Naujos statybos patalpų stygius stingdo Panevėžio rinką
Lyginant bendrą komercinio nekilnojamojo turto (NT) situaciją Panevėžio mieste su 2009-2011 metais, matyti, kad 2015 metais komercinio turto rinka yra žymiai aktyvesnė tiek nuomos, tiek pirkimo-pardavimo atžvilgiu. Ypač paklausios komercinės paskirties patalpos, esančios pirmuose pastatų aukštuose, judriose gatvėse, miesto centre ar centrinės dalies prieigose. Augantis vietos verslininkų bei investuotojų iš Danijos, Norvegijos, Suomijos skaičius ne tik stiprina Panevėžio NT rinką, bet ir didina komercinių patalpų poreikį.
Palyginti su Vilniumi ir Kaunu, Panevėžyje mažai statoma komercinės paskirties pastatų nuomai. Per pastaruosius du metus centrinėje miesto dalyje pastatyti tik du nauji komerciniai pastatai bei baigiamas renovuoti administracinis pastatas. Abu nauji statiniai yra Savanorių aikštėje – tai penkių aukštų 900 m² ploto ir trijų aukštų su rūsiu 500 m² ploto komerciniai pastatai. Čia pirmo aukšto nuomos kainos siekia 10-13,0 Eur/m², antro ir trečio – 7-8,0 Eur/m². Taip pat baigiamas renovuoti trijų aukštų 1200 m² ploto pastatas, buvęs karinis komisariatas Respublikos gatvėje, pirmame aukšte įrengiamos komercinės patalpos, jų kaina siekia 8,0 Eur/m², antrame ir trečiame aukštuose – biuro patalpos, kurių kainos atitinkamai – 5-7 Eur/m² ir 4,0 Eur/m². Šiame pastate patalpas jau išgraibstė draudimo kompanijos, advokatų kontoros, grožio salonai, mobiliojo ryšio bendrovės ir kt. Šiuo metu miesto centre yra šešios laisvos patalpos, kurios nesulaukia nuomininkų dėmesio dėl per didelės, neatitinkančios esamos pastato būklės, kainos.
Pasak Romualdo Paulausko, „Ober-Haus“ Panevėžio biuro vadovo, mieste trūksta nedidelių komercinių pastatų, kurių pirmame aukšte būtų autonomiškos – su atskiru įėjimu vienam nuomininkui – prekybos paslaugų patalpos iki 100 m² ploto, antrame aukšte – paslaugų, biurų patalpos. Šie pastatai būtų paklausiausi centrinėje miesto dalyje, centro prieigose, šalia vienos iš judriausių Klaipėdos gatvės. „Panevėžiui trūksta dar bent 5 000 m² ploto komercinių patalpų, skirtų prekybai ar paslaugoms. Nuomos atžvilgiu jos būtų išties paklausios tarp smulkiųjų verslininkų: odontologijos, grožio salonų, maisto prekių ar dėvėtų rūbų parduotuvių savininkų“, – teigia R. Paulauskas. Visgi kompaktiškame miesto centre yra labai ribota sklypų pasiūla, tad centre ar jo prieigose siūlomi tik keli labai brangūs sklypai – apie 10-13 000 Eur/a, kurie dėl savo kainos atgraso investuotojus.
Likvidžiausias šiai dienai yra naujai pastatytas komercinis turtas turintis naują miesto tinklų šiluminį mazgą, rekuperacijos sistemą, kondicionavimą. Pasak R. Paulausko, toli gražu ne visose komercinėse patalpose yra naujos sistemos – dažniausiai būna tik natūrali ventiliacija, senas šilumos mazgas, seni vamzdynai, sienos nešiltintos, nėra kondicionavimo. Senos statybos pastatų savininkai siekdami realizuoti turimas patalpas, renovuoja ar bent minimaliai sutvarko turimus pastatus – pakeičiami langai, naujai betonuojamos grindys, sutvarkomi stogai, įdiegiama inžinerinė įranga, keičiami vamzdynai, nauja elektros instaliacija, signalizacija, vėdinimo sistema ir kt. „Atnaujinus seną pastatą, išauga ir jo patrauklumas rinkoje, kas gali turėti įtakos ir greitesniam jo realizavimui. Puikus pavyzdys, kai ilgai buvusios nepaklausios, po smulkios renovacijos J. Basanavičiaus g. 50 m² patalpos buvo iškart išnuomotos“, – pastebi R. Paulauskas.
Nuo seno pramonės miestu laikomas Panevėžys paklausus ir tarp užsienio kapitalo įmonių, ypač Skandinavijos šalių įmonių, Panevėžyje vykdančių gamybą įsigytuose ar naujai pastatytuose pastatuose. Užsienio investuotojams įdomios 2 000-3 000 m² ploto naujos statybos gamybinės-sandėliavimo patalpos. „Šiuo metu yra keletas bendrovių ieškančių tokių pastatų nuomai. Deja, Panevėžio NT rinka neturi jiems ko pasiūlyti, tad tai dar viena niša investuotojams – tokie pastatai nuomos atžvilgiu būtų paklausūs“, – pasakoja R. Paulauskas.
Viena iš šiuo metu investuojančių ir labiausiai Panevėžyje besiplečiančių bendrovių „Dominari“, šveicarų kapitalo įmonių grupė, stato naują gamyklą – pirmajame etape numatyta apie 100 000 m² ploto gamybinių pastatų. Įmonė taip pat domisi galimybėmis pirkti komercinės, gamybinės paskirties žemės sklypus gamybinių pastatų statybai bei investuoti Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje.
Kontaktinis asmuo:
Romualdas Paulauskas
„Ober-Haus“ Panevėžio biuro vadovas
Tel. +370 614 80 065
El. paštas romualdas.paulauskas@ober-haus.lt
Lyginant bendrą komercinio nekilnojamojo turto (NT) situaciją Panevėžio mieste su 2009-2011 metais, matyti, kad 2015 metais komercinio turto rinka yra žymiai aktyvesnė tiek nuomos, tiek pirkimo-pardavimo atžvilgiu. Ypač paklausios komercinės paskirties patalpos, esančios pirmuose pastatų aukštuose, judriose gatvėse, miesto centre ar centrinės dalies prieigose. Augantis vietos verslininkų bei investuotojų iš Danijos, Norvegijos, Suomijos skaičius ne tik stiprina Panevėžio NT rinką, bet ir didina komercinių patalpų poreikį.
Palyginti su Vilniumi ir Kaunu, Panevėžyje mažai statoma komercinės paskirties pastatų nuomai. Per pastaruosius du metus centrinėje miesto dalyje pastatyti tik du nauji komerciniai pastatai bei baigiamas renovuoti administracinis pastatas. Abu nauji statiniai yra Savanorių aikštėje – tai penkių aukštų 900 m² ploto ir trijų aukštų su rūsiu 500 m² ploto komerciniai pastatai. Čia pirmo aukšto nuomos kainos siekia 10-13,0 Eur/m², antro ir trečio – 7-8,0 Eur/m². Taip pat baigiamas renovuoti trijų aukštų 1200 m² ploto pastatas, buvęs karinis komisariatas Respublikos gatvėje, pirmame aukšte įrengiamos komercinės patalpos, jų kaina siekia 8,0 Eur/m², antrame ir trečiame aukštuose – biuro patalpos, kurių kainos atitinkamai – 5-7 Eur/m² ir 4,0 Eur/m². Šiame pastate patalpas jau išgraibstė draudimo kompanijos, advokatų kontoros, grožio salonai, mobiliojo ryšio bendrovės ir kt. Šiuo metu miesto centre yra šešios laisvos patalpos, kurios nesulaukia nuomininkų dėmesio dėl per didelės, neatitinkančios esamos pastato būklės, kainos.
Pasak Romualdo Paulausko, „Ober-Haus“ Panevėžio biuro vadovo, mieste trūksta nedidelių komercinių pastatų, kurių pirmame aukšte būtų autonomiškos – su atskiru įėjimu vienam nuomininkui – prekybos paslaugų patalpos iki 100 m² ploto, antrame aukšte – paslaugų, biurų patalpos. Šie pastatai būtų paklausiausi centrinėje miesto dalyje, centro prieigose, šalia vienos iš judriausių Klaipėdos gatvės. „Panevėžiui trūksta dar bent 5 000 m² ploto komercinių patalpų, skirtų prekybai ar paslaugoms. Nuomos atžvilgiu jos būtų išties paklausios tarp smulkiųjų verslininkų: odontologijos, grožio salonų, maisto prekių ar dėvėtų rūbų parduotuvių savininkų“, – teigia R. Paulauskas. Visgi kompaktiškame miesto centre yra labai ribota sklypų pasiūla, tad centre ar jo prieigose siūlomi tik keli labai brangūs sklypai – apie 10-13 000 Eur/a, kurie dėl savo kainos atgraso investuotojus.
Likvidžiausias šiai dienai yra naujai pastatytas komercinis turtas turintis naują miesto tinklų šiluminį mazgą, rekuperacijos sistemą, kondicionavimą. Pasak R. Paulausko, toli gražu ne visose komercinėse patalpose yra naujos sistemos – dažniausiai būna tik natūrali ventiliacija, senas šilumos mazgas, seni vamzdynai, sienos nešiltintos, nėra kondicionavimo. Senos statybos pastatų savininkai siekdami realizuoti turimas patalpas, renovuoja ar bent minimaliai sutvarko turimus pastatus – pakeičiami langai, naujai betonuojamos grindys, sutvarkomi stogai, įdiegiama inžinerinė įranga, keičiami vamzdynai, nauja elektros instaliacija, signalizacija, vėdinimo sistema ir kt. „Atnaujinus seną pastatą, išauga ir jo patrauklumas rinkoje, kas gali turėti įtakos ir greitesniam jo realizavimui. Puikus pavyzdys, kai ilgai buvusios nepaklausios, po smulkios renovacijos J. Basanavičiaus g. 50 m² patalpos buvo iškart išnuomotos“, – pastebi R. Paulauskas.
Nuo seno pramonės miestu laikomas Panevėžys paklausus ir tarp užsienio kapitalo įmonių, ypač Skandinavijos šalių įmonių, Panevėžyje vykdančių gamybą įsigytuose ar naujai pastatytuose pastatuose. Užsienio investuotojams įdomios 2 000-3 000 m² ploto naujos statybos gamybinės-sandėliavimo patalpos. „Šiuo metu yra keletas bendrovių ieškančių tokių pastatų nuomai. Deja, Panevėžio NT rinka neturi jiems ko pasiūlyti, tad tai dar viena niša investuotojams – tokie pastatai nuomos atžvilgiu būtų paklausūs“, – pasakoja R. Paulauskas.
Viena iš šiuo metu investuojančių ir labiausiai Panevėžyje besiplečiančių bendrovių „Dominari“, šveicarų kapitalo įmonių grupė, stato naują gamyklą – pirmajame etape numatyta apie 100 000 m² ploto gamybinių pastatų. Įmonė taip pat domisi galimybėmis pirkti komercinės, gamybinės paskirties žemės sklypus gamybinių pastatų statybai bei investuoti Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje.
Kontaktinis asmuo:
Romualdas Paulauskas
„Ober-Haus“ Panevėžio biuro vadovas
Tel. +370 614 80 065
El. paštas romualdas.paulauskas@ober-haus.lt
Naujienos
Visos naujienosProjekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…
Kam rūpi aukštos lubos?
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…
Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…