VILNIAUS DŽIAZAS – namai, įkvepiantys gyventi
„Tai paslaptingas ir nesuprantamas miestas. Jo neperprasi per dvejus metus. Neperprasi jo ir per penkerius…“ – taip apie Vilnių savo trečiajame romane „Vilniaus džiazas“ rašė garsus prozininkas Ričardas Gavelis. Šiandien Vilnius vis dar tebėra paslaptingas miestas, traukiantis savo architektūra ir istorija, kurios dalimi gali tapti kiekvienas – čia kuriantis, dirbantis, gyvenantis ir atrandantis naujų sostinės galimybių. Jas atverti ruošiasi ir Vilniaus senamiesčio pakraštyje plėtojamas naujas nekilnojamojo turto (NT) projektas „Vilniaus džiazas“.
DAUGIAU ERDVĖS
Vos kelios minutės iki Aušros vartų, Barbakano kalno ir žaliųjų miesto parkų – K. Vanagėlio gatvėje plėtojamas projektas taps ypatinga vieta potyrių kolekcionieriams: čia susipins architektūros žaismas, daugiaplaniai senamiesčio vaizdai ir per šimtmečius susiformavęs Vilniaus urbanistinis peizažas.
„Vilniaus senamiestis yra ypatinga vieta ne tik sostinės svečiams, bet ir jos gyventojams. Džiaugiamės galėdami įkvėpti naujos gyvybės senamiesčio pakraštyje esančiai teritorijai, kuri senais laikais buvo industrinė, o pastaruoju metu visai nenaudojama. Tikime, kad naujas NT projektas užpildys šiuo metu esančią tuštumą – dvejuose daugiabučiuose ne tik įsikurs naujakurių, bet ir pirmuose aukštuose būsiančios nedidelės kavinukės, krautuvėlės bei įvairių paslaugų teikimo vietos“, – komentuoja projektą „Vilniaus džiazas“ vystančios NT plėtros bendrovės „Unique Properties“ vadovas Gediminas Tursa.
Projekte suplanuota 66 nuo 1 iki 4 kambarių dydžio butų, kurių vienu svarbiausiu akcentu taps aukštos, net 4,5 metrų aukščio, lubos ir įspūdingo 4 metrų aukščio langai.
„Aukštos lubos senamiestyje yra įprastas vaizdas, vis dėlto nuo sovietmečio laikų esame gerokai nuo jo atpratę. Šiuo metu, kai didžioji dalis visuomenės gyvena būstuose su įprasto 2,45 m aukščio lubomis, aukštos suprantamos kaip prabanga. Norėjome, kad senamiestyje vystomas naujas gyvenamasis projektas grąžintų buvusį gyvenimo standartą – būsto prabangumas turėtų būti matuojamas ne vien jo plotu ar naudojamomis medžiagomis, bet ir erdvės pojūčiu“, – sako architektų studijos „DO Architects“ projekto autorė, bendrakūrėja Andrė Baldišiūtė.
Erdvūs butai bus itin šviesūs ir suteiks neribotų galimybių skoningai įrengti. Dalyje jų numatyta galimybė gyventojams įsirengti antresoles, kuriose puikiai tilps ne tik papildomi miegamieji kambariai, bet ir erdvė vaikams, darbo kambariui ar asmeninei bibliotekai. Be to, pirmojo aukšto gyventojai turės nuosavus kiemelius, o paskutinių, mansardinių, aukštų naujakuriai – privačias terasas.
„Naujas NT projektas senamiestyje patenkins skirtingus gyventojų poreikius – čia galės įsikurti ne tik didelės šeimos su vaikais, bet ir jaunimas, viengungiai. Tai leis suburti gyvą skirtingo amžiaus bei pomėgių bendruomenę, kurią vienys noras gyventi arti miesto centro bei galimybė čia esančias įstaigas pasiekti tiesiog pėstute“, – pastebi A. Baldišiūtė.
BUS ĮRENGTAS NAUJAS SKVERAS
Projekto „Vilniaus džiazas“ vardo krikštatėviu rašytojas Ričardas Gavelis tapo ne veltui – jo atminimui namų pašonėje bus įrengtas modernus skveras, tapsiantis atvira laisvalaikio ir susitikimų vieta. Skvero įrengimą finansuos NT projektą vystanti „Unique Properties“.
„Ričardo Gavelio skveras bus dar viena atgimusi Vilniaus senamiesčio erdvė – atsižvelgiant į visuomenės lūkesčius čia galėtų atsirasti ne tik pailsėti skirtų suolelių ar čiurlenantis fontanas su moderniais želdynais, bet ir erdvė vaikų žaidimo aikštelei, jaukioms kavinukėms bei kitoms poilsio zonoms“, – vardija A. Baldišiūtė.
Architektės teigimu, „Vilniaus džiazo“ svarbiu akcentu išliks ir senasis administracinės paskirties pastatas, puikiai matomas keliaujant Drujos gatve. 1936 m. pastatytas pastatas yra vienas iš nedaugelio XX a. pirmos pusės pramoninės architektūros pavydžių, kuris ateityje bus restauruojamas.
„Tai itin įdomus tiek savo struktūra, tiek architektūrine išraiška ir puošniomis detalėmis išsiskiriantis pastatas, kuris mena ilgą istoriją ir kartu duoda toną pačiam projektui. Atsižvelgiant į jį buvo sudėliota ir pastatų sistema, sukuriant senamiesčiui būdingą perimetrinį užstatymą su vidiniais kiemais ir išoriniais skverais. „Vilniaus džiazo“ gyventojai galės mėgautis ne tik šio unikalaus paveldo objekto vaizdu, bet ir atsiveriančiomis senamiesčio panoramomis“, – sako A. Baldišiūtė.
Pasak jos, kitoje Drujos g. pusėje besidriekianti geležinkelio linija taip pat laikoma vienu iš projekto privalumų – lėtai pravažiuojantys traukiniai prisideda prie didmiesčio efekto ir kuria romantišką nuotaiką. Jaudintis dėl traukinių keliamo triukšmo taip pat nereikėtų – pro šalį rieda tik keleiviniai traukiniai, kurių dauguma jau yra itin tylūs elektriniai, be to, mieste yra ribojamas jų greitis. Tad buvę gajūs stereotipai apie triukšmingą gyvenimą prie Geležinkelio stoties greitai bus visai pamiršti.
„Vilniaus džiazas“ bus vystomas pasitelkus moderniausius techninius sprendimus bei naudojant aukščiausios kokybės apdailos medžiagas. Atkartojant senamiesčio pastatų koloritą naujas NT projektas darniai įsilies į senąją miesto dalį.
Planuojama „Vilniaus džiazo“ statybas užbaigti iki 2024 m. pabaigos, šiuo metu jau vykdomas butų pardavimas. Daugiau informacijos apie projektą – www.vilniausdziazas.lt.
Teksto autorius: žurnalas „Geras skonis“
„Tai paslaptingas ir nesuprantamas miestas. Jo neperprasi per dvejus metus. Neperprasi jo ir per penkerius…“ – taip apie Vilnių savo trečiajame romane „Vilniaus džiazas“ rašė garsus prozininkas Ričardas Gavelis. Šiandien Vilnius vis dar tebėra paslaptingas miestas, traukiantis savo architektūra ir istorija, kurios dalimi gali tapti kiekvienas – čia kuriantis, dirbantis, gyvenantis ir atrandantis naujų sostinės galimybių. Jas atverti ruošiasi ir Vilniaus senamiesčio pakraštyje plėtojamas naujas nekilnojamojo turto (NT) projektas „Vilniaus džiazas“.
DAUGIAU ERDVĖS
Vos kelios minutės iki Aušros vartų, Barbakano kalno ir žaliųjų miesto parkų – K. Vanagėlio gatvėje plėtojamas projektas taps ypatinga vieta potyrių kolekcionieriams: čia susipins architektūros žaismas, daugiaplaniai senamiesčio vaizdai ir per šimtmečius susiformavęs Vilniaus urbanistinis peizažas.
„Vilniaus senamiestis yra ypatinga vieta ne tik sostinės svečiams, bet ir jos gyventojams. Džiaugiamės galėdami įkvėpti naujos gyvybės senamiesčio pakraštyje esančiai teritorijai, kuri senais laikais buvo industrinė, o pastaruoju metu visai nenaudojama. Tikime, kad naujas NT projektas užpildys šiuo metu esančią tuštumą – dvejuose daugiabučiuose ne tik įsikurs naujakurių, bet ir pirmuose aukštuose būsiančios nedidelės kavinukės, krautuvėlės bei įvairių paslaugų teikimo vietos“, – komentuoja projektą „Vilniaus džiazas“ vystančios NT plėtros bendrovės „Unique Properties“ vadovas Gediminas Tursa.
Projekte suplanuota 66 nuo 1 iki 4 kambarių dydžio butų, kurių vienu svarbiausiu akcentu taps aukštos, net 4,5 metrų aukščio, lubos ir įspūdingo 4 metrų aukščio langai.
„Aukštos lubos senamiestyje yra įprastas vaizdas, vis dėlto nuo sovietmečio laikų esame gerokai nuo jo atpratę. Šiuo metu, kai didžioji dalis visuomenės gyvena būstuose su įprasto 2,45 m aukščio lubomis, aukštos suprantamos kaip prabanga. Norėjome, kad senamiestyje vystomas naujas gyvenamasis projektas grąžintų buvusį gyvenimo standartą – būsto prabangumas turėtų būti matuojamas ne vien jo plotu ar naudojamomis medžiagomis, bet ir erdvės pojūčiu“, – sako architektų studijos „DO Architects“ projekto autorė, bendrakūrėja Andrė Baldišiūtė.
Erdvūs butai bus itin šviesūs ir suteiks neribotų galimybių skoningai įrengti. Dalyje jų numatyta galimybė gyventojams įsirengti antresoles, kuriose puikiai tilps ne tik papildomi miegamieji kambariai, bet ir erdvė vaikams, darbo kambariui ar asmeninei bibliotekai. Be to, pirmojo aukšto gyventojai turės nuosavus kiemelius, o paskutinių, mansardinių, aukštų naujakuriai – privačias terasas.
„Naujas NT projektas senamiestyje patenkins skirtingus gyventojų poreikius – čia galės įsikurti ne tik didelės šeimos su vaikais, bet ir jaunimas, viengungiai. Tai leis suburti gyvą skirtingo amžiaus bei pomėgių bendruomenę, kurią vienys noras gyventi arti miesto centro bei galimybė čia esančias įstaigas pasiekti tiesiog pėstute“, – pastebi A. Baldišiūtė.
BUS ĮRENGTAS NAUJAS SKVERAS
Projekto „Vilniaus džiazas“ vardo krikštatėviu rašytojas Ričardas Gavelis tapo ne veltui – jo atminimui namų pašonėje bus įrengtas modernus skveras, tapsiantis atvira laisvalaikio ir susitikimų vieta. Skvero įrengimą finansuos NT projektą vystanti „Unique Properties“.
„Ričardo Gavelio skveras bus dar viena atgimusi Vilniaus senamiesčio erdvė – atsižvelgiant į visuomenės lūkesčius čia galėtų atsirasti ne tik pailsėti skirtų suolelių ar čiurlenantis fontanas su moderniais želdynais, bet ir erdvė vaikų žaidimo aikštelei, jaukioms kavinukėms bei kitoms poilsio zonoms“, – vardija A. Baldišiūtė.
Architektės teigimu, „Vilniaus džiazo“ svarbiu akcentu išliks ir senasis administracinės paskirties pastatas, puikiai matomas keliaujant Drujos gatve. 1936 m. pastatytas pastatas yra vienas iš nedaugelio XX a. pirmos pusės pramoninės architektūros pavydžių, kuris ateityje bus restauruojamas.
„Tai itin įdomus tiek savo struktūra, tiek architektūrine išraiška ir puošniomis detalėmis išsiskiriantis pastatas, kuris mena ilgą istoriją ir kartu duoda toną pačiam projektui. Atsižvelgiant į jį buvo sudėliota ir pastatų sistema, sukuriant senamiesčiui būdingą perimetrinį užstatymą su vidiniais kiemais ir išoriniais skverais. „Vilniaus džiazo“ gyventojai galės mėgautis ne tik šio unikalaus paveldo objekto vaizdu, bet ir atsiveriančiomis senamiesčio panoramomis“, – sako A. Baldišiūtė.
Pasak jos, kitoje Drujos g. pusėje besidriekianti geležinkelio linija taip pat laikoma vienu iš projekto privalumų – lėtai pravažiuojantys traukiniai prisideda prie didmiesčio efekto ir kuria romantišką nuotaiką. Jaudintis dėl traukinių keliamo triukšmo taip pat nereikėtų – pro šalį rieda tik keleiviniai traukiniai, kurių dauguma jau yra itin tylūs elektriniai, be to, mieste yra ribojamas jų greitis. Tad buvę gajūs stereotipai apie triukšmingą gyvenimą prie Geležinkelio stoties greitai bus visai pamiršti.
„Vilniaus džiazas“ bus vystomas pasitelkus moderniausius techninius sprendimus bei naudojant aukščiausios kokybės apdailos medžiagas. Atkartojant senamiesčio pastatų koloritą naujas NT projektas darniai įsilies į senąją miesto dalį.
Planuojama „Vilniaus džiazo“ statybas užbaigti iki 2024 m. pabaigos, šiuo metu jau vykdomas butų pardavimas. Daugiau informacijos apie projektą – www.vilniausdziazas.lt.
Teksto autorius: žurnalas „Geras skonis“
Naujienos
Visos naujienosProjekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…
Kam rūpi aukštos lubos?
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…
Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…