2023 metų rugsėjo mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 1,1% (2023 metų rugsėjį metinis augimas siekė 2,6%). 2023 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai sumažėjo 0,1%, 0,1% ir 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.565 (-3 Eur/m²),  1.722 Eur (-2 Eur/m²) ir 1.074 Eur (-4 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje spalio mėnesį užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.619 Eur (+6 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.103Eur. Per metus (2023 metų spalio mėnesį, palyginti su 2022 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 0,8%, Kaune – 1,8%, Klaipėdoje – 0,7%, Šiauliuose – 3,4% ir Panevėžyje – 1,9%. „Reikšmingai žemyn pasikoregavęs būsto rinkos aktyvumas ir nustojusios augti pardavimo kainos, akivaizdžiai koreguoja ir naujo būsto plėtotojų sprendimus. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pradėtų statyti būstų skaičius daugiabučiuose (trijų ar daugiau būstų pastatuose) Lietuvoje 2023 m. I-III ketv., palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu,…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Paspaudę "Aš sutinku" arba naršydami toliau, patvirtisite savo sutikimą. Aš sutinku

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.