Metų pabaigoje metinio butų kainų augimo turėtų nebelikti
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų rugpjūčio mėnesio reikšmė išaugo 0,4% (2023 metų liepą buvo fiksuojamas 0,3% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 4,9% (2023 metų liepą metinis augimas siekė 6,7%).
2023 metų rugpjūčio mėnesį Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje atitinkamai užfiksuotas 0,5%, 0,4%, 0,6% ir 0,8% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 2.571 Eur (+14 Eur/m²), 1.610 Eur (+7 Eur/m²), 1.100 Eur (+7 Eur/m²) ir 1.074 Eur (+8 Eur/m²). Tuo tarpu Kaune butų pardavimo kainos per mėnesį sumažėjo 0,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.726 Eur (-3 Eur/m²).
Per metus (2023 metų rugpjūčio mėnesį, palyginti su 2022 metų rugpjūčio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 5,1%, Kaune – 5,3%, Klaipėdoje – 3,5%, Šiauliuose – 5,2% ir Panevėžyje – 3,6%.
„Po nuviliančių rinkos aktyvumo rodiklių šių metų liepą, rugpjūtį Lietuvoje fiksuojamas butų sandorių skaičiaus ūgtelėjimas. Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, 2023 metų rugpjūčio mėnesį, palyginti su 2023 metų liepos mėnesiu, Lietuvoje įsigyta beveik 20% daugiau senesnės statybos butų. Tačiau šių metų rugpjūtį lyginant su tuo pačiu mėnesiu pernai, senesnės statybos butų Lietuvoje įsigyta 6% mažiau (Panevėžyje – 10% daugiau, Vilniuje – 6% daugiau, Kaune – 3% mažiau, Klaipėdoje – 15% mažiau, Šiauliuose – 30% mažiau).
Tuo tarpu pirminėje butų rinkoje bendros butų realizacijos apimtys išlieka svyruojančios. Nors šių metų rugpjūčio mėnesį šalies didmiesčiuose plėtotojai realizavo daugiau butų nei šių metų liepos mėnesį, tačiau istoriškai bendros apimtys ir toliau išlieka kuklios. „Ober-Haus“ duomenimis, šių metų sausio-rugpjūčio laikotarpiu užfiksuotos realizacijos apimtys, palyginti su 2022 metų vidurkiu, Vilniuje yra 17% mažesnės, Kaune – 29% mažesnės, o Klaipėdoje – 22% mažesnės.
Nepaisant prislopusio ir iš esmės neatsigaunančio būsto rinkos aktyvumo, butų kainos ir toliau laikosi rekordinėse aukštumose. Nors šiais metais fiksuojami tik nežymūs butų pardavimo kainų pokyčiai, bendras kainų lygis beveik visuose šalies didmiesčiuose šiuo metu pasiekė visų laikų aukštumas. Pavyzdžiui, nuo ankstesnio butų pardavimo kainų piko, kuris šalies didmiesčiuose buvo pasiektas 2007 metų pabaigoje ar 2008 metų pradžioje, šiuo metu Vilniuje jos yra 29,6%, Kaune – 16,1%, Panevėžyje – 7,7%, o Šiauliuose – 5,4% aukštesnės. Vienintelis didmiestis, kuriame dar nepasiektas prieš 15 metų vyravęs butų kainų lygis, yra Klaipėda. Šiuo metu uostamiestyje bendras butų pardavimo kainų lygis yra 10,8% žemesnis nei 2007 metų antrojoje pusėje. Žvelgiant į šių metų kainų raidos dinamiką (fiksuojami nedideli teigiami ir neigiami kainų pokyčiai), iš esmės galima sakyti, kad pastarojo itin spartaus kainų augimo cikle, būsto pardavimo kainos jau pasiekė savo piką. Tikėtina, kad artimiausiu metu būsto rinkoje ir toliau bus jaučiamas vangumas ir metinio kainų pokyčio reikšmė, kuri mažėja jau vienuolika mėnesių iš eilės, šių metų pabaigoje susitrauks iki nulio“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Naujienos
Visos naujienos
Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…
Kam rūpi aukštos lubos?
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…
Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…
Visos naujienos