Prognozuoja mažėsiančią investicinę grąžą iš būsto nuomos
Kadangi būsto nuomos rinka yra tiesiogiai priklausoma nuo dirbančių žmonių kiekio ir jų pajamų pokyčio, pastaruosius penkerius metus kylant gyventojų atlyginimams visuose trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose būsto nuoma išgyvena pakylėjimo etapą. Remiantis oficialia statistika, vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje per pastaruosius penkerius metus ūgtelėjo virš 20%, o nedarbo lygis sumažėjo dvigubai – net 8 procentiniais punktais. Taip pat verta pastebėti, kad būsto nuomos rinka Lietuvoje vis dar nepasižymi skaidrumu, todėl nuomos kainoms šešėlinės ekonomikos įtaka irgi gali būti reikšminga.
Nuomos rinkoje populiariausių 2 kambarių butų nuomos kainos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose per pastaruosius penkerius metus vidutiniškai ūgtelėjo trečdaliu. Tuo tarpu butų pardavimo kainos per tą patį laikotarpį patyrė įvairaus dydžio nuosmukius bei pakilimus, kurie visuose šiuose miestuose yra labai skirtingi. Jeigu Vilniuje 2010 metų viduryje buvo fiksuojamas aiškus pardavimo kainų dugnas, tai kituose šalies didmiesčiuose jos toliau mažėjo ir žemiausią pardavimo kainų lygį pasiekė tik 2012-2013 metais. Todėl daug sparčiau augusios nuomos kainos (palyginti su turto verte) padidino ir vidutinius nuomos pelningumo rodiklius pagrindiniuose šalies didmiesčiuose. Ypatingai tai matoma Kaune ir Klaipėdoje, kadangi Vilniaus pardavimo ir nuomos kainos per tą laikotarpį, nors ir skirtingais tempais, bet bent jau judėjo ta pačia kryptimi. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2016 metų I ketvirtį Vilniuje tokio turto bendrasis nuomos pelningumas sudarė 5,6% ir buvo 1 procentiniu punktu didesnis nei 2010 metais. Kaune šių metų pirmąjį ketvirtį bendrasis nuomos pelningumas siekė 6,0% ir buvo 1,8 procentinio punkto didesnis nei 2010 metais, o Klaipėdoje šis rodiklis sudarė 5,9%, 1,7 procentinio punkto didesnis nei 2010 metais.
Pasak S. Vagonio, skirtingus pelningumo rodiklius šiuose pagrindiniuose Lietuvos miestuose lemia nevienodi turto kainų pokyčiai ir investuotojų lūkesčiai. „Investuojantys Vilniuje pastaruosius kelerius metus jau galėjo pastebėti stabilius ir ryškesnius pardavimo kainų pokyčius, todėl buvo pasiryžę susitaikyti su mažesniu uždarbiu iš nuomos nei investuojant Kaune ar Klaipėdoje. Tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje investuojantys į tokį turtą didesnių lūkesčių dėl kainų augimo neturėjo ir stengėsi nepermokėti už įsigyjamą turtą, matydami investicijų grąžą paremtą nuomos pajamomis, bet nedėdami didesnių vilčių į pardavimo kainų prieaugius“, – teigia „Ober-Haus“ ekspertas.
„Tikėtina, kad augant investuotojų skaičiui, skirtumas tarp nuomos ir pardavimo kainų turėtų mažėti, kas lems ir mažėjančią investicinę grąžą iš nuomos“, – sako S. Vagonis. Ypatingai to galima tikėtis Kaune ir Klaipėdoje, kadangi sąlyginai žemesnės būsto pardavimo kainos, palyginti su nuomos kainomis, dabartinėje ekonominėje aplinkoje turi didesnį augimo potencialą nei, pavyzdžiui, šalies sostinėje. Tuo metu Vilniuje taip pat galimas investicinės grąžos mažėjimas, kadangi pastaraisiais metais sostinės būsto rinka sulaukė didelio investuotojų, tarp jų ir neprofesionalių, susidomėjimo, kas sparčiai augina nuomojamo būsto pasiūlą. Kita vertus, dalis esamų nuomininkų palieka arba paliks šią rinką tapdami būsto savininkais – įsigydami nuosavą būstą. Todėl vargu, ar ateityje būsto nuomos pelningumas bus didesnis nei yra šiuo metu.
Pilną I ketv. gyvenamojo NT apžvalgą rasite ČIA
Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas
Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228
Naujienos
Visos naujienos
Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…
Kam rūpi aukštos lubos?
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…
Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…
Visos naujienos