Prekybinės gatvėse drabužių parduotuves keičia kavinės ir barai

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ specialistų teigimu, praėjusiais metais prasidėjęs prekybinių gatvių atsigavimas tęsėsi ir šiemet. Prieš keletą metų, krizės įkarštyje, prekybinėse gatvėse kas penkta-šešta patalpa buvo tuščia, užimtumas siekė vos 80-85%. Šiuo metu laisvų patalpų skaičius yra ženkliai sumažėjęs, o sostinėje ir toliau fiksuojamas nuomos kainų augimas.

shutterstock_50953621

Sparčiausias atsigavimas stebimas sostinės pagrindinėse prekybinėse gatvėse (Gedimino pr., Pilies g., Didžioji g., Vokiečių g.), kuriose ir toliau gerėja užimtumo rodikliai. „Ober-Haus“ statistiniai duomenys rodo, kad šiuo metu bendras šių gatvių užimtumas siekia 92,4% , ir tai reiškia, kad tik kas trylikta patalpa, tinkanti prekybai bei kitoms įvairioms paslaugoms, yra neišnuomota. Mažiausias ( 90,7% ) prekybinių patalpų užimtumas išlieka Gedimino prospekte. Prastesnius pagrindinės sostinės arterijos statistinius duomenims lemia pasyviausiai žmonių lankoma dalis nuo Gedimino pr. ir V. Kudirkos g. sankirtos iki Seimo rūmų. Mažiausiai laisvų plotų fiksuojama Vokiečių ir Pilies gatvėse, kur patalpų užimtumas atitinkamai sudaro 95,7% ir 94,1%. „Jau kurį laiką stebima, kai laisvose patalpose kuriasi nauji prekių ženklai bei įmonės, o dalį senų nuomininkų keičia nauji“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas. Pastaraisiais metais šiose prekybinėse gatvėse vykę procesai iš esmės pakeitė jų veidą. Specialistas priduria: „Drabužių, avalynės ir prabangos prekių prekybos vietų dominavimą keičia kitos prekės bei paslaugos“.

„Ober-Haus“ skaičiuoja, kad beveik trečdalyje (28,9%) šiose gatvėse esančių patalpų įsikūrusios kavinės/barai, klubai ir greito maisto užeigos, pritraukiantys vis naujus žmonių srautus vos ne ištisą parą. „Beje, tokia situacija itin paranki ir kita veikla užsiimančioms įmonėms, kurių verslo efektyvumas priklauso nuo kuo didesnių žmonių srautų“, – kalba S. Vagonis. „Ober-Haus“ duomenimis, įvairias paslaugas teikiančios įmonės (vaistinės, kelionių agentūros, draudimo įmonės, kirpyklos, optikos ir mobilaus ryšio prekybos salonai) užima 26,9% patalpų. Ir tik trečioje vietoje yra drabužių ir avalynės parduotuvės, kurios sudaro 20,1% visų patalpų. 12,5% užima papuošalų, aksesuarų ir suvenyrų parduotuvės, gausiausiai paplitusios daugiau nei trečdalyje Pilies gatvės. Kredito įstaigų (bankų) skyriai sudaro 6,0%, о maisto prekėmis ir gėrimais prekiaujančios parduotuvės – 5,6%.

Pasak S. Vagonio, augantis susidomėjimas prekybinėmis patalpomis patraukliose vietose gerina ir savininkų derybines pozicijas. „Ober-Haus“ specialistai fiksuoja, kad per 2012 m. pirmąjį pusmetį prekybinių patalpų nuomos kainos pagrindinėse prekybinėse Vilniaus gatvėse išaugo 10-20% ir šiuo metu vidutinio dydžio (apie 100-300 m2) prekybinių patalpų nuomos kainos dažniausiai svyruoja apie 45-130 Lt/m2. „Prasčiausiose vietose (anksčiau paminėta Gedimino pr. dalis) nuoma prasideda nuo 40 Lt/m2 , o patraukliausiose , tokiose kaip Gedimino pr. pradžia ar geriausiai matomos patalpos Didžiojoje g., gali siekti ir iki 140 Lt/m2“, – teigia „Ober-Haus“ atstovas.

Kiti Lietuvos didmiesčiai negali pasigirti ryškesniu nuomos kainų augimu, tačiau ir čia stebimas patalpų užpildymas naujais nuomininkais, kuriuos vilioja prieinamos kainos. Pagrindinių prekybinių gatvių užimtumas Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, „Ober-Haus“ duomenimis, svyruoja 92-96%. Tokius aukštus užimtumo rodiklius galimai lėmė rekordinėse žemumose vis dar tebesilaikančios kainos: Kaune – 27-55 Lt/m2, Klaipėdoje – 20-35 Lt/m2, o Šiauliuose ir Panevėžyje – 12-35 Lt/m2.

Išsamią apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos
+
Būtinieji
Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, mūsų sistemose negali būti išjungti.
Funkciniai
Šie slapukai suteikia galimybę pagerinti funkcionalumą ir suasmeninimą, pavyzdžiui, jie pagerina pateikiamo turinio formatą ir formą, nustato šrifto dydį ar svetainės elementų pozicijas. Jie gali būti įdiegti mūsų arba kitų tiekėjų, kurie teikia į mūsų puslapius įdėtas paslaugas. Jei neleisite šiems slapukams veikti, kai kurios ar visos minėtos funkcijos negalės tinkamai veikti. Funkciniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Statistiniai
Šie slapukai leidžia mums skaičiuoti apsilankymus ir lankytojų srauto šaltinius, kad galėtume matuoti ir gerinti svetainės veikimą. Pvz., pateikti skaitomiausią turinį pagal rubrikas, kategorijas. Visa šių slapukų informacija yra apibendrinta, todėl anoniminė. Jei neleisite šiems slapukams veikti, nežinosime, kad lankėtės mūsų puslapyje. Statistiniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Reklaminiai
Šiuos slapukus per mūsų svetainę naudoja mūsų reklamos partneriai. Tos bendrovės gali juos naudoti jūsų interesų profiliui formuoti ir jums tinkamoms reklamoms kitose svetainėse parinkti. Jie veikia unikaliai identifikuodami jūsų naršyklę ir įrenginį. Jei neleisite šiems slapukams veikti, įvairiose kitose svetainėse nematysite mūsų tikslingai Jums skirtų pasiūlymų. Reklaminiai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Sutinku su visais Nesutinku su visais

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.