Užupis praplėtė Senamiesčio ribas
Aktyvi ir sparčiai auganti būsto rinka Vilniuje išjudino ir prestižinio būsto sektorių. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2015 metų I-III ketvirtį Vilniuje prestižinės klasės pardavimo rodikliai išaugo dvigubai, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2014 metais, šiemet pirminėje rinkoje realizuota 2 350 naujų butų, iš kurių 385 yra prestižinės klasės – parduodami ir rezervuojami vidutiniškai 43 prestižinės klasės butai per mėnesį. Anot Audriaus Šapokos, „Ober-Haus“ būsto departamento vadovo, šiam šuoliui įtakos turėjo smarkiai ūgtelėjęs prestižinės klasės butų kiekis bendroje pasiūloje. Taip pat NT pardavėjai pastebi jau kurį laiką išaugusį prabangaus būsto poreikį, kuomet pirkėjai, turėdami konkrečius ir dažnai labai individualius reikalavimus, ieško būsto ne vienerius metus ir kantriai laukia, kol rinkoje atsiras maksimaliai jų poreikius atitinkantis variantas.
Prabangaus buto plotas varijuoja nuo 50-70 kv. m iki 200 kv. m, o kvadratinio metro kaina – nuo 2 000 eurų iki 3 800 eurų. Analizuojant pastarųjų metų kainų pokyčius, matyti, kad prestižinio NT kainos auga sparčiau nei senos ir naujos statybos butų. „Ober-Haus“ duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių naujos statybos prestižinės klasės butų kainos Vilniuje augo 4,1%, kai tuo metu senos ir naujos statybos ekonominės bei vidutinės butų kainos vidutiniškai ūgtelėjo 2,9%.
„Ober-Haus“ atstovo nuomone, paprastai prestižinės klasės projektai išsiskiria nedideliu butų skaičiumi, aukštos kokybės medžiagomis įrengtomis bendromis patalpomis, technologiniu pažangumu, uždaromis kiemo erdvėmis. „Tokie projektai taip pat pasižymi išskirtinės architektūros elementais tiek eksterjere , tiek interjere – aukštomis lubomis, autentiškais fasado ornamentais ar netgi kolonomis, vienas tokių pavyzdžių – „Užupio vartai““, – priduria A. Šapoka.
Prabangus būstas yra prestižinėse, turinčiose gerą reputaciją miesto vietose su išvystyta infrastruktūra bei solidžia kaimynyste. Tarp pirkėjų šiuo metu paklausiausi Senamiestyje, Užupyje, Žvėryne plėtojami projektai. „Ober-Haus“ analitikai skaičiuoja, kad 2015 metais pastatytų ir šiuo metu statomų prestižinės klasės projektų Vilniuje yra 24, butų skaičius juose siekia 958. Užupyje pastatytų ir statomų prestižinės klasės projektų yra 5 (320 butų), Žvėryne – 4 projektai (95 butai), Antakalnyje (Valakampiuose) – taip pat 4 projektai (72 butai), tuo metu centrinėje miesto dalyje ir Senamiestyje (be Užupio) vykdoma 11 projektų (471 butas).
Kadangi Vilniaus Senamiestyje mažėja laisvų erdvių, kurias būtų galima rekonstruoti ir įgyvendinti naujus būsto projektus, projektų plėtotojai, sureagavę į paklausą, atsigręžė ir į gretimus rajonus – Užupį, Žvėryną. „Prestižinio būsto segmente miesto centras visada buvo vienas patraukliausių ir brangiausių rajonų, tad dėl savo lokacijos ir neišnaudotų erdvių Užupis tapo itin patrauklus vystytojams, kaip alternatyva Senamiesčiui. Galima sakyti, kad Užupis praplėtė Senamiesčio ribas“, – pastebi A. Šapoka.
Kontaktinis asmuo:
Audrius Šapoka
„Ober-Haus“ būsto departamento vadovas
Tel. 8 5 250 7400
Mob. 8 645 59 337
Naujienos
Visos naujienos
Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…
Kam rūpi aukštos lubos?
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…
Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…
Visos naujienos