Standartinis butas vidutiniškai pabrango nuo 6.100 iki 17.700 eurų
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2019 metų gegužės mėnesio reikšmė išaugo 0,5%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 5,1% (toks pats metinis augimas buvo fiksuojamas ir 2019 metų balandį).
2019 metų gegužės mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 0,5% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.542 Eur (+8 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje gegužės mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,6%, 0,4%, 0,7% ir 1,0% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.102 Eur (+7 Eur/m²), 1.089 Eur (+4 Eur/m²), 693 Eur (+5 Eur/m²) ir 676 Eur (+7 Eur/m²).
Per metus (2019 metų gegužės mėnesį, palyginti su 2018 metų gegužės mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 4,5%, Kaune – 5,4%, Klaipėdoje – 3,3%, Šiauliuose – 10,1% ir Panevėžyje – 13,5%.
„Bent jau šalies didmiesčiuose būsto rinkos aktyvumas ir toliau išlieka pastarojo dešimtmečio aukštumose. Oficialūs duomenys rodo, kad per šių metų pirmus penkis mėnesius, palyginti su tuo pačiu 2018 metų laikotarpiu, visuose šalies didmiesčiuose fiksuojamas augantis įsigytų butų kiekis. Jeigu Klaipėdoje ir Panevėžyje šių metų penkių mėnesių rezultatas nusileido tik 2014 metais užfiksuotoms butų pardavimo apimtims, tai Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose šių metų pradžios bendras rezultatas yra geriausias per pastarąjį dešimtmetį.
Tuo metu butų pardavimo kainos ir toliau iš esmės atkartoja augantį arba savo aukštumose išsilaikantį bendrą rinkos aktyvumą. Nors fiksuojami mėnesiniai kainų pokyčiai nėra itin dideli, tačiau ilgesniu laikotarpiu bendras nominalus butų kainų augimas yra akivaizdus ir labiau pastebimas. Jeigu skaičiuosime, kiek nuo pastarojo žemiausio kainų lygio šalies didmiesčiuose ūgtelėjo butų pardavimo kainos, matysime, kad 2019 metais pirkėjas už standartinį vidutinės klasės 50 kv. m butą Vilniuje turėtų vidutiniškai sumokėti apie 17.700 eurų daugiau nei už lygiai tokį patį butą 2010 metais (po devynerių metų). Tuo tarpu likusiuose šalies didmiesčiuose žemiausios pardavimo kainos buvo fiksuojamos 2013 metais ir po šešerių metų už tokį patį butą Kaune tektų mokėti apie 7.700 eurų, Panevėžyje – 7.200 eurų, Šiauliuose – 6.700 eurų, o Klaipėdoje – apie 6.100 eurų daugiau“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Apžvalga su grafikais: OHBI apžvalga 2019 m. gegužės mėn.
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2019 metų gegužės mėnesio reikšmė išaugo 0,5%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 5,1% (toks pats metinis augimas buvo fiksuojamas ir 2019 metų balandį).
2019 metų gegužės mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 0,5% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.542 Eur (+8 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje gegužės mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,6%, 0,4%, 0,7% ir 1,0% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.102 Eur (+7 Eur/m²), 1.089 Eur (+4 Eur/m²), 693 Eur (+5 Eur/m²) ir 676 Eur (+7 Eur/m²).
Per metus (2019 metų gegužės mėnesį, palyginti su 2018 metų gegužės mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 4,5%, Kaune – 5,4%, Klaipėdoje – 3,3%, Šiauliuose – 10,1% ir Panevėžyje – 13,5%.
„Bent jau šalies didmiesčiuose būsto rinkos aktyvumas ir toliau išlieka pastarojo dešimtmečio aukštumose. Oficialūs duomenys rodo, kad per šių metų pirmus penkis mėnesius, palyginti su tuo pačiu 2018 metų laikotarpiu, visuose šalies didmiesčiuose fiksuojamas augantis įsigytų butų kiekis. Jeigu Klaipėdoje ir Panevėžyje šių metų penkių mėnesių rezultatas nusileido tik 2014 metais užfiksuotoms butų pardavimo apimtims, tai Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose šių metų pradžios bendras rezultatas yra geriausias per pastarąjį dešimtmetį.
Tuo metu butų pardavimo kainos ir toliau iš esmės atkartoja augantį arba savo aukštumose išsilaikantį bendrą rinkos aktyvumą. Nors fiksuojami mėnesiniai kainų pokyčiai nėra itin dideli, tačiau ilgesniu laikotarpiu bendras nominalus butų kainų augimas yra akivaizdus ir labiau pastebimas. Jeigu skaičiuosime, kiek nuo pastarojo žemiausio kainų lygio šalies didmiesčiuose ūgtelėjo butų pardavimo kainos, matysime, kad 2019 metais pirkėjas už standartinį vidutinės klasės 50 kv. m butą Vilniuje turėtų vidutiniškai sumokėti apie 17.700 eurų daugiau nei už lygiai tokį patį butą 2010 metais (po devynerių metų). Tuo tarpu likusiuose šalies didmiesčiuose žemiausios pardavimo kainos buvo fiksuojamos 2013 metais ir po šešerių metų už tokį patį butą Kaune tektų mokėti apie 7.700 eurų, Panevėžyje – 7.200 eurų, Šiauliuose – 6.700 eurų, o Klaipėdoje – apie 6.100 eurų daugiau“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Apžvalga su grafikais: OHBI apžvalga 2019 m. gegužės mėn.
Naujienos
Visos naujienos
Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…
Kam rūpi aukštos lubos?
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…
Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…
Visos naujienos