Į prekybines gatves grįžta nuomininkai

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ specialistai pastebi, kad ilgą laiką pagrindinėse miestų gatvėse stovėjusių tuščių prekybinių patalpų savininkai jau lengviau randa naujus nuomininkus ar pirkėjus. Patrauklios šių patalpų nuomos kainos ir platus pasirinkimas paskatino prekybinėse miestų gatvėse rastis naujoms prekybos vietoms: „Tuščiose erdvėse dažniausiai kuriasi gurmaniško ar greito maisto parduotuvės, kavinės, naktiniai barai ir pan. Prieš 5-10 metų prekybinėse miestų gatvėse dominavę drabužių, avalynės pardavėjai šiuo metu savo pirkėjų ieško prekybos centruose“, – kalba Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas.

„Ober-Haus“ duomenimis, per 2011 m. prekybinių patalpų nuomos kainos pagrindinėse prekybinėse gatvėse Vilniuje ir Kaune vidutiniškai išaugo 10%, o kai kur augimas siekė net ir 15-20%. Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje nuomos kainų lygis per metus iš esmės nepakito. Vidutinio dydžio (apie 100-300 m2) prekybinių patalpų nuomos kainos pagrindinėse prekybinėse Vilniaus gatvėse šiuo metu siekia apie 40-110 Lt/m2, Kaune – 25-65 Lt/m2, Klaipėdoje – 20-40 Lt/m2, o Šiauliuose ir Panevėžyje – 15-30 Lt/m2.

Savo ruožtu, veikiantys didieji šalies prekybos centrai per praėjusius metus didino savo apyvartas bei sugebėjo pritraukti naujų nuomininkų. Vilniaus prekybos centrų bendras laisvų patalpų lygis per 2011 m. sumažėjo nuo 4,5% iki 3,7%. „Nepaisant nemažos konkurencijos bei gana neapibrėžtos ekonominės situacijos, Lietuvos rinka domina naujus žaidėjus. Pažvelkime, kokie šios rinkos gigantai žvalgosi į Lietuvą: IKEA, Lidl. Akivaizdu, kad mūsų perspektyvos išties konkurencingos“, – teigia S. Vagonis. Vienas stambiausių Europos prekybos tinklų „Lidl“ paskelbė sugrįžtanti į Lietuvos rinką ir 2013 m. Alytuje atidarys savo pirmąjį prekybos centrą, o Vilniuje frančizės principu planuojama atidaryti pirmąjį Baltijos šalyse vienos žymiausių pasaulyje baldų gamintojos IKEA prekybos centrą, kurio plotas sieks apie 25 000 m2.

„Ober-Haus“ statistiniai duomenys rodo, kad 2011 metų pradžioje Klaipėdoje duris atvėrė 6 200 m2 bendro ploto prekybos centras „Liepa“, Kaune – 14 000 m2 ploto „Ermitažas“ ir 5 000 m2 „PROMO Cash&Carry“ prekybos centras, o „Moki-Veži“ atidarė 6 000 m2 ploto apdailos ir statybinių medžiagų prekybos centrą Panevėžyje. Vilniuje atidaryti du panašaus dydžio (virš 4 000 m2) „Maxima XX“ prekybos centrai, o 2011 m. pabaigoje duris atvėrė ir 3 200 m2 ploto „Norfa XXL“. Pasak S. Vagonio, praėję metai nepasižymėjo itin stambių naujų prekybinių objektų gausa, tačiau plėtros tendencijos šiame segmente – labai aiškiai apibrėžtos: „Žvelgiant į šiuos projektus, akivaizdu, kad šiuo metu pagrindinė investicijų kryptis – atskirų prekybos tinklų plėtra, o ne didesni skirtingų nuomininkų prekybos kompleksai“.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ specialistai pastebi, kad ilgą laiką pagrindinėse miestų gatvėse stovėjusių tuščių prekybinių patalpų savininkai jau lengviau randa naujus nuomininkus ar pirkėjus. Patrauklios šių patalpų nuomos kainos ir platus pasirinkimas paskatino prekybinėse miestų gatvėse rastis naujoms prekybos vietoms: „Tuščiose erdvėse dažniausiai kuriasi gurmaniško ar greito maisto parduotuvės, kavinės, naktiniai barai ir pan. Prieš 5-10 metų prekybinėse miestų gatvėse dominavę drabužių, avalynės pardavėjai šiuo metu savo pirkėjų ieško prekybos centruose“, – kalba Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas.

„Ober-Haus“ duomenimis, per 2011 m. prekybinių patalpų nuomos kainos pagrindinėse prekybinėse gatvėse Vilniuje ir Kaune vidutiniškai išaugo 10%, o kai kur augimas siekė net ir 15-20%. Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje nuomos kainų lygis per metus iš esmės nepakito. Vidutinio dydžio (apie 100-300 m2) prekybinių patalpų nuomos kainos pagrindinėse prekybinėse Vilniaus gatvėse šiuo metu siekia apie 40-110 Lt/m2, Kaune – 25-65 Lt/m2, Klaipėdoje – 20-40 Lt/m2, o Šiauliuose ir Panevėžyje – 15-30 Lt/m2.

Savo ruožtu, veikiantys didieji šalies prekybos centrai per praėjusius metus didino savo apyvartas bei sugebėjo pritraukti naujų nuomininkų. Vilniaus prekybos centrų bendras laisvų patalpų lygis per 2011 m. sumažėjo nuo 4,5% iki 3,7%. „Nepaisant nemažos konkurencijos bei gana neapibrėžtos ekonominės situacijos, Lietuvos rinka domina naujus žaidėjus. Pažvelkime, kokie šios rinkos gigantai žvalgosi į Lietuvą: IKEA, Lidl. Akivaizdu, kad mūsų perspektyvos išties konkurencingos“, – teigia S. Vagonis. Vienas stambiausių Europos prekybos tinklų „Lidl“ paskelbė sugrįžtanti į Lietuvos rinką ir 2013 m. Alytuje atidarys savo pirmąjį prekybos centrą, o Vilniuje frančizės principu planuojama atidaryti pirmąjį Baltijos šalyse vienos žymiausių pasaulyje baldų gamintojos IKEA prekybos centrą, kurio plotas sieks apie 25 000 m2.

„Ober-Haus“ statistiniai duomenys rodo, kad 2011 metų pradžioje Klaipėdoje duris atvėrė 6 200 m2 bendro ploto prekybos centras „Liepa“, Kaune – 14 000 m2 ploto „Ermitažas“ ir 5 000 m2 „PROMO Cash&Carry“ prekybos centras, o „Moki-Veži“ atidarė 6 000 m2 ploto apdailos ir statybinių medžiagų prekybos centrą Panevėžyje. Vilniuje atidaryti du panašaus dydžio (virš 4 000 m2) „Maxima XX“ prekybos centrai, o 2011 m. pabaigoje duris atvėrė ir 3 200 m2 ploto „Norfa XXL“. Pasak S. Vagonio, praėję metai nepasižymėjo itin stambių naujų prekybinių objektų gausa, tačiau plėtros tendencijos šiame segmente – labai aiškiai apibrėžtos: „Žvelgiant į šiuos projektus, akivaizdu, kad šiuo metu pagrindinė investicijų kryptis – atskirų prekybos tinklų plėtra, o ne didesni skirtingų nuomininkų prekybos kompleksai“.

Naujienos

Visos naujienos
Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
2024-06-28

Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai

Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…

Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…

Visos naujienos
+
Būtinieji
Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, mūsų sistemose negali būti išjungti.
Funkciniai
Šie slapukai suteikia galimybę pagerinti funkcionalumą ir suasmeninimą, pavyzdžiui, jie pagerina pateikiamo turinio formatą ir formą, nustato šrifto dydį ar svetainės elementų pozicijas. Jie gali būti įdiegti mūsų arba kitų tiekėjų, kurie teikia į mūsų puslapius įdėtas paslaugas. Jei neleisite šiems slapukams veikti, kai kurios ar visos minėtos funkcijos negalės tinkamai veikti. Funkciniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Statistiniai
Šie slapukai leidžia mums skaičiuoti apsilankymus ir lankytojų srauto šaltinius, kad galėtume matuoti ir gerinti svetainės veikimą. Pvz., pateikti skaitomiausią turinį pagal rubrikas, kategorijas. Visa šių slapukų informacija yra apibendrinta, todėl anoniminė. Jei neleisite šiems slapukams veikti, nežinosime, kad lankėtės mūsų puslapyje. Statistiniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Reklaminiai
Šiuos slapukus per mūsų svetainę naudoja mūsų reklamos partneriai. Tos bendrovės gali juos naudoti jūsų interesų profiliui formuoti ir jums tinkamoms reklamoms kitose svetainėse parinkti. Jie veikia unikaliai identifikuodami jūsų naršyklę ir įrenginį. Jei neleisite šiems slapukams veikti, įvairiose kitose svetainėse nematysite mūsų tikslingai Jums skirtų pasiūlymų. Reklaminiai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Sutinku su visais Nesutinku su visais

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.