“Ober-Haus” Lietuvoje – 15 metų!
Viena žymiausių nekilnojamojo turto paslaugų bendrovių „Ober-Haus“ švenčia 15 metų savo veiklos Lietuvoje jubiliejų. 1998 metais spalio 13 dieną pirmasis „Ober-Haus“ biuras duris atvėrė Kaštonų gatvėje, Vilniuje. Tuo metu įmonėje darbavosi vos keturi darbuotojai: bendrovės generalinis direktorius Vytas Zabilius, jo pavaduotojas Nerijus Juodelis, buhalterė Vanda Juodelienė ir brokerė Olga Akelienė. Šiandien „Ober-Haus“ turi 9 biurus, kuriuose dirba 122 nekilnojamojo turto specialistai. Be trijų biurų Vilniuje, įmonė po vieną turi Kaune, Klaipėdoje, Palangoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Druskininkuose.
Veiklos pradžia buvo itin sunki. 1998 metai. Vadinamojo „juodojo kapitalizmo“ siautėjimo laikai. O kur dar Rusijos ekonominė krizė?! „Tuo metu numatyti, koks bus rytojus buvo tiesiog neįmanoma. Situacija rinkoje priminė amerikietiškuosius kalnelius: nekilnojamojo turto kainos per dieną kildavo į viršų 10-20 proc., o po kelių mėnesių tokiu pačiu smagumu nusirito žemyn. Žmonės buvo pasimetę: ar pirkti, ar parduoti nekilnojamąjį turtą? Didžioji dalis verslo organizacijų ir įmonių, tiesiogine to žodžio prasme, vaikščiojo peilio ašmenimis, rizikuodamos bet kuriuo momentu paslysti“, – verslo pradžią prisimena Vytas Zabilius, „Ober-Haus“ vienas įkūrėjų ir kol kas vienintelis generalinis direktorius.
„Ober-Haus“ nepaslydo. Kaip samprotauja įmonės vadovas, lemiamos įtakos sėkmingai bendrovės veiklai turėjo teisingai suformuluoti darbo principai, kuriems „Ober-Haus“ ištikimas iki šių dienų – pagarba klientui, nuolatinis profesionalumo siekis ir sunkus, pasiaukojantis darbas. „Kai atsigręži atgal žvelgdamas į tuos 15 metų, kai įvertini, kur įmonė yra dabar, labai aiškiai supranti, kad eita teisingu keliu. Kiekviena akimirka, kokia sudėtinga ar nedėkinga ji bebūtų buvusi, sukelia pasididžiavimą, jog esi „Ober-Haus“ dalis. Noriu padėkoti kiekvienam „Ober-Haus“ pakeleiviui už pasitikėjimą, atsidavimą, tikėjimą ir pasiaukojantį darbą“, – kalba „Ober-Haus“ vadovas.
Per savo 15 veiklos metų, „Ober-Haus“ atliko daugiau nei 85 tūkstančius su nekilnojamojo turtu susijusių veiksmų: pirkimo, pardavimo, nuomos, turto valdymo sandorių, vertinimo ataskaitų, rinkos tyrimų, konsultacijų ir t.t. „Ober-Haus“ yra didžiausia turtą vertinanti įmonė šalyje tiek pagal vertintojų skaičių, tiek pagal atliekamų darbų kiekį. „Ober-Haus” Vertinimo departamente Lietuvoje dirba daugiau 55 specialistai. Kasmet įmonė atlieka vidutiniškai po 5000 vertinimų. 2007 metais įtakingas tarptautinis kapitalo ir finansų rinkų leidinys „Euromoney“ „Ober-Haus“ pripažino geriausia konsultantų bei patarėjų įmone Lietuvoje nekilnojamojo turto srityje. Tais pačiais metais „Ober-Haus“ susijungė su Suomijos nekilnojamojo turto rinkos lydere Realia Group. Naujai susibūrusi tarptautinė nekilnojamojo turto paslaugų įmonių grupė yra didžiausia visoje Vidurio ir Rytų Europoje. Daugiau nei 235 biuruose iš viso dirba beveik 1600 profesionalų. 2012 m. bendra grupės apyvarta siekė 118 mln. eurų.
Naujienos
Visos naujienos
Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…
Kam rūpi aukštos lubos?
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…
Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…
Visos naujienos