“Ober-Haus” remia socialinį projektą “Neatrastų talentų festivalis”
Čia skleisis neatrasti vaikų talentai!
Birželio 1 dieną, 18 val. sporto, pramogų ir verslo centre Forum Palace Vilniuje (Konstitucijos pr. 26) pirmą kartą rengiamas „Neatrastų talentų festivalis“, kuriame kartu su kitų vaikų bei jaunimo sceniniais gabumais skleisis ir specialių poreikių bei negalią turinčių vaikų talentai. Renginį organizuojantys moterų klubas „MOTORY“ ir asociacija „Mes greta“ pagrindiniu iniciatyvos motyvu įvardija siekį integruoti specialių poreikių vaikus ir jaunuolius į visuomenę bei parodyti jai, kad ir vaikai su negalia turi išskirtinių gebėjimų.
„Mes gyvename visuomenėje, kurioje žmonės yra skirstomi į sveikus ir nesveikus, į normalius ir nenormalius ir pan. Šis skirstymas yra ideologinė klišė, iškreipianti tikrovę, uždaranti mus siauros vartotojiškos sąmonės aptvare. Mūsų organizacijos siekia padėti žmonėms – tiek jauniems, tiek brandaus amžiaus – pažvelgti į žmogaus tikrovę atviromis akimis ir pamatyti asmenybės pilnatvę net tada, kai ji slepiasi po neįgalimo raiška“, – teigia Elena Masalskienė, klubo „MOTORY“ prezidentė. Ji pabrėžia, kad šiuo renginiu pirmiausia siekiama padėti specialiuosius poreikius turintiems vaikams bei jaunuoliams ugdyti savo socialinius įgūdžius, formuoti asmenybės unikalumą ir atskleisti šių jaunų žmonių talento galias ir tuo pačiu patirti visiems mums bendrą kūrybos džiaugsmą.
Jauniausiai festivalio dalyvei vos 4 metukai, vyriausiajam – 22 -eji. Vaikai festivalio scenoje šoks, dainiuos, muzikuos bei demonstruos aibę kitų savo talentų. Dalyvių, kurių iš viso yra net 40, gabumus vertins komisija. Komisijos pirmininkė –Tarptautinio menų festivalio „Slavianskij bazar“ atstovė Lietuvoje, fotomenininkė Jurga Anusauskienė. Komisijos nariai: smuikininkas, tarptautinių konkursų laureatas Martynas Švegžda fon Bekkeris, dainininkas Tomas Augulis, Mykolo Romerio universiteto choreografė Dalia Maskoliūnienė ir dainininkė Giedrė Balutytė.
Po konkurso visiems dalyviams bus įteikti apdovanojimai, diplomai, padėkos raštai. Nugalėtojai bus apdovanoti kelione į Stokholmą (Švedija), kur rugsėjo 18 dieną vyksiančiame tarptautiniame festivalyje „Baltijos šalių dienos“ atstovaus Lietuvai. „Tikimės, kad šios talentų varžytuvės taps įkvėpianti paskata būsimiems ateities konkursams, kuriuose atsiskleis vis nauji mūsų vaikučių ir jaunimo talentai“, – neabejoja renginio viena organizatorių E. Maslauskienė, tikindama, kad bet kokiomis aplinkybėmis sieks, jog „Neatrastų talentų festivalis“ taptų tradicinis, kasmetinis renginys, ateityje galbūt išplėtęs savo idėjos geografiją ne tik Lietuvos ribose.
„Neatrastų talentų festivalį“ Vilniuje patikėta vesti laidų vedėjai Angelei Kiliuvienei ir aktoriui Dariui Rakauskui. Renginį atidarys dainininkė Evelina Anusauksaitė.
Renginys vyks birželio 1 dieną, trečiadienį, 18 val. sporto, pramogų ir verslo centre „Forum Palace“ , Konstitucijos pr. 26, Vilniuje.
Festivalio globėjas – Vilniaus miesto savivaldybė;
Mecenatas – Lietuvos respublikos Seimo narys, Ekonomikos komiteto narys Valdemaras Valkiūnas;
Informacinis rėmėjas – Delfi žinios;
Rėmėjai: UAB „Eurokom“, UAB „Optimum Solution“, UAB „Teksaira“, G.Bogdanskienės vaisingumo centras, UAB „Matsuda“, UPCODE – renginiai Lietuvoje, UAB „Mažoji ragainė“, UAB „PIANO LT“, UAB „Miranda design solutions“, AD REM movers, UAB “Ober-Haus” Nekilnojamas turtas, UAB Leidykla VAGA, UAB RIC CREATING.
Renginio organizatoriai:
Asociacija „Mes greta“ – savanoriška visuomeninė organizacija, vienijanti šeimas turinčias vaikų ir /ar jaunuolių su padidintu aktyvumu, dėmesio, bendravimo sunkumais ir emociniais sutrikimais, Asociacija jungia 50 šeimų. Pirmininkė Virginija Karalienė.
Moterų klubas MOTORY vienija energingas, veiklias moteris, kurios nusiteikusios dirbti su rimtais socialiniais projektais. Prezidentė – Elena Masalskienė. Dar neįsikurus klubui, Elena dalyvavo Vyrų aukcione, kur drauge su Merūnu parėmė Gudkaimio kaimo gyventojus. Antras didelis projektas dabartinis „Neatrastų talentų festivalis“.
Čia skleisis neatrasti vaikų talentai!
Birželio 1 dieną, 18 val. sporto, pramogų ir verslo centre Forum Palace Vilniuje (Konstitucijos pr. 26) pirmą kartą rengiamas „Neatrastų talentų festivalis“, kuriame kartu su kitų vaikų bei jaunimo sceniniais gabumais skleisis ir specialių poreikių bei negalią turinčių vaikų talentai. Renginį organizuojantys moterų klubas „MOTORY“ ir asociacija „Mes greta“ pagrindiniu iniciatyvos motyvu įvardija siekį integruoti specialių poreikių vaikus ir jaunuolius į visuomenę bei parodyti jai, kad ir vaikai su negalia turi išskirtinių gebėjimų.
„Mes gyvename visuomenėje, kurioje žmonės yra skirstomi į sveikus ir nesveikus, į normalius ir nenormalius ir pan. Šis skirstymas yra ideologinė klišė, iškreipianti tikrovę, uždaranti mus siauros vartotojiškos sąmonės aptvare. Mūsų organizacijos siekia padėti žmonėms – tiek jauniems, tiek brandaus amžiaus – pažvelgti į žmogaus tikrovę atviromis akimis ir pamatyti asmenybės pilnatvę net tada, kai ji slepiasi po neįgalimo raiška“, – teigia Elena Masalskienė, klubo „MOTORY“ prezidentė. Ji pabrėžia, kad šiuo renginiu pirmiausia siekiama padėti specialiuosius poreikius turintiems vaikams bei jaunuoliams ugdyti savo socialinius įgūdžius, formuoti asmenybės unikalumą ir atskleisti šių jaunų žmonių talento galias ir tuo pačiu patirti visiems mums bendrą kūrybos džiaugsmą.
Jauniausiai festivalio dalyvei vos 4 metukai, vyriausiajam – 22 -eji. Vaikai festivalio scenoje šoks, dainiuos, muzikuos bei demonstruos aibę kitų savo talentų. Dalyvių, kurių iš viso yra net 40, gabumus vertins komisija. Komisijos pirmininkė –Tarptautinio menų festivalio „Slavianskij bazar“ atstovė Lietuvoje, fotomenininkė Jurga Anusauskienė. Komisijos nariai: smuikininkas, tarptautinių konkursų laureatas Martynas Švegžda fon Bekkeris, dainininkas Tomas Augulis, Mykolo Romerio universiteto choreografė Dalia Maskoliūnienė ir dainininkė Giedrė Balutytė.
Po konkurso visiems dalyviams bus įteikti apdovanojimai, diplomai, padėkos raštai. Nugalėtojai bus apdovanoti kelione į Stokholmą (Švedija), kur rugsėjo 18 dieną vyksiančiame tarptautiniame festivalyje „Baltijos šalių dienos“ atstovaus Lietuvai. „Tikimės, kad šios talentų varžytuvės taps įkvėpianti paskata būsimiems ateities konkursams, kuriuose atsiskleis vis nauji mūsų vaikučių ir jaunimo talentai“, – neabejoja renginio viena organizatorių E. Maslauskienė, tikindama, kad bet kokiomis aplinkybėmis sieks, jog „Neatrastų talentų festivalis“ taptų tradicinis, kasmetinis renginys, ateityje galbūt išplėtęs savo idėjos geografiją ne tik Lietuvos ribose.
„Neatrastų talentų festivalį“ Vilniuje patikėta vesti laidų vedėjai Angelei Kiliuvienei ir aktoriui Dariui Rakauskui. Renginį atidarys dainininkė Evelina Anusauksaitė.
Renginys vyks birželio 1 dieną, trečiadienį, 18 val. sporto, pramogų ir verslo centre „Forum Palace“ , Konstitucijos pr. 26, Vilniuje.
Festivalio globėjas – Vilniaus miesto savivaldybė;
Mecenatas – Lietuvos respublikos Seimo narys, Ekonomikos komiteto narys Valdemaras Valkiūnas;
Informacinis rėmėjas – Delfi žinios;
Rėmėjai: UAB „Eurokom“, UAB „Optimum Solution“, UAB „Teksaira“, G.Bogdanskienės vaisingumo centras, UAB „Matsuda“, UPCODE – renginiai Lietuvoje, UAB „Mažoji ragainė“, UAB „PIANO LT“, UAB „Miranda design solutions“, AD REM movers, UAB “Ober-Haus” Nekilnojamas turtas, UAB Leidykla VAGA, UAB RIC CREATING.
Renginio organizatoriai:
Asociacija „Mes greta“ – savanoriška visuomeninė organizacija, vienijanti šeimas turinčias vaikų ir /ar jaunuolių su padidintu aktyvumu, dėmesio, bendravimo sunkumais ir emociniais sutrikimais, Asociacija jungia 50 šeimų. Pirmininkė Virginija Karalienė.
Moterų klubas MOTORY vienija energingas, veiklias moteris, kurios nusiteikusios dirbti su rimtais socialiniais projektais. Prezidentė – Elena Masalskienė. Dar neįsikurus klubui, Elena dalyvavo Vyrų aukcione, kur drauge su Merūnu parėmė Gudkaimio kaimo gyventojus. Antras didelis projektas dabartinis „Neatrastų talentų festivalis“.
Naujienos
Visos naujienos
Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…
Kam rūpi aukštos lubos?
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…
Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…
Visos naujienos