Rygoje butų kainos nekito, Vilniuje ir Taline – smuktelėjo, Varšuvoje – pakilo
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės Ober-Haus Real Estate Advisors apskaičiuota šių metų sausio mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo nežymią kainų korekciją žemyn Vilniuje ir Taline, Rygoje kainos liko nepakitusios, tuo tarpu Varšuvoje stebimas lengvas 0,5 proc. butų kainų kilimas. Ryškiausias kainų kritimas sausio mėnesį buvo fiksuojamas Taline – 2,6 proc., Vilniuje kainos kito vos 0,1 proc.
„Ober-Haus“ statistiniai duomenys rodo, kad didžiausi metiniai butų kainų pokyčiai fiksuojami Estijos sostinėje: Taline butų kainos, palyginti su 2010 metų sausio mėnesiu, pakilo 7,7 proc. Rygoje metinis augimas siekia 4,9 proc., Vilniuje – 1,0 proc. Tuo tarpu Varšuvoje metinis butų kainų pokytis yra neigiamas – 1,5 proc.
Sausio mėnesį aukščiausia buto vidutinė kvadratinio metro kaina tarp trijų Baltijos šalių sostinių ir toliau iš lieka Vilniuje – 1201 EUR/ kv. m . Toliau rikiuojasi Talinas, kur vidutinė kaina siekia 1036 EUR/kv. m . Latvijos sostinėje Rygoje buto vidutinė vieno kvadratinio metro kaina sudaro 969 EUR. Lenkijos sostinėje – 1951 EUR/kv. m .
Nuo aukščiausio apibendrinto būsto kainų lygio, kuris tiek trijose Baltijos šalių sostinėse, tiek ir Varšuvoje buvo pasiektas 2007 m., iki šių metų sausio mėnesio labiausiai butų kainos yra smukusios Rygoje – 58,3 proc. Taline nuosmukis siekia 39,3 proc., Vilniuje – 39,4 proc., Lenkijos sostinėje Varšuvoje – 10,4 proc.
Išsamią apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia.
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės Ober-Haus Real Estate Advisors apskaičiuota šių metų sausio mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo nežymią kainų korekciją žemyn Vilniuje ir Taline, Rygoje kainos liko nepakitusios, tuo tarpu Varšuvoje stebimas lengvas 0,5 proc. butų kainų kilimas. Ryškiausias kainų kritimas sausio mėnesį buvo fiksuojamas Taline – 2,6 proc., Vilniuje kainos kito vos 0,1 proc.
„Ober-Haus“ statistiniai duomenys rodo, kad didžiausi metiniai butų kainų pokyčiai fiksuojami Estijos sostinėje: Taline butų kainos, palyginti su 2010 metų sausio mėnesiu, pakilo 7,7 proc. Rygoje metinis augimas siekia 4,9 proc., Vilniuje – 1,0 proc. Tuo tarpu Varšuvoje metinis butų kainų pokytis yra neigiamas – 1,5 proc.
Sausio mėnesį aukščiausia buto vidutinė kvadratinio metro kaina tarp trijų Baltijos šalių sostinių ir toliau iš lieka Vilniuje – 1201 EUR/ kv. m . Toliau rikiuojasi Talinas, kur vidutinė kaina siekia 1036 EUR/kv. m . Latvijos sostinėje Rygoje buto vidutinė vieno kvadratinio metro kaina sudaro 969 EUR. Lenkijos sostinėje – 1951 EUR/kv. m .
Nuo aukščiausio apibendrinto būsto kainų lygio, kuris tiek trijose Baltijos šalių sostinėse, tiek ir Varšuvoje buvo pasiektas 2007 m., iki šių metų sausio mėnesio labiausiai butų kainos yra smukusios Rygoje – 58,3 proc. Taline nuosmukis siekia 39,3 proc., Vilniuje – 39,4 proc., Lenkijos sostinėje Varšuvoje – 10,4 proc.
Išsamią apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia.
Naujienos
Visos naujienosProjekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…
Kam rūpi aukštos lubos?
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…
Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…