Paslaugų centrai išlaisvino plėtotojų vizijas
Vilniuje steigiami dideli nauji tarptautinių kompanijų paslaugų centrai bei jau veikiančių žinomų įmonių plėtra biurų rinkai suteikė išties galingą postūmį, savo apžvalgoje skelbia nekilnojamojo turto bendrovė „Ober-Haus“. Matydami sparčiai mažėjantį laisvų patalpų kiekį moderniuose verslo centruose ir vis naujas užklausas dėl didesnio ploto patalpų, plėtotojai nedelsė ir rinkai pateikė išties daug projektų. „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, Lietuvoje šiuo metu veikia 55 paslaugų centrai, drauge įdarbinantys apie 11 000 darbuotojų. Nemaža dalis kompanijų vis dar plečiasi ir per ateinančius metus ketina savo kolektyvus praplėsti dar 2 000 specialistų. Vidutiniškai tokių įmonių darbuotojams tenka 7-10 m² naudingo biurų ploto, tad norint įkurdinti apie 2 000 specialistų, gali reikėti apie 15 000-20 000 m² naudingo biurų ploto.
Todėl vien per 2015 metus sostinėje bus baigti statyti šeši nauji verslo centrai, kuriuose bendras naudingas biurų plotas sudarys 38 000 m². Tačiau tai nėra itin didelis pasiūlos šuolis, palyginus su 2008-2009 metų laikotarpiu, kuomet rinkoje per du metus buvo pasiūlyta net 158 000 m² modernaus biurų ploto. 2016 metais Vilnius tikrai turės ką pasiūlyti ieškantiems modernių biurų – tuo metu turėtų būti baigti dar šeši nauji verslo centrai, kuriuose planuojama įrengti net 100 000 m² naudingo biurų ploto.
Lietuvoje naujai kuriamų paslaugų centrų akiratyje dažniausiai yra du didžiausi šalies miestai – Vilnius ir Kaunas – kurie gali pasiūlyti pakankamą kiekį kvalifikuotos darbo jėgos, patogią infrastruktūrą ir įvairias modernių biurų pasirinkimo galimybes. Kaune tokios kompanijos kaip „Callcredit“, „Intermedix“, „Nielsen & Nielsen“, „Bentley Systems“ jau įkūrė savo paslaugų centrus. Tačiau spartesniam paslaugų centrų kūrimuisi Kaune trukdo modernių biuro pasiūlos trūkumas. „Kaunas negalėjo ir šiuo metu realiai negali pasiūlyti didesnių ir racionaliai suplanuotų patalpų tokiems paslaugų centrams, todėl akivaizdu, kad dalis investuotojų pasirinko Vilnių“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.
Dažnu atveju svarbu ne tik kur įsikurs paslaugų centro darbuotojai, tačiau kokios yra biuro plėtros galimybės ateityje. „Paslaugų centrų plėtra dažniausiai yra planuojama etapais, todėl itin svarbu, kur link galės plėstis jau veikiantis centras – ar tame pačiame pastate, ar šalia planuojamuose plėtoti pastatuose, ar tik kitoje miesto vietoje“, – pastebi S. Vagonis. Akivaizdu, kad Kaune, palyginus su Vilniumi, esamų ir planuojamų biuro projektų pasiūla yra itin skurdi, todėl pritraukti naujų investuotojų į antrą pagal dydį miestą yra sudėtingiau nei į sostinę.
Klaipėdos biurų rinkai trūksta tarptautinių kompanijų plėtros
Šių metų viduryje laisvų biuro patalpų lygis Vilniuje sudarė 4,4% ir siekia 23 050 m2. Pastebėtina, kad šiuo metu naujos biuro patalpos yra greitai įsisavinamos jau projektų statybos metu ir laisvų patalpų lygio šuolis rinkoje yra fiksuojamas nebent išskirtiniais atvejais. Pavyzdžiui, šių metų pirmąjį ketvirtį buvo pilnai užbaigtos biurų pastato statybos šalia Ukmergės g. Iš „Šiaulių banko“ pastatą įsigijęs „Invalda privatus kapitalas“ per trumpą laiką baigė pastato įrengimo darbus ir jį pristatė rinkai, todėl pirmąjį šių metų ketvirtį jis buvo tuščias ir laisvų patalpų lygis Vilniuje ūgtelėjo nuo 3,9% (2014 metų pabaigoje) iki 4,9% (2015 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje). Tačiau ilgesnį laiką plėtojami verslo centrai turi pakankamai laiko surasti nuomininkus dar iki statybų pabaigos. Vieni pastatai duris atveria dar turėdami šiek tiek laisvų patalpų, tačiau atsiranda iki šiol rinkai nebūdingų pavyzdžių, kuomet pastatai pilnai išnuomojami dar tik įpusėjus statyboms, pvz., verslo centras „UNIQ”.
Kaune ir toliau fiksuojami žemi laisvų biuro patalpų lygio rodikliai. „Ober-Haus“ duomenimis, nors per pirmąjį 2015 metų ketvirtį šis rodiklis išaugo nuo 1,3% iki 5,7%, tačiau per antrąjį ketvirtį sumažėjo iki 4,2% irsudaro kiek daugiau nei 3 800 m². 2015 metų pradžioje telekomunikacijų bei nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Mikrovisatos valda“ įgyvendino 3 600 m² bendro ploto verslo centro statybas Savanorių prospekte, tačiau patalpų nuomos tempas šiame pastate nebuvo toks spartus kaip tikėtasi, tai ir lėmė ūgtelėjusį laisvų patalpų lygį šių metų pradžioje. Šiuo metu ruošiamasi vieno didžiausių biurų projektų įgyvendinimui Kauno mieste – koncernui SBA priklausanti įmonė įsigijo K. Donelaičio g. esantį „Pramprojektas“ pastatą, kurį rekonstravus, planuojama rinkai pasiūlyti ne mažiau kaip 10 000 m2 aukščiausios klasės biuro patalpų. Pasak S. Vagonio, šio stambaus projekto įgyvendinimas parodys, ar Kaunas išties yra patrauklus didesnio ploto ieškančioms įmonėms.
Tuo metu Klaipėdoje laisvų biuro patalpų kiekis ir toliau išlieka itin aukštas ir šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje siekė 19,1%. Lyginant su Kaunu ir Vilniumi, aukštas laisvų patalpų lygis iliustruoja, kad Klaipėdoje trūksta ne tik užsienio kompanijų plėtros, bet ir vietos įmonių indėlio. Didelė dalis laisvų patalpų kiekio tenka „Vitės“ verslo centrui – 2009 metais atidarytas didelis modernus verslo centras, turintis virš 10 000 m² biurų ploto, iki šiol neužpildė laisvų biuro patalpų. Nepaisant to šiuo metu vykdoma Minijos g. esančio pastato rekonstrukcija, po kurios 2016 metų pradžioje rinkai bus pasiūlyta apie 2 000 m² nuomojamo ploto.
Pilną apžvalgą rasite ČIA
Kontaktinis asmuo:
Raimondas Reginis
„Ober-Haus“ Vyresnysis rinkos analitikas
Tel. 8 5 210 97 29
Mob. 8 699 73 377
Vilniuje steigiami dideli nauji tarptautinių kompanijų paslaugų centrai bei jau veikiančių žinomų įmonių plėtra biurų rinkai suteikė išties galingą postūmį, savo apžvalgoje skelbia nekilnojamojo turto bendrovė „Ober-Haus“. Matydami sparčiai mažėjantį laisvų patalpų kiekį moderniuose verslo centruose ir vis naujas užklausas dėl didesnio ploto patalpų, plėtotojai nedelsė ir rinkai pateikė išties daug projektų. „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, Lietuvoje šiuo metu veikia 55 paslaugų centrai, drauge įdarbinantys apie 11 000 darbuotojų. Nemaža dalis kompanijų vis dar plečiasi ir per ateinančius metus ketina savo kolektyvus praplėsti dar 2 000 specialistų. Vidutiniškai tokių įmonių darbuotojams tenka 7-10 m² naudingo biurų ploto, tad norint įkurdinti apie 2 000 specialistų, gali reikėti apie 15 000-20 000 m² naudingo biurų ploto.
Todėl vien per 2015 metus sostinėje bus baigti statyti šeši nauji verslo centrai, kuriuose bendras naudingas biurų plotas sudarys 38 000 m². Tačiau tai nėra itin didelis pasiūlos šuolis, palyginus su 2008-2009 metų laikotarpiu, kuomet rinkoje per du metus buvo pasiūlyta net 158 000 m² modernaus biurų ploto. 2016 metais Vilnius tikrai turės ką pasiūlyti ieškantiems modernių biurų – tuo metu turėtų būti baigti dar šeši nauji verslo centrai, kuriuose planuojama įrengti net 100 000 m² naudingo biurų ploto.
Lietuvoje naujai kuriamų paslaugų centrų akiratyje dažniausiai yra du didžiausi šalies miestai – Vilnius ir Kaunas – kurie gali pasiūlyti pakankamą kiekį kvalifikuotos darbo jėgos, patogią infrastruktūrą ir įvairias modernių biurų pasirinkimo galimybes. Kaune tokios kompanijos kaip „Callcredit“, „Intermedix“, „Nielsen & Nielsen“, „Bentley Systems“ jau įkūrė savo paslaugų centrus. Tačiau spartesniam paslaugų centrų kūrimuisi Kaune trukdo modernių biuro pasiūlos trūkumas. „Kaunas negalėjo ir šiuo metu realiai negali pasiūlyti didesnių ir racionaliai suplanuotų patalpų tokiems paslaugų centrams, todėl akivaizdu, kad dalis investuotojų pasirinko Vilnių“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.
Dažnu atveju svarbu ne tik kur įsikurs paslaugų centro darbuotojai, tačiau kokios yra biuro plėtros galimybės ateityje. „Paslaugų centrų plėtra dažniausiai yra planuojama etapais, todėl itin svarbu, kur link galės plėstis jau veikiantis centras – ar tame pačiame pastate, ar šalia planuojamuose plėtoti pastatuose, ar tik kitoje miesto vietoje“, – pastebi S. Vagonis. Akivaizdu, kad Kaune, palyginus su Vilniumi, esamų ir planuojamų biuro projektų pasiūla yra itin skurdi, todėl pritraukti naujų investuotojų į antrą pagal dydį miestą yra sudėtingiau nei į sostinę.
Klaipėdos biurų rinkai trūksta tarptautinių kompanijų plėtros
Šių metų viduryje laisvų biuro patalpų lygis Vilniuje sudarė 4,4% ir siekia 23 050 m2. Pastebėtina, kad šiuo metu naujos biuro patalpos yra greitai įsisavinamos jau projektų statybos metu ir laisvų patalpų lygio šuolis rinkoje yra fiksuojamas nebent išskirtiniais atvejais. Pavyzdžiui, šių metų pirmąjį ketvirtį buvo pilnai užbaigtos biurų pastato statybos šalia Ukmergės g. Iš „Šiaulių banko“ pastatą įsigijęs „Invalda privatus kapitalas“ per trumpą laiką baigė pastato įrengimo darbus ir jį pristatė rinkai, todėl pirmąjį šių metų ketvirtį jis buvo tuščias ir laisvų patalpų lygis Vilniuje ūgtelėjo nuo 3,9% (2014 metų pabaigoje) iki 4,9% (2015 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje). Tačiau ilgesnį laiką plėtojami verslo centrai turi pakankamai laiko surasti nuomininkus dar iki statybų pabaigos. Vieni pastatai duris atveria dar turėdami šiek tiek laisvų patalpų, tačiau atsiranda iki šiol rinkai nebūdingų pavyzdžių, kuomet pastatai pilnai išnuomojami dar tik įpusėjus statyboms, pvz., verslo centras „UNIQ”.
Kaune ir toliau fiksuojami žemi laisvų biuro patalpų lygio rodikliai. „Ober-Haus“ duomenimis, nors per pirmąjį 2015 metų ketvirtį šis rodiklis išaugo nuo 1,3% iki 5,7%, tačiau per antrąjį ketvirtį sumažėjo iki 4,2% irsudaro kiek daugiau nei 3 800 m². 2015 metų pradžioje telekomunikacijų bei nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Mikrovisatos valda“ įgyvendino 3 600 m² bendro ploto verslo centro statybas Savanorių prospekte, tačiau patalpų nuomos tempas šiame pastate nebuvo toks spartus kaip tikėtasi, tai ir lėmė ūgtelėjusį laisvų patalpų lygį šių metų pradžioje. Šiuo metu ruošiamasi vieno didžiausių biurų projektų įgyvendinimui Kauno mieste – koncernui SBA priklausanti įmonė įsigijo K. Donelaičio g. esantį „Pramprojektas“ pastatą, kurį rekonstravus, planuojama rinkai pasiūlyti ne mažiau kaip 10 000 m2 aukščiausios klasės biuro patalpų. Pasak S. Vagonio, šio stambaus projekto įgyvendinimas parodys, ar Kaunas išties yra patrauklus didesnio ploto ieškančioms įmonėms.
Tuo metu Klaipėdoje laisvų biuro patalpų kiekis ir toliau išlieka itin aukštas ir šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje siekė 19,1%. Lyginant su Kaunu ir Vilniumi, aukštas laisvų patalpų lygis iliustruoja, kad Klaipėdoje trūksta ne tik užsienio kompanijų plėtros, bet ir vietos įmonių indėlio. Didelė dalis laisvų patalpų kiekio tenka „Vitės“ verslo centrui – 2009 metais atidarytas didelis modernus verslo centras, turintis virš 10 000 m² biurų ploto, iki šiol neužpildė laisvų biuro patalpų. Nepaisant to šiuo metu vykdoma Minijos g. esančio pastato rekonstrukcija, po kurios 2016 metų pradžioje rinkai bus pasiūlyta apie 2 000 m² nuomojamo ploto.
Pilną apžvalgą rasite ČIA
Kontaktinis asmuo:
Raimondas Reginis
„Ober-Haus“ Vyresnysis rinkos analitikas
Tel. 8 5 210 97 29
Mob. 8 699 73 377
Naujienos
Visos naujienos
Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…
Kam rūpi aukštos lubos?
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…
Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…
Visos naujienos