Metų pradžioje optimizmo būsto rinkoje netrūksta
Po nuosaikesnių 2015 metų rezultatų, 2016 metų pradžioje Lietuvos būsto rinka vėl spurtavo. Visuose šalies regionuose stebimas išaugęs būsto rinkos aktyvumas, kylančios pardavimo ir nuomos kainos bei sparčiai augančios skolinimosi apimtys.
Teigiami šalies ekonominiai pokyčiai ir augantys gyventojų lūkesčiai toliau didina tiek būsto kainas, tiek sandorių skaičių. „Ober-Haus“ duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį butų kainos Vilniuje augo 1,3%, Kaune – 0,7%, Klaipėdoje – 0,4%, Šiauliuose – 1,2% ir Panevėžyje – 1,1%. O VĮ Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 15% daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su 2015 metų tuo pačiu laikotarpiu. Tuo tarpu butų pirkimo-pardavimo sandorių registruota beveik 24% daugiau nei prieš metus.
Vertinant rinkos aktyvumą naujos statybos butų segmente, šiemet matyti dar didesnis pardavimo šuolis. „Ober-Haus“ duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkta arba rezervuota 1 336 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose. Tai yra 21% daugiau nei jų buvo realizuota per 2015 metų IV ketvirtį ir net 61% daugiau nei 2015 metų I ketvirtį. Praėjusių metų pradžioje, įvedus eurą, naujos statybos butų pardavimai smuktelėjo ir rinka buvo trumpam sustingusi, būtent dėl šios priežasties, lyginant 2015 ir šių metų pirmųjų ketvirčių rodiklius, fiksuojamas toks didelis metinis sandorių pokytis.
Vilniuje per pirmuosius tris šių metų mėnesius buvo realizuota net 1 118 naujos statybos butų jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose. Šalies sostinėje ir toliau galima stebėti naujų projektų pasiūlos efektą, kuomet augančios daugiabučių statybų apimtys didina naujos statybos butų dalį bendroje sandorių apimtyje: 2015 metais parduotų naujų butų dalis bendrame sandorių kiekyje sudarė 33%, o 2016 metų I ketvirtį – net 49%. Jeigu 2015 metų IV ketvirtį buvo fiksuojami didžiausi naujos statybos butų pardavimo rezultatai per pastaruosius 7 metus, tai šių metų pirmojo ketvirčio rodikliai yra beveik 20% didesni. Tokie rodikliai neturėtų stebinti, kadangi pasiūlos apimtys atsidūrė aukščiausiame savo taške nuo 2007-2008 metų. Palyginti su 2014 metais, 2015 metais Vilniuje buvo pastatyta 27% daugiau butų (3 558 butai), o šiemet planuojamos baigti dar apie 3 600 naujų butų statybos.
Panašios tendencijos stebimos ir Kaune, kur pastaruoju metu pristatoma vis daugiau naujų daugiabučių projektų. Kaune per pirmąjį 2016 metų ketvirtį buvo parduoti arba rezervuoti 133 butai, t. y. 41% daugiau nei per 2015 metų IV ketvirtį. Tuo metu Klaipėdoje pardavimo apimtys palaikomos daugiausia parduodant anksčiau pastatytus butus. Per pirmąjį šių metų ketvirtį Klaipėdoje buvo parduoti arba rezervuoti 73 butai, t. y. 11% daugiau nei per 2015 metų IV ketvirtį. Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir tyrimų departamento vadovas, pastebi, kad matydami dar neišsenkantį neparduotų butų sandėlį, būsto plėtotojai Klaipėdoje neskuba ir laikosi nuosaikios investavimo politikos koncentruodamiesi į nedidelių projektų plėtrą.
Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas
Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228
Po nuosaikesnių 2015 metų rezultatų, 2016 metų pradžioje Lietuvos būsto rinka vėl spurtavo. Visuose šalies regionuose stebimas išaugęs būsto rinkos aktyvumas, kylančios pardavimo ir nuomos kainos bei sparčiai augančios skolinimosi apimtys.
Teigiami šalies ekonominiai pokyčiai ir augantys gyventojų lūkesčiai toliau didina tiek būsto kainas, tiek sandorių skaičių. „Ober-Haus“ duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį butų kainos Vilniuje augo 1,3%, Kaune – 0,7%, Klaipėdoje – 0,4%, Šiauliuose – 1,2% ir Panevėžyje – 1,1%. O VĮ Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 15% daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su 2015 metų tuo pačiu laikotarpiu. Tuo tarpu butų pirkimo-pardavimo sandorių registruota beveik 24% daugiau nei prieš metus.
Vertinant rinkos aktyvumą naujos statybos butų segmente, šiemet matyti dar didesnis pardavimo šuolis. „Ober-Haus“ duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkta arba rezervuota 1 336 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose. Tai yra 21% daugiau nei jų buvo realizuota per 2015 metų IV ketvirtį ir net 61% daugiau nei 2015 metų I ketvirtį. Praėjusių metų pradžioje, įvedus eurą, naujos statybos butų pardavimai smuktelėjo ir rinka buvo trumpam sustingusi, būtent dėl šios priežasties, lyginant 2015 ir šių metų pirmųjų ketvirčių rodiklius, fiksuojamas toks didelis metinis sandorių pokytis.
Vilniuje per pirmuosius tris šių metų mėnesius buvo realizuota net 1 118 naujos statybos butų jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose. Šalies sostinėje ir toliau galima stebėti naujų projektų pasiūlos efektą, kuomet augančios daugiabučių statybų apimtys didina naujos statybos butų dalį bendroje sandorių apimtyje: 2015 metais parduotų naujų butų dalis bendrame sandorių kiekyje sudarė 33%, o 2016 metų I ketvirtį – net 49%. Jeigu 2015 metų IV ketvirtį buvo fiksuojami didžiausi naujos statybos butų pardavimo rezultatai per pastaruosius 7 metus, tai šių metų pirmojo ketvirčio rodikliai yra beveik 20% didesni. Tokie rodikliai neturėtų stebinti, kadangi pasiūlos apimtys atsidūrė aukščiausiame savo taške nuo 2007-2008 metų. Palyginti su 2014 metais, 2015 metais Vilniuje buvo pastatyta 27% daugiau butų (3 558 butai), o šiemet planuojamos baigti dar apie 3 600 naujų butų statybos.
Panašios tendencijos stebimos ir Kaune, kur pastaruoju metu pristatoma vis daugiau naujų daugiabučių projektų. Kaune per pirmąjį 2016 metų ketvirtį buvo parduoti arba rezervuoti 133 butai, t. y. 41% daugiau nei per 2015 metų IV ketvirtį. Tuo metu Klaipėdoje pardavimo apimtys palaikomos daugiausia parduodant anksčiau pastatytus butus. Per pirmąjį šių metų ketvirtį Klaipėdoje buvo parduoti arba rezervuoti 73 butai, t. y. 11% daugiau nei per 2015 metų IV ketvirtį. Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir tyrimų departamento vadovas, pastebi, kad matydami dar neišsenkantį neparduotų butų sandėlį, būsto plėtotojai Klaipėdoje neskuba ir laikosi nuosaikios investavimo politikos koncentruodamiesi į nedidelių projektų plėtrą.
Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas
Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228
Naujienos
Visos naujienosProjekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…
Kam rūpi aukštos lubos?
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…
Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…