Sandorių statistika sklaido nuostatą, kad vasara – atostogų NT rinkoje metas
Tradiciškai vasarą, atėjus atostogų metui, vartotojų poreikiai keičiasi ir tai turi įtakos įvairių verslo sektorių veiklos rezultatams. Nekilnojamojo turto rinkoje irgi galioja nuostatos, jog būsto rinkoje vasara ir žiema yra mažiau aktyvūs sezonai, palyginti su pavasariu ir rudeniu. Visgi nekilnojamojo turto (NT) bendrovės „Ober-Haus“ ekspertai pastebi, jog pastarųjų penkių metų namų ir butų pirkimo-pardavimo sandorių statistika paneigia daugelio įsitikinimą, kad vasara – prastas sezonas NT pirkimui ir pardavimui.
Nagrinėjant 2010-2014 metais įvykdytus būsto pirkimo-pardavimo sandorius Lietuvoje ir didžiausiuose jos miestuose, galima pastebėti, kad pastaruosius penkis metus vasaros tikrai nederėtų išskirti kaip neaktyvaus periodo. Bendra Lietuvos sandorių statistika rodo, jog butų pardavimo apimtys Lietuvoje vasaros metu (birželio-rugpjūčio mėnesiais) anaiptol nėra daug mažesnės nei pavasario (kovo-gegužės) ir rudens (rugsėjo-lapkričio) sandorių statistika. Šių trijų metų laikų statistika yra apylygė, tačiau pastebimai geresnė nei žiemos metu (gruodžio-vasario mėnesiais) įvykdytų sandorių kiekis. „Žiemą, dėl šaltų orų ir didžiųjų švenčių, pirkėjai šiek tiek aprimsta ir butų pirkimo-pardavimo sandorių sudaroma apie 20-25 proc. mažiau, lyginant su kitų sezonų pardavimo vidurkiu.“, – teigia Audrius Šapoka, „Ober-Haus“ būsto departamento vadovas. Tik 2014 metų žiema buvo gan neįprastai aktyvi, tačiau A. Šapokos nuomone, tai buvo išimtis, nes 2014 metų pirmoje pusėje NT rinka buvo netipiškai aktyvi dėl rinkoje įsvyravusių optimistinių nuotaikų (kurias iš dalies lėmė ir planuojamas euro įvedimas). O 2015 metais panašu, kad rinka vėl grįžta į įprastas „sezonines“ vėžes: 2015 metų pavasarį buvo sudaryta 13 proc. daugiau butų pirkimo pardavimo sandorių nei 2015 žiemą (atitinkamai 6765 ir 5983).
Pirkimo sandoriais perleistų butų skaičius Lietuvoje
Šaltinis: valstybės įmonė Registrų centras
Nagrinėjant butų sandorių statistiką atskiruose Lietuvos miestuose, galima teigti, jog tendencijos visuose juose analogiškos – vasaros laikotarpio negalima pavadinti mažai aktyviu. Stebina tik Palangos miesto savivaldybėje fiksuotų sandorių statistika. Nors atrodytų, kad poilsiautojams apgulus Palangą, rinka čia vasarą turėtų virte virti – pasirodo atvirkščiai – vasaros metu Palangoje butų sandorių sudaroma gerokai mažiau nei rudenį ar pavasarį, ir dažniausiai mažiau netgi negu žiemą. Tokia pati tendencija yra ir su gyvenamųjų namų pardavimu Palangoje. Vasarą šiame mieste namų pardavimas nusileidžia kitiems metų sezonams, taip pat ir žiemai.
Tačiau nagrinėjant pastarųjų metų gyvenamųjų namų pirkimo sandorius Lietuvos masteliu matome jau atvirkštinę tendenciją – vasarą gyvenamųjų namų pardavimo rinkoje galima priskirti kaip tik prie aktyvesnių rinkos sezonų, o ne prie tų, kuriais rinka aprimsta. A. Šapokos nuomone, pirkti namą vasaros metu išties palanku dėl kelių priežasčių. Vasarą patogiau kraustytis – vaikams nereikia į mokyklą, o ir didžioji dalis dirbančiųjų linkę imti atostogas, tad tiek būsto apžiūroms, tiek kraustymuisi lieka daugiau laiko. Taip pat šiltuoju metų laiku oro sąlygos teritorijos apžiūrai, daiktų pervežimui ir įsikūrimui kur kas palankesnės nei esant lietingam rudeniui ar šaltai žiemai. Netgi sužaliavusi gamta turi įtakos sprendimui pirkti – pirkėjas įvertina žaliąją kiemo erdvę (gėlynus, pieveles), landšaftą ar visą kaimynystę. Būtent šiuo metų laiku sudaroma maždaug trečdaliu daugiau sandorių nei žiemos mėnesiais ir pirkėjams tai yra geras metas rinktis, nes šiuo laikotarpiu pasiūla paprastai būna didžiausia.
Pirkimo sandoriais perleistų gyvenamųjų namų skaičius Lietuvoje
Šaltinis: valstybės įmonė Registrų centras
Apibendrinant įgyvendintų butų ir namų sandorių rodiklius nuo 2010 metų matyti, kad aktyviausias butų pardavimo metas yra pavasaris ir ruduo, pasyviausias – žiema. „Žiemą taip pat galima išnaudoti parduodant turtą – kol kai kurie pardavėjai laukia pavasario, bendra pasiūla šiek tiek sumažėja, o tai reiškia, kad ir rinkoje esančių parduodamo turto konkurentų yra mažiau.“, – pataria A. Šapoka.
Kontaktinis asmuo:
Audrius Šapoka
„Ober-Haus“ būsto departamento vadovas
Mob. +370 645 59 337
El. paštas audrius.sapoka@ober-haus.lt
Tradiciškai vasarą, atėjus atostogų metui, vartotojų poreikiai keičiasi ir tai turi įtakos įvairių verslo sektorių veiklos rezultatams. Nekilnojamojo turto rinkoje irgi galioja nuostatos, jog būsto rinkoje vasara ir žiema yra mažiau aktyvūs sezonai, palyginti su pavasariu ir rudeniu. Visgi nekilnojamojo turto (NT) bendrovės „Ober-Haus“ ekspertai pastebi, jog pastarųjų penkių metų namų ir butų pirkimo-pardavimo sandorių statistika paneigia daugelio įsitikinimą, kad vasara – prastas sezonas NT pirkimui ir pardavimui.
Nagrinėjant 2010-2014 metais įvykdytus būsto pirkimo-pardavimo sandorius Lietuvoje ir didžiausiuose jos miestuose, galima pastebėti, kad pastaruosius penkis metus vasaros tikrai nederėtų išskirti kaip neaktyvaus periodo. Bendra Lietuvos sandorių statistika rodo, jog butų pardavimo apimtys Lietuvoje vasaros metu (birželio-rugpjūčio mėnesiais) anaiptol nėra daug mažesnės nei pavasario (kovo-gegužės) ir rudens (rugsėjo-lapkričio) sandorių statistika. Šių trijų metų laikų statistika yra apylygė, tačiau pastebimai geresnė nei žiemos metu (gruodžio-vasario mėnesiais) įvykdytų sandorių kiekis. „Žiemą, dėl šaltų orų ir didžiųjų švenčių, pirkėjai šiek tiek aprimsta ir butų pirkimo-pardavimo sandorių sudaroma apie 20-25 proc. mažiau, lyginant su kitų sezonų pardavimo vidurkiu.“, – teigia Audrius Šapoka, „Ober-Haus“ būsto departamento vadovas. Tik 2014 metų žiema buvo gan neįprastai aktyvi, tačiau A. Šapokos nuomone, tai buvo išimtis, nes 2014 metų pirmoje pusėje NT rinka buvo netipiškai aktyvi dėl rinkoje įsvyravusių optimistinių nuotaikų (kurias iš dalies lėmė ir planuojamas euro įvedimas). O 2015 metais panašu, kad rinka vėl grįžta į įprastas „sezonines“ vėžes: 2015 metų pavasarį buvo sudaryta 13 proc. daugiau butų pirkimo pardavimo sandorių nei 2015 žiemą (atitinkamai 6765 ir 5983).
Pirkimo sandoriais perleistų butų skaičius Lietuvoje
Šaltinis: valstybės įmonė Registrų centras
Nagrinėjant butų sandorių statistiką atskiruose Lietuvos miestuose, galima teigti, jog tendencijos visuose juose analogiškos – vasaros laikotarpio negalima pavadinti mažai aktyviu. Stebina tik Palangos miesto savivaldybėje fiksuotų sandorių statistika. Nors atrodytų, kad poilsiautojams apgulus Palangą, rinka čia vasarą turėtų virte virti – pasirodo atvirkščiai – vasaros metu Palangoje butų sandorių sudaroma gerokai mažiau nei rudenį ar pavasarį, ir dažniausiai mažiau netgi negu žiemą. Tokia pati tendencija yra ir su gyvenamųjų namų pardavimu Palangoje. Vasarą šiame mieste namų pardavimas nusileidžia kitiems metų sezonams, taip pat ir žiemai.
Tačiau nagrinėjant pastarųjų metų gyvenamųjų namų pirkimo sandorius Lietuvos masteliu matome jau atvirkštinę tendenciją – vasarą gyvenamųjų namų pardavimo rinkoje galima priskirti kaip tik prie aktyvesnių rinkos sezonų, o ne prie tų, kuriais rinka aprimsta. A. Šapokos nuomone, pirkti namą vasaros metu išties palanku dėl kelių priežasčių. Vasarą patogiau kraustytis – vaikams nereikia į mokyklą, o ir didžioji dalis dirbančiųjų linkę imti atostogas, tad tiek būsto apžiūroms, tiek kraustymuisi lieka daugiau laiko. Taip pat šiltuoju metų laiku oro sąlygos teritorijos apžiūrai, daiktų pervežimui ir įsikūrimui kur kas palankesnės nei esant lietingam rudeniui ar šaltai žiemai. Netgi sužaliavusi gamta turi įtakos sprendimui pirkti – pirkėjas įvertina žaliąją kiemo erdvę (gėlynus, pieveles), landšaftą ar visą kaimynystę. Būtent šiuo metų laiku sudaroma maždaug trečdaliu daugiau sandorių nei žiemos mėnesiais ir pirkėjams tai yra geras metas rinktis, nes šiuo laikotarpiu pasiūla paprastai būna didžiausia.
Pirkimo sandoriais perleistų gyvenamųjų namų skaičius Lietuvoje
Šaltinis: valstybės įmonė Registrų centras
Apibendrinant įgyvendintų butų ir namų sandorių rodiklius nuo 2010 metų matyti, kad aktyviausias butų pardavimo metas yra pavasaris ir ruduo, pasyviausias – žiema. „Žiemą taip pat galima išnaudoti parduodant turtą – kol kai kurie pardavėjai laukia pavasario, bendra pasiūla šiek tiek sumažėja, o tai reiškia, kad ir rinkoje esančių parduodamo turto konkurentų yra mažiau.“, – pataria A. Šapoka.
Kontaktinis asmuo:
Audrius Šapoka
„Ober-Haus“ būsto departamento vadovas
Mob. +370 645 59 337
El. paštas audrius.sapoka@ober-haus.lt
Naujienos
Visos naujienos
Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…
Kam rūpi aukštos lubos?
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…
Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…
Visos naujienos