Sandorių statistika sklaido nuostatą, kad vasara – atostogų NT rinkoje metas

Tradiciškai vasarą, atėjus atostogų metui, vartotojų poreikiai keičiasi ir tai turi įtakos įvairių verslo sektorių veiklos rezultatams. Nekilnojamojo turto rinkoje irgi galioja nuostatos, jog būsto rinkoje vasara ir žiema yra mažiau aktyvūs sezonai, palyginti su pavasariu ir rudeniu. Visgi nekilnojamojo turto (NT) bendrovės „Ober-Haus“ ekspertai pastebi, jog pastarųjų penkių metų namų ir butų pirkimo-pardavimo sandorių statistika paneigia daugelio įsitikinimą, kad vasara – prastas sezonas NT pirkimui ir pardavimui.

Nagrinėjant 2010-2014 metais įvykdytus būsto pirkimo-pardavimo sandorius Lietuvoje ir didžiausiuose jos miestuose, galima pastebėti, kad pastaruosius penkis metus vasaros tikrai nederėtų išskirti kaip neaktyvaus periodo. Bendra Lietuvos sandorių statistika rodo, jog butų pardavimo apimtys Lietuvoje vasaros metu (birželio-rugpjūčio mėnesiais) anaiptol nėra daug mažesnės nei pavasario (kovo-gegužės) ir rudens (rugsėjo-lapkričio) sandorių statistika. Šių trijų metų laikų statistika yra apylygė, tačiau pastebimai geresnė nei žiemos metu (gruodžio-vasario mėnesiais) įvykdytų sandorių kiekis. „Žiemą, dėl šaltų orų ir didžiųjų švenčių, pirkėjai šiek tiek aprimsta ir butų pirkimo-pardavimo sandorių sudaroma apie 20-25 proc. mažiau, lyginant su kitų sezonų pardavimo vidurkiu.“, – teigia Audrius Šapoka, „Ober-Haus“ būsto departamento vadovas. Tik 2014 metų žiema buvo gan neįprastai aktyvi, tačiau A. Šapokos nuomone, tai buvo išimtis, nes 2014 metų pirmoje pusėje NT rinka buvo netipiškai aktyvi dėl rinkoje įsvyravusių optimistinių nuotaikų (kurias iš dalies lėmė ir planuojamas euro įvedimas). O 2015 metais panašu, kad rinka vėl grįžta į įprastas „sezonines“ vėžes: 2015 metų pavasarį buvo sudaryta 13 proc. daugiau butų pirkimo pardavimo sandorių nei 2015 žiemą (atitinkamai 6765 ir 5983).

Pirkimo sandoriais perleistų butų skaičius Lietuvoje
Šaltinis: valstybės įmonė Registrų centras

butai

Nagrinėjant butų sandorių statistiką atskiruose Lietuvos miestuose, galima teigti, jog tendencijos visuose juose analogiškos – vasaros laikotarpio negalima pavadinti mažai aktyviu. Stebina tik Palangos miesto savivaldybėje fiksuotų sandorių statistika. Nors atrodytų, kad poilsiautojams apgulus Palangą, rinka čia vasarą turėtų virte virti – pasirodo atvirkščiai – vasaros metu Palangoje butų sandorių sudaroma gerokai mažiau nei rudenį ar pavasarį, ir dažniausiai mažiau netgi negu žiemą. Tokia pati tendencija yra ir su gyvenamųjų namų pardavimu Palangoje. Vasarą šiame mieste namų pardavimas nusileidžia kitiems metų sezonams, taip pat ir žiemai.

Tačiau nagrinėjant pastarųjų metų gyvenamųjų namų pirkimo sandorius Lietuvos masteliu matome jau atvirkštinę tendenciją – vasarą gyvenamųjų namų pardavimo rinkoje galima priskirti kaip tik prie aktyvesnių rinkos sezonų, o ne prie tų, kuriais rinka aprimsta. A. Šapokos nuomone, pirkti namą vasaros metu išties palanku dėl kelių priežasčių. Vasarą patogiau kraustytis – vaikams nereikia į mokyklą, o ir didžioji dalis dirbančiųjų linkę imti atostogas, tad tiek būsto apžiūroms, tiek kraustymuisi lieka daugiau laiko. Taip pat šiltuoju metų laiku oro sąlygos teritorijos apžiūrai, daiktų pervežimui ir įsikūrimui kur kas palankesnės nei esant lietingam rudeniui ar šaltai žiemai. Netgi sužaliavusi gamta turi įtakos sprendimui pirkti – pirkėjas įvertina žaliąją kiemo erdvę (gėlynus, pieveles), landšaftą ar visą kaimynystę. Būtent šiuo metų laiku sudaroma maždaug trečdaliu daugiau sandorių nei žiemos mėnesiais ir pirkėjams tai yra geras metas rinktis, nes šiuo laikotarpiu pasiūla paprastai būna didžiausia.

Pirkimo sandoriais perleistų gyvenamųjų namų skaičius Lietuvoje
Šaltinis: valstybės įmonė Registrų centras

namai

Apibendrinant įgyvendintų butų ir namų sandorių rodiklius nuo 2010 metų matyti, kad aktyviausias butų pardavimo metas yra pavasaris ir ruduo, pasyviausias – žiema. „Žiemą taip pat galima išnaudoti parduodant turtą – kol kai kurie pardavėjai laukia pavasario, bendra pasiūla šiek tiek sumažėja, o tai reiškia, kad ir rinkoje esančių parduodamo turto konkurentų yra mažiau.“, – pataria A. Šapoka.

Kontaktinis asmuo:
Audrius Šapoka
„Ober-Haus“ būsto departamento vadovas
Mob. +370 645 59 337
El. paštas audrius.sapoka@ober-haus.lt

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų spalio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2023 metų rugsėjo mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 1,1% (2023 metų rugsėjį metinis augimas siekė 2,6%). 2023 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai sumažėjo 0,1%, 0,1% ir 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.565 (-3 Eur/m²),  1.722 Eur (-2 Eur/m²) ir 1.074 Eur (-4 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje spalio mėnesį užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.619 Eur (+6 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.103Eur. Per metus (2023 metų spalio mėnesį, palyginti su 2022 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 0,8%, Kaune – 1,8%, Klaipėdoje – 0,7%, Šiauliuose – 3,4% ir Panevėžyje – 1,9%. „Reikšmingai žemyn pasikoregavęs būsto rinkos aktyvumas ir nustojusios augti pardavimo kainos, akivaizdžiai koreguoja ir naujo būsto plėtotojų sprendimus. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pradėtų statyti būstų skaičius daugiabučiuose (trijų ar daugiau būstų pastatuose) Lietuvoje 2023 m. I-III ketv., palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu,…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Paspaudę "Aš sutinku" arba naršydami toliau, patvirtisite savo sutikimą. Aš sutinku

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.