Šiais metais pagrindiniai šalies būsto rinkos rodikliai – tik teigiami

2019 metų pirmieji trys ketvirčiai buvo itin rezultatyvūs visai Lietuvos būsto rinkai. Per 9 mėnesius augo visi pagrindiniai būsto rinkos rodikliai – sandorių skaičius, būstui įsigyti išleistų pinigų kiekis, paskolų apimtys bei pardavimo ir nuomos kainos, skelbiama naujausioje „Ober-Haus“ būsto rinkos apžvalgoje.

Bendras būstui įsigyti išleistų pinigų kiekis šalyje šiais metais ir toliau sparčiai augo. VĮ Registrų centro duomenimis, per šių metų devynis mėnesius Lietuvoje būstui (butams ir namams) įsigyti buvo išleista beveik 1,7 mlrd. eurų arba 13% daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Butams įsigyti išleistų pinigų suma išaugo 11%, o namams – beveik 22%.

Lyginant su ankstesnių metų tuo pačiu ketvirčiu, per šių metų trečiąjį ketvirtį įsigytas būsto (butų ir namų) kiekis buvo didžiausias nuo pat 2007 metų. „Aukštas aktyvumas šių metų trečiąjį ketvirtį gerino ir 2019 metų pirmų trijų ketvirčių rodiklius tiek visoje šalyje, tiek ir pagrindiniuose šalies miestuose“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. VĮ Registrų centro duomenimis, per šių metų devynis mėnesius Lietuvoje sudaryta 4% daugiau butų ir beveik 11% daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su 2018 metų tuo pačiu laikotarpiu. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje per tą patį laikotarpį fiksuojamas sandorių augimas tiek butų (Vilniuje – 6%, Kaune – 3%, Klaipėdoje – 9%, Šiauliuose – 14% ir Panevėžyje – 13%), tiek ir namų (Vilniuje – 9%, Kaune – 7%, Klaipėdoje – 18%, Šiauliuose – 19%  ir Panevėžyje – 5%) segmente.

Ir toliau augantis būsto rinkos aktyvumas šiek tiek augino ir naujai išduodamų būsto paskolų apimtis Lietuvoje. Lietuvos banko duomenimis, per 2019 metų pirmus devynis mėnesius Lietuvoje suteikta naujų būsto paskolų už 969 mln. eurų arba beveik 2% daugiau nei per tą patį 2018 metų laikotarpį. Taip pat toliau fiksuojamos nestipriai, bet stabiliai augančios palūkanų normos naujai išduodamoms būsto paskoloms Lietuvoje. Naujų būsto paskolų vidutinė metinė palūkanų norma 2019 metų sausio–rugsėjo mėnesių laikotarpiu vidutiniškai sudarė 2,4% arba 0,16 procentinio punkto daugiau nei prieš metus.

Neslopstantis būsto rinkos aktyvumas ir toliau augino būsto pardavimo kainas visuose šalies didmiesčiuose. „Ober-Haus“ duomenimis, sparčiausias butų kainų augimas per šių metų liepą, rugpjūtį ir rugsėjį buvo užfiksuotas Šiauliuose, kur butų kainos vidutiniškai ūgtelėjo 2,4%. Panevėžyje butų kainos per tą patį laikotarpį augo 2,2%, Kaune – 2,1%, Vilniuje – 1,9% ir Klaipėdoje – 1,6%. O per metus (2019 metų rugsėjo mėnesį, palyginti su 2018 metų rugsėjo mėnesiu) butų pardavimo kainos Šiauliuose augo 11,2%, Panevėžyje – 11,5%, Kaune – 6,5%, Vilniuje – 5,9% ir Klaipėdoje – 4,9%.

Butų nuomos sektorius pagrindiniuose Lietuvos šalies didmiesčiuose taip pat išliko itin aktyvus ir butų nuomos kainos vidutiniškai augo net sparčiau nei jų pardavimo kainos. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per metus, 2019 metų sausio–rugsėjo mėnesį, palyginti su tuo pačiu 2018 metų laikotarpiu, butų nuomos kainos Vilniuje vidutiniškai paaugo 7%, Kaune – 9% ir Klaipėdoje – 8%.

„Pastaruoju metu fiksuojamas augantis gyventojų skaičius pagrindiniuose šalies miestuose didina ne tik parduodamo, bet nuomojamo būsto paklausą. Akivaizdu, kad augančioje būsto pardavimo kainų aplinkoje dalis žmonių yra priversti būstą nuomotis taip palaikydami butų nuomos rinkos aktyvumą“, – teigia R. Reginis.

Per 9 mėnesius sostinėje parduota daugiau nei per visus 2017 ar 2018 metus

„Nors 2019 metų trečiąjį ketvirtį naujos statybos butų realizacijos apimtys pirminėje rinkoje parodė aukštus rodiklius visuose trijuose didžiausiuose šalies miestuose, tačiau jie šiek tiek nusileido šių metų pirmojo ir antrojo ketvirčio rodikliams“, – sako R. Reginis.

„Ober-Haus“ duomenimis, per 2019 metų trečiąjį ketvirtį Vilniuje tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkta ir rezervuota 1.411 naujos statybos butų jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose. Tai yra 1% mažiau nei jų buvo realizuota per šių metų antrąjį ketvirtį, bet 17% daugiau nei per 2018 metų trečiąjį ketvirtį. Tačiau bendri šių metų pirmų trijų ketvirčių rezultatai šalies sostinėje daugiau nei įspūdingi. Per 2019 metų tris ketvirčius, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, pirminėje rinkoje butų buvo realizuota net 41% daugiau. Per šių metų pirmus tris ketvirčius pirminėje rinkoje buvo realizuota daugiau butų nei per visus 2017 ar 2018 metus.

Pasak R. Reginio, pagrindinės aukšto aktyvumo priežastys išlieka tokios pačios kaip ir ankstesniais metais – neslopstančios naujų butų statybų apimtys bei aukšta naujo būsto paklausa.

Neparduotų butų skaičius pirminėje rinkoje 2019 metais išlieka labai stabilus. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2019 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje Vilniuje bendras neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose skaičius sudarė 1.166, antrojo ketvirčio pabaigoje – 1.048, o trečiojo ketvirčio pabaigoje – 1.085. Tačiau jeigu palyginsime 2019 metų trečiąjį ketvirtį su 2018 metų trečiuoju ketvirčiu, tai neparduotų butų skaičius sumažėjęs net 30%.

Kaune šiemet parduota 30% daugiau naujos statybos butų nei pernai

Pastaruosius trejus metus Kaune stebimos itin aktyvios daugiabučių statybos, kurios gerina ir bendras tokio būsto realizacijos apimtis. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2019 metų trečiąjį ketvirtį Kaune tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkti ir rezervuoti 232 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose. Tai yra 6% mažiau nei jų buvo realizuota per šių metų antrąjį ketvirtį, bet 21% daugiau nei per 2018 metų trečiąjį ketvirtį. Per 2019 metų pirmuosius tris ketvirčius, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, butų Kaune realizuota 30% daugiau.

„Kaip ir šalies sostinėje, taip ir Kaune stebimas nuoseklus neparduotų butų skaičiaus mažėjimas per pastaruosius 12 mėnesių“, – pastebi R. Reginis. 2019 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje Kaune bendras neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose skaičius sudarė 205 arba 34% mažiau nei prieš metus. Taip pat šiuo metu Kaune fiksuojamas mažiausias neparduotų butų kiekis jau pastatytuose daugiabučiuose nuo 2018 metų pradžios.

Klaipėdoje mažiausias neparduotų butų skaičius per pastarąjį dešimtmetį

Per 2019 metų trečiąjį ketvirtį Klaipėdoje tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkti ir rezervuoti 99 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose. Tai yra 32% mažiau nei jų buvo realizuota per šių metų antrąjį ketvirtį ir 2% mažiau nei per 2018 metų trečiąjį ketvirtį. Tačiau per 2019 metų pirmuosius tris ketvirčius, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, butų Klaipėdoje realizuota 43% daugiau.

„Aukšti 2019 metų pirmų trijų ketvirčių rodikliai rodo, kad Klaipėdoje naujo būsto paklausa yra pakankama ir plėtotojai iš esmės nesusiduria su didesniais sunkumais realizuodami statomus butus už rinkos kainą. Todėl galime ir toliau stebėti augančias daugiabučių statybų apimtis, gerus realizacijos rodiklius ir toliau mažėjantį neparduotų butų skaičių“, – sako R. Reginis.

Per šių metų tris ketvirčius plėtotojai Klaipėdoje pastatė beveik 270 butų daugiabučiuose, o iš viso per 2019 metus planuojama baigti apie 450 butų statybas. 2018 metais Klaipėdoje plėtotojai pastatė ir pardavimui pasiūlė 429 butus. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2019 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje Klaipėdoje bendras neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose skaičius sudarė 238 arba 25% mažiau nei prieš metus. „Taip pat tai yra mažiausias neparduotų butų skaičius per pastarąjį dešimtmetį ir tai reiškia, kad uostamiestyje prielaidos tolimesniems drąsesniems būsto plėtotojų žingsniams išlieka labai palankios“, – atkreipia dėmesį R. Reginis.

Pilna apžvalga su grafikais: Gyvenamojo NT rinkos komentaras 2019 m. III ketv.

2019 metų pirmieji trys ketvirčiai buvo itin rezultatyvūs visai Lietuvos būsto rinkai. Per 9 mėnesius augo visi pagrindiniai būsto rinkos rodikliai – sandorių skaičius, būstui įsigyti išleistų pinigų kiekis, paskolų apimtys bei pardavimo ir nuomos kainos, skelbiama naujausioje „Ober-Haus“ būsto rinkos apžvalgoje.

Bendras būstui įsigyti išleistų pinigų kiekis šalyje šiais metais ir toliau sparčiai augo. VĮ Registrų centro duomenimis, per šių metų devynis mėnesius Lietuvoje būstui (butams ir namams) įsigyti buvo išleista beveik 1,7 mlrd. eurų arba 13% daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Butams įsigyti išleistų pinigų suma išaugo 11%, o namams – beveik 22%.

Lyginant su ankstesnių metų tuo pačiu ketvirčiu, per šių metų trečiąjį ketvirtį įsigytas būsto (butų ir namų) kiekis buvo didžiausias nuo pat 2007 metų. „Aukštas aktyvumas šių metų trečiąjį ketvirtį gerino ir 2019 metų pirmų trijų ketvirčių rodiklius tiek visoje šalyje, tiek ir pagrindiniuose šalies miestuose“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. VĮ Registrų centro duomenimis, per šių metų devynis mėnesius Lietuvoje sudaryta 4% daugiau butų ir beveik 11% daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su 2018 metų tuo pačiu laikotarpiu. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje per tą patį laikotarpį fiksuojamas sandorių augimas tiek butų (Vilniuje – 6%, Kaune – 3%, Klaipėdoje – 9%, Šiauliuose – 14% ir Panevėžyje – 13%), tiek ir namų (Vilniuje – 9%, Kaune – 7%, Klaipėdoje – 18%, Šiauliuose – 19%  ir Panevėžyje – 5%) segmente.

Ir toliau augantis būsto rinkos aktyvumas šiek tiek augino ir naujai išduodamų būsto paskolų apimtis Lietuvoje. Lietuvos banko duomenimis, per 2019 metų pirmus devynis mėnesius Lietuvoje suteikta naujų būsto paskolų už 969 mln. eurų arba beveik 2% daugiau nei per tą patį 2018 metų laikotarpį. Taip pat toliau fiksuojamos nestipriai, bet stabiliai augančios palūkanų normos naujai išduodamoms būsto paskoloms Lietuvoje. Naujų būsto paskolų vidutinė metinė palūkanų norma 2019 metų sausio–rugsėjo mėnesių laikotarpiu vidutiniškai sudarė 2,4% arba 0,16 procentinio punkto daugiau nei prieš metus.

Neslopstantis būsto rinkos aktyvumas ir toliau augino būsto pardavimo kainas visuose šalies didmiesčiuose. „Ober-Haus“ duomenimis, sparčiausias butų kainų augimas per šių metų liepą, rugpjūtį ir rugsėjį buvo užfiksuotas Šiauliuose, kur butų kainos vidutiniškai ūgtelėjo 2,4%. Panevėžyje butų kainos per tą patį laikotarpį augo 2,2%, Kaune – 2,1%, Vilniuje – 1,9% ir Klaipėdoje – 1,6%. O per metus (2019 metų rugsėjo mėnesį, palyginti su 2018 metų rugsėjo mėnesiu) butų pardavimo kainos Šiauliuose augo 11,2%, Panevėžyje – 11,5%, Kaune – 6,5%, Vilniuje – 5,9% ir Klaipėdoje – 4,9%.

Butų nuomos sektorius pagrindiniuose Lietuvos šalies didmiesčiuose taip pat išliko itin aktyvus ir butų nuomos kainos vidutiniškai augo net sparčiau nei jų pardavimo kainos. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per metus, 2019 metų sausio–rugsėjo mėnesį, palyginti su tuo pačiu 2018 metų laikotarpiu, butų nuomos kainos Vilniuje vidutiniškai paaugo 7%, Kaune – 9% ir Klaipėdoje – 8%.

„Pastaruoju metu fiksuojamas augantis gyventojų skaičius pagrindiniuose šalies miestuose didina ne tik parduodamo, bet nuomojamo būsto paklausą. Akivaizdu, kad augančioje būsto pardavimo kainų aplinkoje dalis žmonių yra priversti būstą nuomotis taip palaikydami butų nuomos rinkos aktyvumą“, – teigia R. Reginis.

Per 9 mėnesius sostinėje parduota daugiau nei per visus 2017 ar 2018 metus

„Nors 2019 metų trečiąjį ketvirtį naujos statybos butų realizacijos apimtys pirminėje rinkoje parodė aukštus rodiklius visuose trijuose didžiausiuose šalies miestuose, tačiau jie šiek tiek nusileido šių metų pirmojo ir antrojo ketvirčio rodikliams“, – sako R. Reginis.

„Ober-Haus“ duomenimis, per 2019 metų trečiąjį ketvirtį Vilniuje tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkta ir rezervuota 1.411 naujos statybos butų jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose. Tai yra 1% mažiau nei jų buvo realizuota per šių metų antrąjį ketvirtį, bet 17% daugiau nei per 2018 metų trečiąjį ketvirtį. Tačiau bendri šių metų pirmų trijų ketvirčių rezultatai šalies sostinėje daugiau nei įspūdingi. Per 2019 metų tris ketvirčius, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, pirminėje rinkoje butų buvo realizuota net 41% daugiau. Per šių metų pirmus tris ketvirčius pirminėje rinkoje buvo realizuota daugiau butų nei per visus 2017 ar 2018 metus.

Pasak R. Reginio, pagrindinės aukšto aktyvumo priežastys išlieka tokios pačios kaip ir ankstesniais metais – neslopstančios naujų butų statybų apimtys bei aukšta naujo būsto paklausa.

Neparduotų butų skaičius pirminėje rinkoje 2019 metais išlieka labai stabilus. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2019 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje Vilniuje bendras neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose skaičius sudarė 1.166, antrojo ketvirčio pabaigoje – 1.048, o trečiojo ketvirčio pabaigoje – 1.085. Tačiau jeigu palyginsime 2019 metų trečiąjį ketvirtį su 2018 metų trečiuoju ketvirčiu, tai neparduotų butų skaičius sumažėjęs net 30%.

Kaune šiemet parduota 30% daugiau naujos statybos butų nei pernai

Pastaruosius trejus metus Kaune stebimos itin aktyvios daugiabučių statybos, kurios gerina ir bendras tokio būsto realizacijos apimtis. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2019 metų trečiąjį ketvirtį Kaune tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkti ir rezervuoti 232 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose. Tai yra 6% mažiau nei jų buvo realizuota per šių metų antrąjį ketvirtį, bet 21% daugiau nei per 2018 metų trečiąjį ketvirtį. Per 2019 metų pirmuosius tris ketvirčius, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, butų Kaune realizuota 30% daugiau.

„Kaip ir šalies sostinėje, taip ir Kaune stebimas nuoseklus neparduotų butų skaičiaus mažėjimas per pastaruosius 12 mėnesių“, – pastebi R. Reginis. 2019 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje Kaune bendras neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose skaičius sudarė 205 arba 34% mažiau nei prieš metus. Taip pat šiuo metu Kaune fiksuojamas mažiausias neparduotų butų kiekis jau pastatytuose daugiabučiuose nuo 2018 metų pradžios.

Klaipėdoje mažiausias neparduotų butų skaičius per pastarąjį dešimtmetį

Per 2019 metų trečiąjį ketvirtį Klaipėdoje tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkti ir rezervuoti 99 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose. Tai yra 32% mažiau nei jų buvo realizuota per šių metų antrąjį ketvirtį ir 2% mažiau nei per 2018 metų trečiąjį ketvirtį. Tačiau per 2019 metų pirmuosius tris ketvirčius, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, butų Klaipėdoje realizuota 43% daugiau.

„Aukšti 2019 metų pirmų trijų ketvirčių rodikliai rodo, kad Klaipėdoje naujo būsto paklausa yra pakankama ir plėtotojai iš esmės nesusiduria su didesniais sunkumais realizuodami statomus butus už rinkos kainą. Todėl galime ir toliau stebėti augančias daugiabučių statybų apimtis, gerus realizacijos rodiklius ir toliau mažėjantį neparduotų butų skaičių“, – sako R. Reginis.

Per šių metų tris ketvirčius plėtotojai Klaipėdoje pastatė beveik 270 butų daugiabučiuose, o iš viso per 2019 metus planuojama baigti apie 450 butų statybas. 2018 metais Klaipėdoje plėtotojai pastatė ir pardavimui pasiūlė 429 butus. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2019 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje Klaipėdoje bendras neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose skaičius sudarė 238 arba 25% mažiau nei prieš metus. „Taip pat tai yra mažiausias neparduotų butų skaičius per pastarąjį dešimtmetį ir tai reiškia, kad uostamiestyje prielaidos tolimesniems drąsesniems būsto plėtotojų žingsniams išlieka labai palankios“, – atkreipia dėmesį R. Reginis.

Pilna apžvalga su grafikais: Gyvenamojo NT rinkos komentaras 2019 m. III ketv.

Naujienos

Visos naujienos
Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
2024-06-28

Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai

Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…

Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…

Visos naujienos
+
Būtinieji
Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, mūsų sistemose negali būti išjungti.
Funkciniai
Šie slapukai suteikia galimybę pagerinti funkcionalumą ir suasmeninimą, pavyzdžiui, jie pagerina pateikiamo turinio formatą ir formą, nustato šrifto dydį ar svetainės elementų pozicijas. Jie gali būti įdiegti mūsų arba kitų tiekėjų, kurie teikia į mūsų puslapius įdėtas paslaugas. Jei neleisite šiems slapukams veikti, kai kurios ar visos minėtos funkcijos negalės tinkamai veikti. Funkciniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Statistiniai
Šie slapukai leidžia mums skaičiuoti apsilankymus ir lankytojų srauto šaltinius, kad galėtume matuoti ir gerinti svetainės veikimą. Pvz., pateikti skaitomiausią turinį pagal rubrikas, kategorijas. Visa šių slapukų informacija yra apibendrinta, todėl anoniminė. Jei neleisite šiems slapukams veikti, nežinosime, kad lankėtės mūsų puslapyje. Statistiniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Reklaminiai
Šiuos slapukus per mūsų svetainę naudoja mūsų reklamos partneriai. Tos bendrovės gali juos naudoti jūsų interesų profiliui formuoti ir jums tinkamoms reklamoms kitose svetainėse parinkti. Jie veikia unikaliai identifikuodami jūsų naršyklę ir įrenginį. Jei neleisite šiems slapukams veikti, įvairiose kitose svetainėse nematysite mūsų tikslingai Jums skirtų pasiūlymų. Reklaminiai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Sutinku su visais Nesutinku su visais

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site. Switch to a production site key to remove this banner.