„Ober-Haus“ pritaria NT tarpininkų tramdymui
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ palaiko Seimo nario Kęstučio Masiulio iniciatyvą sutramdyti nekilnojamojo turto (NT) tarpininkus, agentus ir brokerius, veikiančius neetiškai, nepagarbiai ir nelegaliai. Be to, rinkoje neskaidriai veiklą vykdantys asmenys valstybei nesumoka nei gyventojų pajamų, nei pelno, nei pridėtinės vertės mokesčių.
„Jau ne vienerius metus mūsų įmonė kartu su kitomis skaidriai rinkoje dirbančiomis bendrovėmis intensyviai raginame atsakingas valdžios institucijas, politikus pagaliau ryžtis ir įstatymiškai reglamentuoti šią veiklos sritį. Deja, bet juodoji brokerystė veši mūsų šalyje iškreipdama tiek pačią rinką, tiek apvogdama pačią valstybę, tiek ir žalodama vartotojus. Todėl privalu imtis priemonių, kad ši piktžaizdė būtų išgydyta pagaliau“, – kalba Remigijus Pleteras, bendrovės „Ober-Haus“ generalinio direktoriaus pavaduotojas.
Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, NT tarpininkavimo veikla gali užsiimti asmenys neturintys nei reikiamo išsilavinimo, nei reikiamos kompetencijos. Ydinga dar ir tai, kad nėra įteisinta jokio priežiūros mechanizmo, galinčio kontroliuoti nelegaliai ar neetiškai NT tarpininkavimo paslaugas teikiančius asmenis. Kaip ir rašoma p. Masiulo pranešime „bankų klientai gali prašyti Lietuvos banko įsikišimo, dėl teisėjų, advokatų, notarų veiklos galima pranešti jų savivaldai, o dėl NT agentų veiklos gyventojai niekam negali skųstis ir todėl jų interesų nėra kam apginti. Nėra mechanizmo, kad už nesąžiningą veiklą NT agentai sulauktų sankcijų ar prarastų galimybę toliau verstis tokia veikla, net nėra privalomo etikos kodekso.“
Lietuva dar 2010 metais oficialiai perėmė Europos sąjungos patvirtintus „Nekilnojamojo turto agentų paslaugos. Nekilnojamojo turto agentų paslaugų teikimo reikalavimai“ standartus. Pagal šiuos standartus, nekilnojamojo turto agentas ir klientas turi pasirašyti rašytinę sutartį dėl paslaugų, kurioms atlikti samdomas nekilnojamojo turto agentas. Sutartyje turi būti labai aiškiai nurodyta pasirašymo diena, galiojimo laikas, nutraukimo terminai ir sąlygos. Nekilnojamojo turto agentas negali pradėti pardavinėti potencialaus kliento turto tol, kol nėra pasirašyta kliento ir agento sutartis. Be to, kiekvienas nekilnojamojo turto agentas privalo turėti registracijos numerį.
Kitas labai svarbus momentas, kurį deklaruoja šie standartai – nekilnojamojo turto agentų kvalifikacija ir kompetencija. Pagal Europos Sąjungos patvirtintus standartus, tik atitinkamą išsilavinimą turintis asmuo gali teikti nekilnojamojo turto agento paslaugas. Pažymėtina, kad daugelyje šalių yra patvirtintos nekilnojamojo turto agentų veiklą reglamentuojančios teisinės nuostatos, ir į jas reikia atsižvelgti. Nekilnojamojo turto agentai turi laikytis visų susijusių Europos ir nacionalinių teisės aktų. Jeigu šiame Europos standarte ir Europos bei nacionaliniuose teisės aktuose yra prieštaringų reikalavimų, viršenybę turi Europos ir nacionaliniai teisės aktai.
„Kokia yra reali situacija mūsų šalyje? Ar mes vadovaujamės europiniais standartais, kuriuos mūsų valstybė pati pasitvirtino ir kurių privalome laikytis? Vienareikšmiškai – ne. Pas mus rinkoje nekilnojamojo turto agento paslaugas gali teikti bet kas, bet kur ir bet kaip, neatsižvelgiant nei į kompetenciją, nei į žinias, nei į išsilavinimą. Ar valstybės lygmeniu yra sprendžiama situacijos problematika? Labai apmaudu, bet ne. Iki šiol neturime priimtos tvarką reglamentuojančios įstatyminės bazės, tai gal jau laikas išravėti NT paslaugų daržo piktžoles?“, – teigia R. Pleteras, bendrovės „Ober-Haus“ generalinio direktoriaus pavaduotojas.
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ palaiko Seimo nario Kęstučio Masiulio iniciatyvą sutramdyti nekilnojamojo turto (NT) tarpininkus, agentus ir brokerius, veikiančius neetiškai, nepagarbiai ir nelegaliai. Be to, rinkoje neskaidriai veiklą vykdantys asmenys valstybei nesumoka nei gyventojų pajamų, nei pelno, nei pridėtinės vertės mokesčių.
„Jau ne vienerius metus mūsų įmonė kartu su kitomis skaidriai rinkoje dirbančiomis bendrovėmis intensyviai raginame atsakingas valdžios institucijas, politikus pagaliau ryžtis ir įstatymiškai reglamentuoti šią veiklos sritį. Deja, bet juodoji brokerystė veši mūsų šalyje iškreipdama tiek pačią rinką, tiek apvogdama pačią valstybę, tiek ir žalodama vartotojus. Todėl privalu imtis priemonių, kad ši piktžaizdė būtų išgydyta pagaliau“, – kalba Remigijus Pleteras, bendrovės „Ober-Haus“ generalinio direktoriaus pavaduotojas.
Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, NT tarpininkavimo veikla gali užsiimti asmenys neturintys nei reikiamo išsilavinimo, nei reikiamos kompetencijos. Ydinga dar ir tai, kad nėra įteisinta jokio priežiūros mechanizmo, galinčio kontroliuoti nelegaliai ar neetiškai NT tarpininkavimo paslaugas teikiančius asmenis. Kaip ir rašoma p. Masiulo pranešime „bankų klientai gali prašyti Lietuvos banko įsikišimo, dėl teisėjų, advokatų, notarų veiklos galima pranešti jų savivaldai, o dėl NT agentų veiklos gyventojai niekam negali skųstis ir todėl jų interesų nėra kam apginti. Nėra mechanizmo, kad už nesąžiningą veiklą NT agentai sulauktų sankcijų ar prarastų galimybę toliau verstis tokia veikla, net nėra privalomo etikos kodekso.“
Lietuva dar 2010 metais oficialiai perėmė Europos sąjungos patvirtintus „Nekilnojamojo turto agentų paslaugos. Nekilnojamojo turto agentų paslaugų teikimo reikalavimai“ standartus. Pagal šiuos standartus, nekilnojamojo turto agentas ir klientas turi pasirašyti rašytinę sutartį dėl paslaugų, kurioms atlikti samdomas nekilnojamojo turto agentas. Sutartyje turi būti labai aiškiai nurodyta pasirašymo diena, galiojimo laikas, nutraukimo terminai ir sąlygos. Nekilnojamojo turto agentas negali pradėti pardavinėti potencialaus kliento turto tol, kol nėra pasirašyta kliento ir agento sutartis. Be to, kiekvienas nekilnojamojo turto agentas privalo turėti registracijos numerį.
Kitas labai svarbus momentas, kurį deklaruoja šie standartai – nekilnojamojo turto agentų kvalifikacija ir kompetencija. Pagal Europos Sąjungos patvirtintus standartus, tik atitinkamą išsilavinimą turintis asmuo gali teikti nekilnojamojo turto agento paslaugas. Pažymėtina, kad daugelyje šalių yra patvirtintos nekilnojamojo turto agentų veiklą reglamentuojančios teisinės nuostatos, ir į jas reikia atsižvelgti. Nekilnojamojo turto agentai turi laikytis visų susijusių Europos ir nacionalinių teisės aktų. Jeigu šiame Europos standarte ir Europos bei nacionaliniuose teisės aktuose yra prieštaringų reikalavimų, viršenybę turi Europos ir nacionaliniai teisės aktai.
„Kokia yra reali situacija mūsų šalyje? Ar mes vadovaujamės europiniais standartais, kuriuos mūsų valstybė pati pasitvirtino ir kurių privalome laikytis? Vienareikšmiškai – ne. Pas mus rinkoje nekilnojamojo turto agento paslaugas gali teikti bet kas, bet kur ir bet kaip, neatsižvelgiant nei į kompetenciją, nei į žinias, nei į išsilavinimą. Ar valstybės lygmeniu yra sprendžiama situacijos problematika? Labai apmaudu, bet ne. Iki šiol neturime priimtos tvarką reglamentuojančios įstatyminės bazės, tai gal jau laikas išravėti NT paslaugų daržo piktžoles?“, – teigia R. Pleteras, bendrovės „Ober-Haus“ generalinio direktoriaus pavaduotojas.
Naujienos
Visos naujienos
Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…
Kam rūpi aukštos lubos?
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…
Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…
Visos naujienos