Planuojama spartesnė komercinio nekilnojamojo turto plėtra Kaune

shutterstock_197743379Pirmasis šių metu ketvirtis Lietuvos komercinių patalpų rinkoje praėjo be didesnių sukrėtimų. Stebint situaciją visoje šalyje, matyti, kad bendros statybų apimtys nerodo spartesnių atsigavimo ženklų ir net fiksuojamas jų mažėjimas. Jeigu prieš 7-9 metus gausios naujų komercinės paskirties projektų statybos buvo vykdomos visuose šalies regionuose, tai šiuo metu aktyvesnė komercinio nekilnojamojo turto plėtra stebima nebent Vilniuje ar Kaune, naujausioje šių metų I ketvirčio komercinio NT rinkos apžvalgoje skelbia „Ober-Haus“. Likę šalies regionai gyvena ne tokiomis optimistinėmis nuotaikomis ir plėtotojai rinkai pasiūlo itin nedaug projektų. Tačiau bendras rinkos susidomėjimas jau pastatytais objektais šių metų pradžioje išliko pakankamai aukštame lygyje. Ypatingai tai matoma pagal bendrus komercinio turto sandorių kiekius visoje šalyje bei stambesnių investicinių objektų įsigijimus Vilniuje.

Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, per pirmąjį 2016 metų ketvirtį negyvenamųjų pastatų statybos darbų šalies teritorijoje atlikta už beveik 148 mln. eurų arba beveik 14% mažiau nei per tą patį 2015 metų laikotarpį. Verta pastebėti, kad šių metų statybų apimtys taip pat yra 11% mažesnės nei buvo fiksuojamos 2014 metų pirmąjį ketvirtį. Lyginant su aktyviausiu komercinių pastatų plėtros laikotarpiu Lietuvoje 2007-2008 metais, šių metų rodiklis yra beveik du kartus mažesnis. Visgi nepaisant mažėjusių statybos darbų apimčių, sandorių sudaroma daugiau. VĮ Registrų centro duomenimis, per pirmuosius šių metų tris mėnesius Lietuvoje sudaryta 25% daugiau negyvenamosios paskirties objektų (pastatų ir patalpų) sandorių, palyginti su 2015 metų tuo pačiu laikotarpiu.

Metų pradžia didesnių pokyčių biuro patalpų sektoriui neatnešė. Šių metų pradžioje Kauno mieste buvo baigta verslo centro „Neris“ rekonstrukcija ir rinkai pasiūlyta apie 1 700 m² biuro patalpų. „Ober-Haus“ skaičiavimais, bendras biurų plotas Kaune per pirmąjį šių metų ketvirtį išaugo iki 91 600 m². Kol Kaune planuojamos didesnių biuro projektų statybos K. Donelaičio g. ir Savanorių pr., vietiniai plėtotojai stengiasi rinkai pateikti smulkesnių objektų. Šiais metais planuojamos baigti nedidelio administracinio pastato statybos Taikos pr. bei „Žaliakalnio terasos“, kuriame taip pat bus siūlomos administracinės patalpos. Kauno miesto biurų rinka yra palanki tokių pastatų plėtrai, kadangi miestas iš esmės yra patrauklus ne tik vietinėms įmonėms, bet ir tarptautinėms kompanijoms. Laisvų patalpų lygis Kaune išlieka itin žemame lygyje ir šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje šis rodiklis sudarė 2,8% (2015 metų pabaigoje šis rodiklis siekė 2,6%). „Ober-Haus“ duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį nuomos kainos Kaune vidutiniškai ūgtelėjo 3% ir A klasės pastatuose jos sudaro 10,0-13,0 Eur/m², o B klasės – 6,0-10,0 Eur/m².

Klaipėdoje šių metų viduryje turėtų būti baigtos naujo biuro pastato statybos Minijos g. („M19“). Šis 2 000 m² bendro ploto pastatas didesnių pokyčių rinkai neatneš, tačiau nuomininkai jau galės rinktis ne tik iš anksčiau pastatytų projektų, bet ir įvertinti naujausio ir funkciškai bei energetiškai efektyvaus pastato privalumus. Nors per pirmąjį šių metų ketvirtį laisvų patalpų lygis Klaipėdoje sumažėjo nuo 18,8% iki 17,7%, tačiau tai iš esmės nekeičia bendros situacijos rinkoje. Pasak Sauliaus Vagonio, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovo, spartesniam šio nekilnojamojo turto sektoriaus vystymuisi trūksta didesnių vietinių ar užsienio įmonių plėtros, kadangi būtent tokios įmonės yra pajėgios mokėti nuomą už šiuolaikinius poreikius atitinkančias naujas patalpas. O smulkios ir vidutinės įmonės dažniausiai renkasi senuose pastatuose esančias patalpas, kurių nuomos kainos neviršija 5-6 Eur/m². „Ober-Haus“ duomenimis, uostamiesčio A klasės verslo centruose nuomos kainos sudaro 8,5-12,5 Eur/m², o B klasės pastatuose – 6,0-9,0 Eur/m².

Vilniaus biurų nuomos rinkai kitąmet būtinas dar spartesnis paklausos augimas

Šiais metais Vilniuje duris atverti planuoja 6 nauji verslo centrai, kurių bendras naudingas plotas sudarys net 82 600 m². Tai išties didelis metinis pasiūlos šuolis, kuris gali lygiuotis nebent su 2008 metais, kuomet sostinės rinkai buvo pasiūlyta beveik 90 000 m² biurų ploto. „Šiuo metu nepaisant augančios konkurencijos, verslo centrų užimtumo rodikliai Vilniuje išlieka itin aukšti. Kadangi naujų verslo centrų per pirmąjį šių metų ketvirtį nebuvo atidaryta, laisvų patalpų lygis Vilniaus verslo centruose išliko nepakitęs ir sudarė 4,1%. Iš 2016 metų naujos pasiūlos apie pusė patalpų jau yra išnuomota, todėl įmonės ieškančios didesnio ploto patalpų (nuo 1 000 m²) iš esmės jau žvalgosi tik į statomus ar dar tik planuojamus projektus.“, – teigia S. Vagonis.

Per pastaruosius šešerius metus Vilniuje modernių biuro patalpų nuomos kainos vidutiniškai išaugo 45%, tačiau tolimesnis modernių biuro patalpų nuomos kainų augimas vargu ar bus toks veržlus kaip iki šiol. Nuomos kainų augimą nuo 2010 metų lėmė akivaizdžiai gerėjanti šalies ekonominė situacija bei naujų įmonių plėtra sostinėje, todėl naujų patalpų paklausa iš esmės lenkė naujų patalpų pasiūlą, kadangi tuo metu nekilnojamojo turto plėtrą dar vis stabdė sąstingio baimė. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per pirmąjį šių metų ketvirtį esminių kainų pokyčių Vilniuje nebuvo užfiksuota ir A klasės biurai siūlomi nuomotis už 13,5-16,5 Eur/m², B klasės – 8,0-13,0 Eur/m². Tikėtina, kad itin aktyvi dabartinė rinka sugebės įsisavinti didžiąją dalį šių metų pasiūlos ir vargu ar pamatysime didesnes kainų korekcijas artimiausiu metu tiek į mažesnę, tiek į didesnę pusę.

Tuo metu 2017 metų situacija jau ne tokia aiški. Vertinant šiuo metu vykstančias naujų verslo centrų statybas ir projektus, kurie greitu laiku bus pradėti plėtoti, ateinančiais metais turėtų būti baigtos dar 9-10 projektų/etapų statybos ir pasiūla turėtų ūgtelėti dar bent papildomais 75 000-85 000 m². „Tai bus antri metai iš eilės, kai Vilniaus rinkai pasiūlomas itin gausus projektų kiekis ir plotas. Norint išlaikyti bent panašų užimtumo lygį koks yra šiuo metu, modernių biuro patalpų paklausos augimas šiemet ir kitąmet turės būti dar spartesnis nei pastaruosius kelerius metus. Ir nors prognozuojama ekonominė šalies situacija ir paslaugų centrų plėtra nuteikia optimistiškai, tačiau nederėtų atmesti ir pesimistinio scenarijaus, kuomet 2017 metais galima bus pamatyti tiek augantį laisvų patalpų kiekį, tiek besiplečiantį nuomos kainų intervalą: plėtotojai, nesuradę pakankamai nuomininkų, turės atsisakyti tolimesnių plėtros planų arba konkuruoti mažesnėmis nuomos kainomis.“,- teigia S. Vagonis.

Pilną apžvalgą rasite ČIA

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas

Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų spalio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2023 metų rugsėjo mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 1,1% (2023 metų rugsėjį metinis augimas siekė 2,6%). 2023 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai sumažėjo 0,1%, 0,1% ir 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.565 (-3 Eur/m²),  1.722 Eur (-2 Eur/m²) ir 1.074 Eur (-4 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje spalio mėnesį užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.619 Eur (+6 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.103Eur. Per metus (2023 metų spalio mėnesį, palyginti su 2022 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 0,8%, Kaune – 1,8%, Klaipėdoje – 0,7%, Šiauliuose – 3,4% ir Panevėžyje – 1,9%. „Reikšmingai žemyn pasikoregavęs būsto rinkos aktyvumas ir nustojusios augti pardavimo kainos, akivaizdžiai koreguoja ir naujo būsto plėtotojų sprendimus. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pradėtų statyti būstų skaičius daugiabučiuose (trijų ar daugiau būstų pastatuose) Lietuvoje 2023 m. I-III ketv., palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu,…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Paspaudę "Aš sutinku" arba naršydami toliau, patvirtisite savo sutikimą. Aš sutinku

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.