S. Vagonis: Rugpjūčio NT rinkos tendencijos – šaltas dušas belaukiantiems bumo
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus” Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis, komentuodamas Registrų centro paskelbtą nekilnojamojo turto sandorių dinamiką BNS naujienų portalui tvirtina, jog mažėjančios mėnesinės tendencijos – geras šaltas dušas besitikėjusiems naujo NT bumo. Jis prognozuoja, kad šiemetiniai NT rinkos sandorių rezultatai bus geresni nei praėjusiais metais.
„Rugpjūčio rodikliai yra pakankamai geri. Šiokį tokį sumažėjimą laikyčiau perspėjimu tiems, kurie manė, jog rinka turi kilti iki begalybės. Mes visuomet sakėme, kad ir praėjusiais metais, ir šių pradžioje suaktyvėjusiai rinkai projektuoti dar didesnį aktyvumą, būtų rizikinga. Taip, kai kurių mėnesių rezultatai prilygo 2007-2008 metų rezultatams. Tačiau galvoti, kad jau grįžome į 2007-uosius ir galbūt net juos pralenksime, nederėtų. Taigi šie rezultatai yra prablaivantis šaltas dušas”, – BNS Plius sakė jis.
Anot S. Vagonio, šiuo metu nekilnojamojo turto rinka yra ne mažiau aktyvesnė, nei praėjusiais metais.
„Paėmus visus metų mėnesius nuo sausio iki rugpjūčio, mes, pavyzdžiui, butų ir namų sektoriuose, vis dar matome augimą. Tik nuo gegužės mėnesio, kai pirmą kartą fiksuotas mažėjimas, galima teigti, jog augimas yra minimalus – jis prilygsta praėjusių metų rezultatams su nedideliu prieaugiu. Tai reiškia, kad rinka išlieka aktyvi. Sandorių kiekis yra pakankamas, kad kainų lygis liktų stabilus ir gal net šiek tiek kiltų į viršų”, – BNS Plius sakė jis.
„Ober-Haus” eksperto teigimu, metų pradžioje intensyviai didėjęs NT sandorių skaičius kai kuriems rinkos dalyviams paliko įspūdį, jog kyla naujas bumas. S. Vagonis sako, jog tai neramino.
„Todėl gerai, kad (sandorių skaičius – red. past.) po truputį mažėja, bet ne tiek, jog rezultatai būtų prastesni nei pernai”, – sakė jis.
Paklaustas, ką prognozuotų likusiai metų daliai, S. Vagonis tvirtino, jog NT sandorių rezultatai šiemet nenusileis praėjusiems metams.
„Jei šis ruduo būtų mažiau aktyvus ir sandorių kiekis sumažėtų, lyginant su pernai, tuomet prieaugis, kuris buvo suformuotas metų pradžioje, išnyktų. Rinkos tendencijoms iki metų galo yra dvi skirtingos versijos: viena, kad vadinamoji euro euforija prasidėjo gerokai anksčiau, tai reiškia, kad kam buvo aktualu pirkti iki euro, tie nelaukė lapkričio ar gruodžio. Tačiau jeigu neprojektuosime kokių nors karo veiksmų, Lietuvos ekonomika auga, žmonių perkamoji galia didėja, todėl susidomėjimas nekilnojamuoju turtu nemažėja ir rinka toliau turėtų likti stabili ir nedideliais tempais augti”, – BNS Plius sakė jis.
Vis dėlto, analitiko teigimu, dabartinis Rusijos ir Ukrainos konfliktas, šalių viena kitoms pritaikytos sankcijos, kol kas NT rinkai neatnešė didelių pokyčių.
„Niekada negali nuspėti rinkos: viskas atrodo lyg ir gerai, bet štai atsiranda konfliktas ar kas nors panašaus. Savo laiku tai buvo ES problemos su Graikija, dabar vėlgi užsienio investuotojai mus stebi su nerimu. Tačiau dabar nėra tokia stadija, kad žmonės atidėliotų dėl to svarbius dalykus. Jie tarpusavyje apie tai pakalba, bet, kad tai būtų motyvacija atidėti NT įsigijimą – taip nėra”, – tvirtino jis.
Naujienos
Visos naujienos
Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…
Kam rūpi aukštos lubos?
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…
Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…
Visos naujienos