Pavasaris Druskininkų būsto rinkoje prasidėjo energingai

Pavasaris Druskininkų būsto rinkoje prasidėjo energingai

Praėjo daugiau nei vieneri metai nuo pandemijos ir karantino pradžios paskelbimo Lietuvoje. Karantinas, paveikęs visas mūsų gyvenimo sritis, taip pat pakoregavo ir gyventojų, svarstančių apie naują būstą, prioritetus. Išaugo erdvesnio būsto poreikis, namo vietoj buto pasirinkimas ir antro būsto pirkimas. Dažnesniu pirkiniu tapo sodyba gamtos apsuptyje arba kurortiniame mieste.

„Atsiradęs antro būsto poreikis atgaivino nekilnojamojo turto rinką regionuose. Nuo pernai metų aktyviau perkamos sodybos vaizdingose vietovėse, investuojama į nekilnojamąjį turtą kurortiniuose Lietuvos miestuose“, – sako Ričardas Klincaras, „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto ekspertas.

Pirmiausia sandorių rekordus pradėjo mušti pajūrio regionas. Tuo metu nedideli kurortiniai miestai, tokie kaip Birštonas ir Druskininkai, kurį laiką buvo įdomūs mažesniam investuotojų ir pirkėjų skaičiui. „Tačiau kuo toliau, tuo labiau matomas nekilnojamojo turto rinkos aktyvėjimas ir šiuose kurortiniuose miestuose, ypač Druskininkuose. O pavasarį Druskininkuose pasitikome išties energingai“, – sako R. Klincaras.

Kurortui išskirtinis buvo šių metų kovo mėnuo. VĮ Registrų centro duomenimis, per šių metų kovo mėnesį Druskininkuose įregistruota 36 butų ir 7 namų pirkimo-pardavimo sandoriai. Kai tuo metu 2021 metų vasario mėnesį buvo parduota 12 butų ir 2 namai.  Pasak „Ober-Haus“ eksperto, Druskininkų būsto rinka ir toliau didina apsukas – pirkėjų aktyvumas nemažėja ir balandį.

VĮ Registrų centro duomenimis, per 2021 metų pirmąjį ketvirtį Druskininkuose buvo parduota 11% daugiau butų ir namų nei per tą patį 2020 metų laikotarpį.

„Ober-Haus“ skaičiavimais, per metus (2021 metų kovo mėnesį, palyginti su 2020 metų kovo mėnesiu) butų kainos Druskininkuose augo 2,4%. Vien per kovo mėnesį (2021 metų kovo mėnesį, palyginti su 2021 metų vasario mėnesiu) butų kainos išaugo 0,8%. Tuo pačiu metu pernai karantinas ne tik pristabdė butų pardavimo kainų augimą, bet ir buvo fiksuojami neigiami pokyčiai – prieš metus kovo mėnesį buvo fiksuojamas -0,2% kainų sumažėjimas.

„Miestui kasmet skiriamos didelės investicijos – statomi nauji traukos objektai, neseniai atvertas sportininkų rengimo centras, statomas Kultūros centras, naujos investicijos į K. Dineikos parką. Augant kurorto patrauklumui, vis daugiau pirkėjų mato nekilnojamąjį turtą Druskininkuose ne tik, kaip poilsio vietą, bet ir kaip gerą investiciją, kurios kainos ateityje turi tendenciją kilti“, – sako R. Klincaras.

Didžioji dalis parduodamų butų yra centrinėje Druskininkų miesto dalyje. „Tipinis tokio būsto pirkėjas yra 45–60 metų Vilniaus, Kauno, Marijampolės, Alytaus miestų gyventojas, perkantis būstą nuosavomis lėšomis arba su nedidele dalimi skolintų pinigų. Miegamuosiuose rajonuose aktyvesni patys druskininkiečiai, dažniausiai būstą įsigyjantys su paskola“, – sako R. Klincaras.

„Bendraujame ir su užsienio šalių gyventojais, kurie Druskininkus pažįsta iš sveikatingumo centrų ir pailsėję čia svarsto apie nuosavą atostogų rezidenciją. Nors jų aktyvumas nėra toks aukštas, kaip prieš 6–8 metus, tačiau besidominčių yra ir dalį jų pritraukiame“, – pasakoja R. Klincaras.

Pirminės rinkos projektuose, esančiuose Druskininkų mieste, šiuo metu stebimas susidaręs 35–45 kv. m butų kokybiško būsto pasiūlos trūkumas – tokių laisvų butų beveik nebeliko. Pasak „Ober-Haus“ eksperto, tokie pokyčiai neliko nepastebėti potencialių investuotojų, kurie reaguoja į besikeičiančią situaciją rinkoje ir intensyviai įsisavina ne tik tuščius sklypus, tinkamus daugiabučių statybai, bet ir įsigyja nebaigtus statyti namus ar rekonstruotinus pastatus naujų daugiabučių vystymui.

Namai ir kotedžai pagal sandorių skaičių nusileidžia butams, tačiau jų populiarumas ir paklausa pastebimai auga, tik, deja, kol kas trūksta pasiūlos. „Tokį būstą renkasi iš didmiesčių atvykusios šeimos, galinčios dirbti nuotoliniu būdu ir ketinančios čia praleisti pusę darbo savaitės ar persikelti į Druskininkus visam laikui“, – pasakoja R. Klincaras. Šių pirkėjų labiausiai pamėgta naujoji centrinė miesto dalis (Baltašiškė) – su gerai išvystyta infrastuktūra ir patogiu susisiekimu.

 

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų spalio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2023 metų rugsėjo mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 1,1% (2023 metų rugsėjį metinis augimas siekė 2,6%). 2023 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai sumažėjo 0,1%, 0,1% ir 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.565 (-3 Eur/m²),  1.722 Eur (-2 Eur/m²) ir 1.074 Eur (-4 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje spalio mėnesį užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.619 Eur (+6 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.103Eur. Per metus (2023 metų spalio mėnesį, palyginti su 2022 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 0,8%, Kaune – 1,8%, Klaipėdoje – 0,7%, Šiauliuose – 3,4% ir Panevėžyje – 1,9%. „Reikšmingai žemyn pasikoregavęs būsto rinkos aktyvumas ir nustojusios augti pardavimo kainos, akivaizdžiai koreguoja ir naujo būsto plėtotojų sprendimus. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pradėtų statyti būstų skaičius daugiabučiuose (trijų ar daugiau būstų pastatuose) Lietuvoje 2023 m. I-III ketv., palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu,…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Paspaudę "Aš sutinku" arba naršydami toliau, patvirtisite savo sutikimą. Aš sutinku

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.