Į prekybines gatves grįžta nuomininkai

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ specialistai pastebi, kad ilgą laiką pagrindinėse miestų gatvėse stovėjusių tuščių prekybinių patalpų savininkai jau lengviau randa naujus nuomininkus ar pirkėjus. Patrauklios šių patalpų nuomos kainos ir platus pasirinkimas paskatino prekybinėse miestų gatvėse rastis naujoms prekybos vietoms: „Tuščiose erdvėse dažniausiai kuriasi gurmaniško ar greito maisto parduotuvės, kavinės, naktiniai barai ir pan. Prieš 5-10 metų prekybinėse miestų gatvėse dominavę drabužių, avalynės pardavėjai šiuo metu savo pirkėjų ieško prekybos centruose“, – kalba Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas.

„Ober-Haus“ duomenimis, per 2011 m. prekybinių patalpų nuomos kainos pagrindinėse prekybinėse gatvėse Vilniuje ir Kaune vidutiniškai išaugo 10%, o kai kur augimas siekė net ir 15-20%. Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje nuomos kainų lygis per metus iš esmės nepakito. Vidutinio dydžio (apie 100-300 m2) prekybinių patalpų nuomos kainos pagrindinėse prekybinėse Vilniaus gatvėse šiuo metu siekia apie 40-110 Lt/m2, Kaune – 25-65 Lt/m2, Klaipėdoje – 20-40 Lt/m2, o Šiauliuose ir Panevėžyje – 15-30 Lt/m2.

Savo ruožtu, veikiantys didieji šalies prekybos centrai per praėjusius metus didino savo apyvartas bei sugebėjo pritraukti naujų nuomininkų. Vilniaus prekybos centrų bendras laisvų patalpų lygis per 2011 m. sumažėjo nuo 4,5% iki 3,7%. „Nepaisant nemažos konkurencijos bei gana neapibrėžtos ekonominės situacijos, Lietuvos rinka domina naujus žaidėjus. Pažvelkime, kokie šios rinkos gigantai žvalgosi į Lietuvą: IKEA, Lidl. Akivaizdu, kad mūsų perspektyvos išties konkurencingos“, – teigia S. Vagonis. Vienas stambiausių Europos prekybos tinklų „Lidl“ paskelbė sugrįžtanti į Lietuvos rinką ir 2013 m. Alytuje atidarys savo pirmąjį prekybos centrą, o Vilniuje frančizės principu planuojama atidaryti pirmąjį Baltijos šalyse vienos žymiausių pasaulyje baldų gamintojos IKEA prekybos centrą, kurio plotas sieks apie 25 000 m2.

„Ober-Haus“ statistiniai duomenys rodo, kad 2011 metų pradžioje Klaipėdoje duris atvėrė 6 200 m2 bendro ploto prekybos centras „Liepa“, Kaune – 14 000 m2 ploto „Ermitažas“ ir 5 000 m2 „PROMO Cash&Carry“ prekybos centras, o „Moki-Veži“ atidarė 6 000 m2 ploto apdailos ir statybinių medžiagų prekybos centrą Panevėžyje. Vilniuje atidaryti du panašaus dydžio (virš 4 000 m2) „Maxima XX“ prekybos centrai, o 2011 m. pabaigoje duris atvėrė ir 3 200 m2 ploto „Norfa XXL“. Pasak S. Vagonio, praėję metai nepasižymėjo itin stambių naujų prekybinių objektų gausa, tačiau plėtros tendencijos šiame segmente – labai aiškiai apibrėžtos: „Žvelgiant į šiuos projektus, akivaizdu, kad šiuo metu pagrindinė investicijų kryptis – atskirų prekybos tinklų plėtra, o ne didesni skirtingų nuomininkų prekybos kompleksai“.

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų spalio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2023 metų rugsėjo mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 1,1% (2023 metų rugsėjį metinis augimas siekė 2,6%). 2023 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai sumažėjo 0,1%, 0,1% ir 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.565 (-3 Eur/m²),  1.722 Eur (-2 Eur/m²) ir 1.074 Eur (-4 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje spalio mėnesį užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.619 Eur (+6 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.103Eur. Per metus (2023 metų spalio mėnesį, palyginti su 2022 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 0,8%, Kaune – 1,8%, Klaipėdoje – 0,7%, Šiauliuose – 3,4% ir Panevėžyje – 1,9%. „Reikšmingai žemyn pasikoregavęs būsto rinkos aktyvumas ir nustojusios augti pardavimo kainos, akivaizdžiai koreguoja ir naujo būsto plėtotojų sprendimus. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pradėtų statyti būstų skaičius daugiabučiuose (trijų ar daugiau būstų pastatuose) Lietuvoje 2023 m. I-III ketv., palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu,…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Paspaudę "Aš sutinku" arba naršydami toliau, patvirtisite savo sutikimą. Aš sutinku

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.