Vienintelis šiuo metu plėtojamas individualių namų kvartalas Vilniuje įsibėgėja
Aukščiausioje Vilniaus vietoje, Pavilnių regioninio parko kaimynystėje sėkmingai tęsiamos individualių namų kvartalo „Pilies gyvenvietės“ statybos. Vos 12 namų gyvenvietė kuriasi 1,5 ha teritorijoje J. Baliūno gatvėje. „Pilies gyvenvietės“ įgyvendina nekilnojamojo turto plėtros bendrovė RED HAUS.
„Šiais laikais rinkos nenustebinsi aukščiausios kokybės statybos medžiagomis ar moderniausiais inžineriniais sprendiniais – tai jau yra privaloma kiekvienam dienos šviesą išvystančiam naujam projektui. Todėl dabar bene didžiausiu iššūkiu tampa socialinės projekto savybės – stipri ir darni gyventojų bendruomenė, patikima ir saugi kaimynystė, atsakingas ir atskaitingas savo klientui statytojas“, – teigia Algirdas Navickas, išskirtinio projekto partnerio „Ober-Haus“ atstovas. Pasak specialisto, būtent šios aplinkybės ir yra didžiausia „Pilies gyvenvietės“ stiprybė. „Visuomenė kinta, ji tampa vis aktyvesne, atkakliau kovojančia už savo teises, gerbiančia ir tausojančia savo gyvenamąją aplinką. Šiame prasmingų pokyčių kontekste keičiasi ir statytojas, jo požiūris į produktą, kurį jis pristato rinkai. Nebelieka erdvės neprofesionalumui, brokui, atsainumui. Tai yra brandžios rinkos požymiai, kurie po truputį įsivieši ir Lietuvoje“, – kalba A. Navickas.
„Pilies gyvenvietės“ vienas svarbiausių išskirtinumų yra tas, kad kvartale namą įsigyjantis asmuo turi visas galimybes ne tik stebėti jo pasirinkto namo statybų eigą, bet ir koreguoti patį namo projektą, jo detales. „Projekto pranašumas – partnerystės pagrindu grindžiami santykiai tarp užsakovo, „Pilies gyvenvietės“ gyventojo, ir projektą įgyvendinančio plėtotojo. Visa projekto koncepcija orientuota į klientą: jis pasirenka namo stilių, dizainą, o statytojas tai įgyvendina. Šiuo atveju, žmogus nesirenka iš „masinės“, jau pastatytos produkcijos. Jo pasirinkimas tampa išskirtinai individualus“, – pastebi „Ober-Haus“ specialistas, pridurdamas, kad žmonės, siekdami didesnio privatumo, jau vis dažniau dairosi individualių namų. Norintiems įsikurti „Pilies gyvenvietėje“ siūlomi nuo 140 m2 iki 316 m2 individualių namų projektai.
„Pilies gyvenvietėje“ įdiegtos visos inžinerinės komunikacijos, tvarkoma bendra poilsio ir laisvalaikio zona, į gyvenvietę patenkama tik asfaltuotu keliu. Taip pat kvartalo gyventojams įrenginėjamas sporto aikštynas su teniso kortais. „Pilies gyvenvietė“ , anot A. Navicko, yra siekis sukurti tiek žmogui, tiek gamtai draugišką būstą. Vos keliais žingsniai nuo Pavilnių regioninio parko nutolusios gyvenvietės centre yra kuriamas privatus parkas, skirtas „Pilies gyvenvietės“ gyventojams ir jų vaikams.
Išsami informacija apie projektą: www.piliesgyvenviete.lt
Aukščiausioje Vilniaus vietoje, Pavilnių regioninio parko kaimynystėje sėkmingai tęsiamos individualių namų kvartalo „Pilies gyvenvietės“ statybos. Vos 12 namų gyvenvietė kuriasi 1,5 ha teritorijoje J. Baliūno gatvėje. „Pilies gyvenvietės“ įgyvendina nekilnojamojo turto plėtros bendrovė RED HAUS.
„Šiais laikais rinkos nenustebinsi aukščiausios kokybės statybos medžiagomis ar moderniausiais inžineriniais sprendiniais – tai jau yra privaloma kiekvienam dienos šviesą išvystančiam naujam projektui. Todėl dabar bene didžiausiu iššūkiu tampa socialinės projekto savybės – stipri ir darni gyventojų bendruomenė, patikima ir saugi kaimynystė, atsakingas ir atskaitingas savo klientui statytojas“, – teigia Algirdas Navickas, išskirtinio projekto partnerio „Ober-Haus“ atstovas. Pasak specialisto, būtent šios aplinkybės ir yra didžiausia „Pilies gyvenvietės“ stiprybė. „Visuomenė kinta, ji tampa vis aktyvesne, atkakliau kovojančia už savo teises, gerbiančia ir tausojančia savo gyvenamąją aplinką. Šiame prasmingų pokyčių kontekste keičiasi ir statytojas, jo požiūris į produktą, kurį jis pristato rinkai. Nebelieka erdvės neprofesionalumui, brokui, atsainumui. Tai yra brandžios rinkos požymiai, kurie po truputį įsivieši ir Lietuvoje“, – kalba A. Navickas.
„Pilies gyvenvietės“ vienas svarbiausių išskirtinumų yra tas, kad kvartale namą įsigyjantis asmuo turi visas galimybes ne tik stebėti jo pasirinkto namo statybų eigą, bet ir koreguoti patį namo projektą, jo detales. „Projekto pranašumas – partnerystės pagrindu grindžiami santykiai tarp užsakovo, „Pilies gyvenvietės“ gyventojo, ir projektą įgyvendinančio plėtotojo. Visa projekto koncepcija orientuota į klientą: jis pasirenka namo stilių, dizainą, o statytojas tai įgyvendina. Šiuo atveju, žmogus nesirenka iš „masinės“, jau pastatytos produkcijos. Jo pasirinkimas tampa išskirtinai individualus“, – pastebi „Ober-Haus“ specialistas, pridurdamas, kad žmonės, siekdami didesnio privatumo, jau vis dažniau dairosi individualių namų. Norintiems įsikurti „Pilies gyvenvietėje“ siūlomi nuo 140 m2 iki 316 m2 individualių namų projektai.
„Pilies gyvenvietėje“ įdiegtos visos inžinerinės komunikacijos, tvarkoma bendra poilsio ir laisvalaikio zona, į gyvenvietę patenkama tik asfaltuotu keliu. Taip pat kvartalo gyventojams įrenginėjamas sporto aikštynas su teniso kortais. „Pilies gyvenvietė“ , anot A. Navicko, yra siekis sukurti tiek žmogui, tiek gamtai draugišką būstą. Vos keliais žingsniai nuo Pavilnių regioninio parko nutolusios gyvenvietės centre yra kuriamas privatus parkas, skirtas „Pilies gyvenvietės“ gyventojams ir jų vaikams.
Išsami informacija apie projektą: www.piliesgyvenviete.lt
Naujienos
Visos naujienosProjekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…
Kam rūpi aukštos lubos?
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…
Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…