Pertekliaus butų rinkoje nėra – kiek pastato, tiek ir nuperka

Naujos statybos butų pardavimai antrąjį 2014 m. ketvirtį išsilaikė aukštame lygyje ne tik Vilniuje. Pardavimų apimtys šoktelėjo ir Kaune bei Klaipėdoje. „Ober-Haus“ duomenimis, minėtuoju laikotarpiu penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkti arba rezervuoti 1.075 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose. Tai yra net 56% daugiau nei per 2013 m. II ketv., ir beveik tiek pat, kiek jų buvo realizuota per šių metų pirmąjį ketvirtį. Skelbiama naujausioje „Ober-Haus“ Lietuvos gyvenamųjų patalpų rinkos apžvalgoje.

Vilniuje per antrąjį šių metų ketvirtį buvo parduotas 801 naujos statybos butas ir tai yra 44% daugiau nei per 2013 m. II ketv. Tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje per tą patį laikotarpį buvo parduoti arba rezervuoti atitinkamai 166 ir 102 naujos statybos butai – net 1,5-2,5 karto daugiau nei per 2013 m. II ketv. „Kadangi Kaunas ir Klaipėda negali pasigirti naujų gyvenamųjų projektų gausa, todėl į rinką įvestas vienas ar keli nauji projektai gali pakankamai ryškiai pagerinti statistinius rodiklius“, – dėmesį atkreipia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Vilniuje per antrąjį šių metų ketvirtį buvo baigta statyti 14 naujų daugiabučių namų, kuriuose įrengta 1.150 butų. Įvertinę pirmojo šių metų pusmečio rodiklius, „Ober-Haus“ analitikai pastebi, kad naujų butų statybų apimtys yra tolygios pardavimų mastams: „Šiais metais Vilniuje nuperkama lygiai tiek pat butų, kiek jų yra pastatoma – virš 1,700 naujų butų“, – kalba S. Vagonis. Pagyvėjimas jaučiamas ir Kauno būsto rinkoje, kur plėtotojai jau drąsiau atnaujina arba pradeda naujų daugiabučių statybas. „Ober-Haus“ skaičiavimais, Kaune šiais metais turėtų būti įgyvendinta iki 10 naujų projektų, kuriuose bus įrengta virš 350 butų. Tuo tarpu Klaipėdoje dienos šviesą išvys dvigubai mažiau naujų objektų, kadangi plėtotojai vis dar gali pasiūlyti nemažai butų seniau statytuose projektuose.

„Ober-Haus“ duomenimis, šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje Lietuvos didmiesčiuose bendras neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose skaičius sudarė apie 2.060, arba 15% mažiau nei prieš metus. Vilniuje neparduotų butų tokiuose namuose yra 1.060, Kaune – 320 butų, Klaipėdoje – beveik 650 butų, o Šiauliuose ir Panevėžyje kartu – apie 35 naujos statybos butų.

Per pirmąjį šių metų pusmetį didžiausią kainų pokytį „Ober-Haus“ stebėjo Vilniaus būsto rinkoje, kur butų kainos ūgtelėjo 5,4%, o vidutinė buto kaina išaugo iki 4.431 Lt/m2. Ryškiausiai kainos per pirmąjį pusmetį pasistiebė senos statybos gyvenamuosiuose rajonuose esančių butų – apie 10%. „Tokį kainų šuolį galima paaiškinti gyvenamuosiuose rajonuose vyraujančiomis žemesnėmis būsto kainomis ir itin plačiomis pasirinkimo galimybėmis. Be to, skirtingai nuo naujos statybos, senos statybos butai parduodami įrengti (dažnai kartu ir su baldais), todėl pirkėjui nebereikia iš karto investuoti į pilną buto įrengimą. Nepaisant gana spartaus kainų augimo pastaraisiais mėnesiais, Vilniuje butų kainų lygis, lyginant su aukščiausiu kainų lygiu pasiektu 2007 m. pabaigoje, yra vis dar 35,3 proc. žemesnis, nei prieš pusseptintų metų“, – teigia S. Vagonis. Kituose šalies didmiesčiuose kainų augimas nebuvo toks spartus, tačiau taip pat išlaikė teigiamas pokyčių tendencijas. „Ober-Haus“ duomenims, per pastarąjį pusmetį butų kainos Panevėžyje išaugo 2,3%, Klaipėdoje – 1,9%, Šiauliuose – 1,8% ir Kaune – 0,6%.

Akivaizdu, kad kylančioms būsto kainoms įtaka turėjo išaugusi paklausa, kuri atsispindėjo bendroje pardavimų statistikoje. VĮ Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje sudaryta 17% daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu. Tuo tarpu butų pirkimo-pardavimo sandorių registruota net 27% daugiau nei prieš metus. 2014 m. I pusmetį Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo sudaryta 770 namų ir 2.710 butų sandorių. Didžiausias butų sandorių augimas tarp didmiesčių per šį laikotarpį buvo užfiksuotas Kaune (36%). Toliau rikiuojasi Panevėžys (29%), Klaipėda (28%), Vilnius (24%) ir Šiauliai (13%).

„Nagrinėjant tiek naujų butų pasiūlos, tiek jų pardavimo statistiką, galima pagrįstai teigti, kad šiuo metu akivaizdžių rinkos perkaitimo ar nepamatuotos plėtros požymių Lietuvos būsto rinkoje nesimato. Būsto kainų augimas atitinka tiek rinkos dalyvių lūkesčius, tiek ekonominius šalies plėtros tempus. O dažnai linksniuojama sostinė ir reiškiamas susirūpinimas dėl galbūt per didelės būsto įgyvendinimo spartos, neturi argumentuoto pagrindo. Dabartinės statybų apimtys yra vis dar 2-3 kartus mažesnės nei 2006-2008 m. (tuo laikotarpiu Vilniaus mieste buvo statoma 5000-6000 butų kasmet) ir yra adekvačiai proporcingos šiandieninės rinkos poreikiams. Galima teigti, kad dabartinė rinka yra itin palanki tiek plėtotojams, tiek pirkėjams, nes nesusiformuoja nei perteklinė pasiūla, nei per aukšta paklausa. Plėtotojai gali pelningai realizuoti produktą rinkoje, o pirkėjai gali džiaugtis pakankamai gausia pasiūla ir sparčiai nekylančiomis būsto kainomis. Reikia tikėtis, kad rinka ir toliau išlaikys visoms pusėms naudingą balansą.“, – reziumuoja S. Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Kontaktinis asmuo:

Saulius Vagonis
“Ober-Haus” Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas
Tel.: 8 5 210 97 17
Mob. tel.: 8 685 78 228

Naujos statybos butų pardavimai antrąjį 2014 m. ketvirtį išsilaikė aukštame lygyje ne tik Vilniuje. Pardavimų apimtys šoktelėjo ir Kaune bei Klaipėdoje. „Ober-Haus“ duomenimis, minėtuoju laikotarpiu penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkti arba rezervuoti 1.075 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose. Tai yra net 56% daugiau nei per 2013 m. II ketv., ir beveik tiek pat, kiek jų buvo realizuota per šių metų pirmąjį ketvirtį. Skelbiama naujausioje „Ober-Haus“ Lietuvos gyvenamųjų patalpų rinkos apžvalgoje.

Vilniuje per antrąjį šių metų ketvirtį buvo parduotas 801 naujos statybos butas ir tai yra 44% daugiau nei per 2013 m. II ketv. Tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje per tą patį laikotarpį buvo parduoti arba rezervuoti atitinkamai 166 ir 102 naujos statybos butai – net 1,5-2,5 karto daugiau nei per 2013 m. II ketv. „Kadangi Kaunas ir Klaipėda negali pasigirti naujų gyvenamųjų projektų gausa, todėl į rinką įvestas vienas ar keli nauji projektai gali pakankamai ryškiai pagerinti statistinius rodiklius“, – dėmesį atkreipia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Vilniuje per antrąjį šių metų ketvirtį buvo baigta statyti 14 naujų daugiabučių namų, kuriuose įrengta 1.150 butų. Įvertinę pirmojo šių metų pusmečio rodiklius, „Ober-Haus“ analitikai pastebi, kad naujų butų statybų apimtys yra tolygios pardavimų mastams: „Šiais metais Vilniuje nuperkama lygiai tiek pat butų, kiek jų yra pastatoma – virš 1,700 naujų butų“, – kalba S. Vagonis. Pagyvėjimas jaučiamas ir Kauno būsto rinkoje, kur plėtotojai jau drąsiau atnaujina arba pradeda naujų daugiabučių statybas. „Ober-Haus“ skaičiavimais, Kaune šiais metais turėtų būti įgyvendinta iki 10 naujų projektų, kuriuose bus įrengta virš 350 butų. Tuo tarpu Klaipėdoje dienos šviesą išvys dvigubai mažiau naujų objektų, kadangi plėtotojai vis dar gali pasiūlyti nemažai butų seniau statytuose projektuose.

„Ober-Haus“ duomenimis, šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje Lietuvos didmiesčiuose bendras neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose skaičius sudarė apie 2.060, arba 15% mažiau nei prieš metus. Vilniuje neparduotų butų tokiuose namuose yra 1.060, Kaune – 320 butų, Klaipėdoje – beveik 650 butų, o Šiauliuose ir Panevėžyje kartu – apie 35 naujos statybos butų.

Per pirmąjį šių metų pusmetį didžiausią kainų pokytį „Ober-Haus“ stebėjo Vilniaus būsto rinkoje, kur butų kainos ūgtelėjo 5,4%, o vidutinė buto kaina išaugo iki 4.431 Lt/m2. Ryškiausiai kainos per pirmąjį pusmetį pasistiebė senos statybos gyvenamuosiuose rajonuose esančių butų – apie 10%. „Tokį kainų šuolį galima paaiškinti gyvenamuosiuose rajonuose vyraujančiomis žemesnėmis būsto kainomis ir itin plačiomis pasirinkimo galimybėmis. Be to, skirtingai nuo naujos statybos, senos statybos butai parduodami įrengti (dažnai kartu ir su baldais), todėl pirkėjui nebereikia iš karto investuoti į pilną buto įrengimą. Nepaisant gana spartaus kainų augimo pastaraisiais mėnesiais, Vilniuje butų kainų lygis, lyginant su aukščiausiu kainų lygiu pasiektu 2007 m. pabaigoje, yra vis dar 35,3 proc. žemesnis, nei prieš pusseptintų metų“, – teigia S. Vagonis. Kituose šalies didmiesčiuose kainų augimas nebuvo toks spartus, tačiau taip pat išlaikė teigiamas pokyčių tendencijas. „Ober-Haus“ duomenims, per pastarąjį pusmetį butų kainos Panevėžyje išaugo 2,3%, Klaipėdoje – 1,9%, Šiauliuose – 1,8% ir Kaune – 0,6%.

Akivaizdu, kad kylančioms būsto kainoms įtaka turėjo išaugusi paklausa, kuri atsispindėjo bendroje pardavimų statistikoje. VĮ Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje sudaryta 17% daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu. Tuo tarpu butų pirkimo-pardavimo sandorių registruota net 27% daugiau nei prieš metus. 2014 m. I pusmetį Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo sudaryta 770 namų ir 2.710 butų sandorių. Didžiausias butų sandorių augimas tarp didmiesčių per šį laikotarpį buvo užfiksuotas Kaune (36%). Toliau rikiuojasi Panevėžys (29%), Klaipėda (28%), Vilnius (24%) ir Šiauliai (13%).

„Nagrinėjant tiek naujų butų pasiūlos, tiek jų pardavimo statistiką, galima pagrįstai teigti, kad šiuo metu akivaizdžių rinkos perkaitimo ar nepamatuotos plėtros požymių Lietuvos būsto rinkoje nesimato. Būsto kainų augimas atitinka tiek rinkos dalyvių lūkesčius, tiek ekonominius šalies plėtros tempus. O dažnai linksniuojama sostinė ir reiškiamas susirūpinimas dėl galbūt per didelės būsto įgyvendinimo spartos, neturi argumentuoto pagrindo. Dabartinės statybų apimtys yra vis dar 2-3 kartus mažesnės nei 2006-2008 m. (tuo laikotarpiu Vilniaus mieste buvo statoma 5000-6000 butų kasmet) ir yra adekvačiai proporcingos šiandieninės rinkos poreikiams. Galima teigti, kad dabartinė rinka yra itin palanki tiek plėtotojams, tiek pirkėjams, nes nesusiformuoja nei perteklinė pasiūla, nei per aukšta paklausa. Plėtotojai gali pelningai realizuoti produktą rinkoje, o pirkėjai gali džiaugtis pakankamai gausia pasiūla ir sparčiai nekylančiomis būsto kainomis. Reikia tikėtis, kad rinka ir toliau išlaikys visoms pusėms naudingą balansą.“, – reziumuoja S. Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Kontaktinis asmuo:

Saulius Vagonis
“Ober-Haus” Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas
Tel.: 8 5 210 97 17
Mob. tel.: 8 685 78 228

Naujienos

Visos naujienos
Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
2024-06-28

Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai

Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…

Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…

Visos naujienos
+
Būtinieji
Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, mūsų sistemose negali būti išjungti.
Funkciniai
Šie slapukai suteikia galimybę pagerinti funkcionalumą ir suasmeninimą, pavyzdžiui, jie pagerina pateikiamo turinio formatą ir formą, nustato šrifto dydį ar svetainės elementų pozicijas. Jie gali būti įdiegti mūsų arba kitų tiekėjų, kurie teikia į mūsų puslapius įdėtas paslaugas. Jei neleisite šiems slapukams veikti, kai kurios ar visos minėtos funkcijos negalės tinkamai veikti. Funkciniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Statistiniai
Šie slapukai leidžia mums skaičiuoti apsilankymus ir lankytojų srauto šaltinius, kad galėtume matuoti ir gerinti svetainės veikimą. Pvz., pateikti skaitomiausią turinį pagal rubrikas, kategorijas. Visa šių slapukų informacija yra apibendrinta, todėl anoniminė. Jei neleisite šiems slapukams veikti, nežinosime, kad lankėtės mūsų puslapyje. Statistiniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Reklaminiai
Šiuos slapukus per mūsų svetainę naudoja mūsų reklamos partneriai. Tos bendrovės gali juos naudoti jūsų interesų profiliui formuoti ir jums tinkamoms reklamoms kitose svetainėse parinkti. Jie veikia unikaliai identifikuodami jūsų naršyklę ir įrenginį. Jei neleisite šiems slapukams veikti, įvairiose kitose svetainėse nematysite mūsų tikslingai Jums skirtų pasiūlymų. Reklaminiai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Sutinku su visais Nesutinku su visais

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.