Metinis butų kainų augimas – didžiausias nuo krizės pradžios
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų lapkričio mėnesio reikšmė išaugo 0,4%. Tai aukščiausias mėnesinis kainų pokytis nuo 2010 m. birželio mėnesio. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per metus ūgtelėjo 0,9% ir tai yra didžiausias metinis augimas nuo 2008 m. vidurio.
Sostinėje lapkritį buvo užfiksuotas 0,6% kainų kilimas, o vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 4197 Lt (+26 Lt/m²). Per metus butų kainos Vilniuje ūgtelėjo 2,4%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 m. gegužę, jos yra išaugusios 5,3% (+211 Lt/m²). Kaune ir Šiauliuose lapkričio mėnesį atitinkamai buvo užfiksuotas 0,3% ir 0,1% kainų augimas, o vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai didėjo iki 3216 Lt (+11 Lt/m²) ir 1901 Lt (+2 Lt/m²).
Panevėžyje lapkričio mėnesį buvo stebimas 0,1% kainų sumažėjimas, o vidutinė kvadratinio metro kaina smuktelėjo iki 1785 Lt (-2 Lt/m²). Klaipėdoje butų kainos nekito ir išliko tokios pačios kaip ir spalį – 3313 Lt/m².
Rygoje butų kainos kopia viršun, Taline – leidžiasi
Ober-Haus Real Estate Advisors apskaičiuota 2013 m. lapkričio mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo, kad be Vilniaus butų kainos praėjusį mėnesį kilo ir Latvijos sostinėje Rygoje – 0,7%. Tuo tarpu Taline ir Varšuvoje buvo fiksuojamas kainų smuktelėjimas: Taline – 2,2%, Varšuvoje – 0,1%.
„Ober-Haus“ specialistai reziumuoja, kad per paskutinius 12 mėnesių ryškiausi metiniai butų kainų pokyčiai buvo stebimi Taline. Palyginti su 2012 m. lapkričiu, Estijos sostinėje butų kainos yra pakilusios 13,8%. Rygoje ir Vilniuje taip pat fiksuojamas teigiamas, tačiau kur kas kuklesnis metinis butų kainų pokytis – 2,4%. Varšuvoje butų metinis kainų kitimas yra neigiamas ir sudaro 2,9%.
Aukščiausia buto vidutinė kvadratinio metro kaina tarp trijų Baltijos šalių sostinių ir toliau išlieka Taline – 4513 Lt/m². Vilniuje vidutinė buto kaina siekia 4197 Lt/m², Rygoje- 3498 Lt/m². Varšuvoje – 6404 Lt/m².
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų lapkričio mėnesio reikšmė išaugo 0,4%. Tai aukščiausias mėnesinis kainų pokytis nuo 2010 m. birželio mėnesio. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per metus ūgtelėjo 0,9% ir tai yra didžiausias metinis augimas nuo 2008 m. vidurio.
Sostinėje lapkritį buvo užfiksuotas 0,6% kainų kilimas, o vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 4197 Lt (+26 Lt/m²). Per metus butų kainos Vilniuje ūgtelėjo 2,4%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 m. gegužę, jos yra išaugusios 5,3% (+211 Lt/m²). Kaune ir Šiauliuose lapkričio mėnesį atitinkamai buvo užfiksuotas 0,3% ir 0,1% kainų augimas, o vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai didėjo iki 3216 Lt (+11 Lt/m²) ir 1901 Lt (+2 Lt/m²).
Panevėžyje lapkričio mėnesį buvo stebimas 0,1% kainų sumažėjimas, o vidutinė kvadratinio metro kaina smuktelėjo iki 1785 Lt (-2 Lt/m²). Klaipėdoje butų kainos nekito ir išliko tokios pačios kaip ir spalį – 3313 Lt/m².
Rygoje butų kainos kopia viršun, Taline – leidžiasi
Ober-Haus Real Estate Advisors apskaičiuota 2013 m. lapkričio mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo, kad be Vilniaus butų kainos praėjusį mėnesį kilo ir Latvijos sostinėje Rygoje – 0,7%. Tuo tarpu Taline ir Varšuvoje buvo fiksuojamas kainų smuktelėjimas: Taline – 2,2%, Varšuvoje – 0,1%.
„Ober-Haus“ specialistai reziumuoja, kad per paskutinius 12 mėnesių ryškiausi metiniai butų kainų pokyčiai buvo stebimi Taline. Palyginti su 2012 m. lapkričiu, Estijos sostinėje butų kainos yra pakilusios 13,8%. Rygoje ir Vilniuje taip pat fiksuojamas teigiamas, tačiau kur kas kuklesnis metinis butų kainų pokytis – 2,4%. Varšuvoje butų metinis kainų kitimas yra neigiamas ir sudaro 2,9%.
Aukščiausia buto vidutinė kvadratinio metro kaina tarp trijų Baltijos šalių sostinių ir toliau išlieka Taline – 4513 Lt/m². Vilniuje vidutinė buto kaina siekia 4197 Lt/m², Rygoje- 3498 Lt/m². Varšuvoje – 6404 Lt/m².
Naujienos
Visos naujienos
Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…
Kam rūpi aukštos lubos?
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…
Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…
Visos naujienos