„Ober-Haus“ pritaria NT tarpininkų tramdymui

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ palaiko Seimo nario Kęstučio Masiulio iniciatyvą sutramdyti nekilnojamojo turto (NT) tarpininkus, agentus ir brokerius, veikiančius neetiškai, nepagarbiai ir nelegaliai. Be to, rinkoje neskaidriai veiklą vykdantys asmenys valstybei nesumoka nei gyventojų pajamų, nei pelno, nei pridėtinės vertės mokesčių.

„Jau ne vienerius metus mūsų įmonė kartu su kitomis skaidriai rinkoje dirbančiomis bendrovėmis intensyviai raginame atsakingas valdžios institucijas, politikus pagaliau ryžtis ir įstatymiškai reglamentuoti šią veiklos sritį. Deja, bet juodoji brokerystė veši mūsų šalyje iškreipdama tiek pačią rinką, tiek apvogdama pačią valstybę, tiek ir žalodama vartotojus. Todėl privalu imtis priemonių, kad ši piktžaizdė būtų išgydyta pagaliau“, – kalba Remigijus Pleteras, bendrovės „Ober-Haus“ generalinio direktoriaus pavaduotojas.

shutterstock_72479836_maz

Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, NT tarpininkavimo veikla gali užsiimti asmenys neturintys nei reikiamo išsilavinimo, nei reikiamos kompetencijos. Ydinga dar ir tai, kad nėra įteisinta jokio priežiūros mechanizmo, galinčio kontroliuoti nelegaliai ar neetiškai NT tarpininkavimo paslaugas teikiančius asmenis. Kaip ir rašoma p. Masiulo pranešime „bankų klientai gali prašyti Lietuvos banko įsikišimo, dėl teisėjų, advokatų, notarų veiklos galima pranešti jų savivaldai, o dėl NT agentų veiklos gyventojai niekam negali skųstis ir todėl jų interesų nėra kam apginti. Nėra mechanizmo, kad už nesąžiningą veiklą NT agentai sulauktų sankcijų ar prarastų galimybę toliau verstis tokia veikla, net nėra privalomo etikos kodekso.“

Lietuva dar 2010 metais oficialiai perėmė Europos sąjungos patvirtintus „Nekilnojamojo turto agentų paslaugos. Nekilnojamojo turto agentų paslaugų teikimo reikalavimai“ standartus. Pagal šiuos standartus, nekilnojamojo turto agentas ir klientas turi pasirašyti rašytinę sutartį dėl paslaugų, kurioms atlikti samdomas nekilnojamojo turto agentas. Sutartyje turi būti labai aiškiai nurodyta pasirašymo diena, galiojimo laikas, nutraukimo terminai ir sąlygos. Nekilnojamojo turto agentas negali pradėti pardavinėti potencialaus kliento turto tol, kol nėra pasirašyta kliento ir agento sutartis. Be to, kiekvienas nekilnojamojo turto agentas privalo turėti registracijos numerį.

Kitas labai svarbus momentas, kurį deklaruoja šie standartai – nekilnojamojo turto agentų kvalifikacija ir kompetencija. Pagal Europos Sąjungos patvirtintus standartus, tik atitinkamą išsilavinimą turintis asmuo gali teikti nekilnojamojo turto agento paslaugas. Pažymėtina, kad daugelyje šalių yra patvirtintos nekilnojamojo turto agentų veiklą reglamentuojančios teisinės nuostatos, ir į jas reikia atsižvelgti. Nekilnojamojo turto agentai turi laikytis visų susijusių Europos ir nacionalinių teisės aktų. Jeigu šiame Europos standarte ir Europos bei nacionaliniuose teisės aktuose yra prieštaringų reikalavimų, viršenybę turi Europos ir nacionaliniai teisės aktai.

„Kokia yra reali situacija mūsų šalyje? Ar mes vadovaujamės europiniais standartais, kuriuos mūsų valstybė pati pasitvirtino ir kurių privalome laikytis? Vienareikšmiškai – ne. Pas mus rinkoje nekilnojamojo turto agento paslaugas gali teikti bet kas, bet kur ir bet kaip, neatsižvelgiant nei į kompetenciją, nei į žinias, nei į išsilavinimą. Ar valstybės lygmeniu yra sprendžiama situacijos problematika? Labai apmaudu, bet ne. Iki šiol neturime priimtos tvarką reglamentuojančios įstatyminės bazės, tai gal jau laikas išravėti NT paslaugų daržo piktžoles?“, – teigia R. Pleteras, bendrovės „Ober-Haus“ generalinio direktoriaus pavaduotojas.

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos
+
Būtinieji
Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, mūsų sistemose negali būti išjungti.
Funkciniai
Šie slapukai suteikia galimybę pagerinti funkcionalumą ir suasmeninimą, pavyzdžiui, jie pagerina pateikiamo turinio formatą ir formą, nustato šrifto dydį ar svetainės elementų pozicijas. Jie gali būti įdiegti mūsų arba kitų tiekėjų, kurie teikia į mūsų puslapius įdėtas paslaugas. Jei neleisite šiems slapukams veikti, kai kurios ar visos minėtos funkcijos negalės tinkamai veikti. Funkciniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Statistiniai
Šie slapukai leidžia mums skaičiuoti apsilankymus ir lankytojų srauto šaltinius, kad galėtume matuoti ir gerinti svetainės veikimą. Pvz., pateikti skaitomiausią turinį pagal rubrikas, kategorijas. Visa šių slapukų informacija yra apibendrinta, todėl anoniminė. Jei neleisite šiems slapukams veikti, nežinosime, kad lankėtės mūsų puslapyje. Statistiniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Reklaminiai
Šiuos slapukus per mūsų svetainę naudoja mūsų reklamos partneriai. Tos bendrovės gali juos naudoti jūsų interesų profiliui formuoti ir jums tinkamoms reklamoms kitose svetainėse parinkti. Jie veikia unikaliai identifikuodami jūsų naršyklę ir įrenginį. Jei neleisite šiems slapukams veikti, įvairiose kitose svetainėse nematysite mūsų tikslingai Jums skirtų pasiūlymų. Reklaminiai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Sutinku su visais Nesutinku su visais

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.